Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regioninės visuomenės XIII-XVI a

3 psl. / 1286 žod.

Ištrauka

Lietuva (regionas) – Lietuvių pagrindas tarp Nemuno, Nemuno kilpų, Merkio ir Neries. 13 a. Lietuvą veikia rusėnų kolonizaciją. XIV a. Vanbergės kronika mini satrapus – vietininkus. Stambios žemvaldos nėra, išskyrus Vaidilą. Nuo 1313 m. garantuojamas beneficijų paveldimumas. Aplink Vilnių intensyviausias pilių tinklas. XVI a. Šiaurinėje dalyje gausu laukų. Pavietai surašyti laukais. 1413 m. steigiant vaivadijas Trakų kunigaikštystė duoda pradžia Trakų vaivadijai. XV a. vaivadija – siaura juosta palei Kėdainius iki Panevėžio – Trakų vaivadija. Iki XVI a. specifinės tarnybos, pvz. Ašvienai – žirgininkai. Šiame regione laukų sistema pradėjo veikti nuo XIII a. Prie pilies pririšti valstiečiai, kurie aprūpina pilį. Kaip ir bajorai, žirgynai, tijūnai, kurie tvarkosi su valsčiumi. Vietinių giminių išsilaikymas – Giedraičių, Alšėnų. Kariuomenė organizuojasi laukais arba giminėmis. Visur vyrauja smulkioji bajorija. Medinės pilys ypač palei Nemuną pavirsta dvarais. Vėliau vietininkai pradedami vadinti laikytojais. Laikytojo pareigybes bajorai gaudavo už valdovo sušelpimą iki kol skola buvo gražinama.

 

Žemaitija – 1219 – 1413 m. – pirmasis laikotarpis, XV a. – XVI a. I pusė – antrasis laikotarpis. Žemaitijos ribos – už Nemuno, iš Šiaurės žiūrint – Varniai, Medininkai, Nevėžis - siena su Lietuva. Po Durbės mūšio žemaičiai išsirenka sau vadą ir kalbiną Mindaugą atsisakyti krikščionybės. Žemaitijoje nebuvo jokių valdymo struktūrų, kurios būtų buvusios Lietuvoje. Tam tikrose vietose žemaičiai turėjo atlikti prievoles, pvz. Veliuonoje. Yra dvi Žemaitijos – Mažoji ir Didžioji. Mažoji Žemaitija, tai pagrindinės žemės, kurios sudaro Didžiąją Žemaitiją. Ordinas įsteigia Žemaitijos vaito institutą, kuris įsikuria Dubysos pilyje. Vytauto įsakymu tijūno sąvoką bandoma pakeisti kamaninku. Vėliau vietoj tijūnijų įsisteigia seniūnijos. Žemaitijoje, Ordinui buvo žinomi trys sluoksniai žmonių – kilmingieji, laisvieji ir nelaisvieji. Didžiausia bėda Ordinui buvo santykiai tarp laisvųjų ir nelaisvųjų. XIV a. Žemaitijoje nėra valstiečių, nes nėra ir valsčių, pilių taip pat nėra. Bajoro sąvoka Žemaitijoje paminėta XIV a. 1492 m. Žemaitija iš Aleksandro Jogailaičio gauna privilegiją.


Reziumė

Autorius
marija176
Tipas
Konspektas
Dalykas
Istorija
Kaina
€1.52
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 17, 2018
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
3 psl.

Susiję darbai

Visuomenės raida Lietuvoje 18 a.

Istorija Referatas zyginte
Lietuvos vardo kilmes problema Lietuvos valstybes tarptautinio pripazinimo problema Kreves sutartis ir jos vertinimai Lietuvos krikstas Vytauto kova del valdzios Pirmos reformos valstybeje...