Lietuvių kalbos konspektas
55 psl. / 49044 žod.
Ištrauka
- K.DONELAITIS. ŠVIEČIAMASIS AMŽIUS (Švietimo amžius, racionalizmas ir sentimentalizmas) – literatūros ir meno srovė, susiformavusi XVIII a. Prancūzijoje. Tai kova prieš feodalinę santvarką, prieš viduramžių pasaulėžiūrą. Formavosi kapitalizmas, buvo kovojama prieš feodalizmą (1789 m. Prancūzijoje įvyksta buržuazinė revoliucija).
BRUOŽAI:
- Kritikuojama baudžiavinė sistema, viduramžiais viešpatavusios pažiūros, ginami visų feodalizmo prispaustų visuomenės sluoksnių interesai, visų žmonių laisvės ir lygybės idėja.
- Iš prigimties visi žmonės lygūs, ir kiekvienam žmogui turi būti suteiktos galimybės išsikovoti vietą visuomenėje.
- Buvo manoma, kad, panaikinus feodalinius įstatymus ir privilegijas, ims viešpatauti tikra visuomeninė gerovė.
- Kritikuojama bažnyčia ir religija už tai, kad mulkino liaudį, paneigiamas bažnyčios mokymas apie dievą, nemirtingą sielą, pomirtinį gyvenimą. Religija yra tamsumo padarinys ir ji išnyks, žmonėms apsišvietus ir išsimokslinus.
- Švietėjai rėmėsi ne tik protu, bet ir žmogaus prigimtimi. Jie teigė, kad iš prigimties visi žmonės lygūs, o feodalinės privilegijos ir luominė nelygybė atima iš žmogaus pačios gamtos jam suteiktas teises.
- Dievinama gamta: manyta, jog natūrali gamta gimdo natūralų žmogų (Ž.Ž. Ruso šūkis „Atgal į gamtą!“).
Švietimo epochoje dar buvo „Audros ir veržimosi“ judėjimas ir sentimentalizmas (lot. sentiment – jausmas), kurie išaukštino jausmą, paprastumą, kvietė grįžti „į gamtą“. Sentimentalizmas pirmumą teikė ne protui, o jausmams, aukštino melancholišką (= liūdną) nuotaiką. Daug kalbėjo apie laisvę, bet, kaip ją pasiekti, jie ir patys neįsivaizdavo. Maištaudavo, bet dažniausiai atsisakydavo kovos ir susitaikydavo su tikrove.
Sentimentalizmo ir „Audros ir veržimosi“ sąjūdžio bruožai:
- Nerimstantis, maištingas žmogus („genijus“), išsiskiriantis iš aplinkos.
- Literatūros herojus – veikli, drąsi, ieškanti, bet kartu ir vieniša, nuo liaudies atitrūkusi asmenybė.
- Kaip ir švietėjai, taip ir audrininkai tokio herojaus ieškojo antikoje (Prometėjas), viduramžių epochoje (Faustas), o kartais jį rasdavo ir savo meto aplinkoje (Šilerio Karlas Moras, Getės Verteris ir kt.).
- Pripažino rašytojo kūrybinę laisvę, jiems pavyzdžiu buvo Šekspyro kūryba – plati, laisva, vaizduojanti stiprias žmogiškas asmenybes.
- Domėjosi liaudies kūryba (tautosaka), sėmėsi iš jos nemaža motyvų bei siužetų, panaudojo liaudies šnekamosios kalbos turtus.
Reziumė
- Autorius
- monika325
- Tipas
- Konspektas
- Dalykas
- Lietuvių kalba
- Kaina
- €3.63
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Rgp 21, 2019
- Publikuotas
- 2018 m.
- Apimtis
- 55 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų
Susiję darbai
Jaunimas ir suaugusieji kalba dviem skirtingomis lietuvių kalbomis. Ką apie tai manote?
Lietuvių kalba
Rašinys
laimoote
Kaip globalizacija veikia lietuvių kalbą? Paaiškinkite remdamiesi šnekamosios ir bendrinės kalbos pavyzdžiais
Lietuvių kalba
Rašinys
ganesas
Lietuvių kalbos konspektas 11 - 12 klasei
Lietuvių kalba
Paruoštukė
2016 m.
coliukee
Lietuvių kalba: Romantinio veikėjo išgyvenimai Adomo Mickevičiaus sonetuose
Lietuvių kalba
Rašinys
2016 m.
besmart
Lietuvių kalba: Jonas Jablonskis – bendrinės lietuvių kalbos normintojas (referatas)
Lietuvių kalba
Referatas
2012 m.
besmart
Lietuvių kalba: Lietuvos rašytojai ir jų kūryba (privalomi brandos egzaminui)
Lietuvių kalba
Konspektas
2016 m.
besmart
Konspektas lietuvių kalbos valstybiniam egzaminui
Lietuvių kalba
Konspektas
2016 m.
karolinalio