Vaižgantas ir jo kūryba
4 psl. / 2687 žod.
Ištrauka
- Vaižgantas yra prisipažinęs Vladui Nausėdai: „Dariau gera kitiems, o pats tapau laimingas.“
- Potencija Pinkauskaitė teigė: „Tumas – deimančiukų ieškotojas atradėjas. Kam kokia bėda, nelaimė, reikalas – kelio galas pas Tumą.“
- Vaižganto paskaitų ateidavo pasiklausyti ir iš kitų fakultetų – ne tiek išgirsti, ką jis pasakoja, o pamatyti jį patį, pasigerėti jo iškalbumu. Visus žavėdavo nepaprastas jo judrumas, mokėjimas pasakoti ir parodyti judesiais, kaip ten kas buvo. Jo paskaitos vykdavo auditorijose, kurios visada būdavo pilnos klausytojų, sėdinčių suoluose ir atsineštų iš koridoriaus kėdžių. Kuriems pritrūkdavo vietų atsisėsti, tie stovėdavo pasieniais.
- Emilija Urniežiūtė-Trūkanienė: „ Tokio temperamento, tokios energijos, tokios plačios geros širdies, dalijančios savo dovanas ir į kairę, ir į dešinę, nemačiau. Už širdies gerumą, pažiūrų lankstumą jam kliūdavo ir nuo dvasinės valdžios, ir nuo pasauliečių ortodoksų.“ „Kam kokia bėda, tas ir lekia pas Tumą. Negirdėjau, kad jis būtų kam nors nepagelbėjęs, atsakęs ar nesupratęs.“ „Kur Tumas – ten džiaugsmas, ten juokas, ten pokštai, gera nuotaika. Niekas nosies nuleidęs prie Tumo nesėdės.“ Vaižgantui svarbiausia – žmogaus sąžinė, graži, gera širdis. Jis nieko nesmerkė, nežinodamas visų faktų.
- Visada draugiškas ir paprastas, visada šviesios nuotaikos jis neatsisakinėjo nuo jokio darbo, nevengė nė vieno žygio, kuris galėtų literatūrai padėti.
- Vaižgantas:„Aš mylėjau Lietuvą, nes tai mano Tėvynė, mano gyvybė, mano džiaugsmas ir pasididžiavimas.“ „Aš nesiklausiau, ar kas man leis mylėti Tėvynę. <...> Ji buvo tokia mažutytė, nevaizdi, išplėstomis teisėmis ir turtu nabagė, jog lengvai tilpo mano širdyje.“ „Nėra Laisvės – nėra nei Tėvynės, nėra Tėvynės – nebus nei Laisvės. Mylėdamas Lietuvą, myliu Laisvę, kurią tegali man laiduoti nepriklausoma šalis – mano Tėvynė.“
- Vaižgantas yra pasakęs: „ <...>tolyn, tolyn nuo pinigų, kaip nuo bjauriausio ir kenksmingiausio kokio gleivėto, abuojo daikto!“
- „Jis prie visų pats prieidavo ir prašnekindavo, su juo kalbėdamas jauteisi kaip artimas, kaip tautietis.“
- Jis bendradarbiavo su vietos knygnešiais, rūpinosi slapta draugija, esant reikalui gaudavo draudžiamos spaudos, kurią platindavo ir iš kurios mokė vaikus skaityti.
- Tumas-Vaižgantas tapo mylimiausiu savo meto žmogumi, pasižymėjo tolerancija ir palankumu, – „man visi geri ir visus myliu, bile tik dirbtų ir tarnautų Lietuvos pažangai“. Svarbiausiu savo ir kitų gyvenimo tikslu laikė tarnystę tautai: „Ir tapau savosios, lietuviškos visuomenės tarnas; ne, dar daugiau – jos vergas, dėl jos metų metais nebematąs, kaip skaisti saulutė šviečia ir džiugina. Kur tik kas man liepė eiti, ėjau, neatsiklausdamas, kas jį įgaliojo man liepti: bet tik visuomenės labui.“
Turinys
- Geras konspektas, tikrai pagelbės lietuvių egzamine, be to, bus labai įdomu sužinoti naujų faktų apie rašytoją!
Reziumė
- Autorius
- mortuks
- Tipas
- Konspektas
- Dalykas
- Literatūra
- Kaina
- €1.67
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Bir 30, 2018
- Publikuotas
- 2018 m.
- Apimtis
- 4 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų
Susiję darbai
Johano Volfgango Gėtės gyvenimas ir kūryba
Literatūra
Prezentacija
2014 m.
monciofka
Žmonėse vis dėlto turi kur kas daugiau tokių dalykų, kuriais reikia žavėtis, nei tų, kuriuos reikia niekinti. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį remdamiesi lietuvių rašytojų kūryba (J. Biliūnas ir Vaižgantas)
Literatūra
Rašinys
pince18
Jonas Radvanas ir jo kūryba
Literatūra
Konspektas
2018 m.
mortuks
Jonas Biliūnas. Biografija ir kūryba.
Literatūra
Prezentacija
2017 m.
tarzanas
Kaip kančia pakeičia žmogų? (Jonas Biliūnas, Juozas Tumas Vaižgantas)
Literatūra
Rašinys
2018 m.
j.m2020
Moralinės sąmonės permainos Jono Biliūno (1879-1907) kūryboje
Literatūra
Rašinys
dompativa
Skriauda ir kaltė Jono Biliūno kūryboje
Literatūra
Rašinys
dompativa