Lietuvių kalbos konspektas

55 psl. / 49044 žod.

Ištrauka

  1. K.DONELAITIS. ŠVIEČIAMASIS AMŽIUS (Švietimo amžius, racionalizmas ir sentimentalizmas) – literatūros ir meno srovė, susiformavusi XVIII a. Prancūzijoje. Tai kova prieš feodalinę santvarką, prieš viduramžių pasaulėžiūrą. Formavosi kapitalizmas, buvo kovojama prieš feodalizmą (1789 m. Prancūzijoje įvyksta buržuazinė revoliucija).

                          BRUOŽAI:

  1. Kritikuojama baudžiavinė sistema, viduramžiais viešpatavusios pažiūros, ginami visų feodalizmo prispaustų visuomenės sluoksnių interesai, visų žmonių laisvės ir lygybės idėja.
  2. Iš prigimties visi žmonės lygūs, ir kiekvienam žmogui turi būti suteiktos galimybės išsikovoti vietą visuomenėje.
  3. Buvo manoma, kad, panaikinus feodalinius įstatymus ir privilegijas, ims viešpatauti tikra visuomeninė gerovė.
  4. Kritikuojama bažnyčia ir religija už tai, kad mulkino liaudį, paneigiamas bažnyčios mokymas apie dievą, nemirtingą sielą, pomirtinį gyvenimą. Religija yra tamsumo padarinys ir ji išnyks, žmonėms apsišvietus ir išsimokslinus.
  5. Švietėjai rėmėsi ne tik protu, bet ir žmogaus prigimtimi. Jie teigė, kad iš prigimties visi žmonės lygūs, o feodalinės privilegijos ir luominė nelygybė atima iš žmogaus pačios gamtos jam suteiktas teises.
  6. Dievinama gamta: manyta, jog natūrali gamta gimdo natūralų žmogų (Ž.Ž. Ruso šūkis „Atgal į gamtą!“).

  Švietimo epochoje dar buvo „Audros ir veržimosi“ judėjimas ir sentimentalizmas (lot. sentiment – jausmas), kurie išaukštino jausmą, paprastumą, kvietė grįžti  „į gamtą“. Sentimentalizmas pirmumą teikė ne protui, o jausmams, aukštino melancholišką (= liūdną) nuotaiką. Daug kalbėjo apie laisvę, bet, kaip ją pasiekti, jie ir patys neįsivaizdavo. Maištaudavo, bet dažniausiai atsisakydavo kovos ir susitaikydavo su tikrove.

                    Sentimentalizmo ir „Audros ir veržimosi“ sąjūdžio bruožai:

  1. Nerimstantis, maištingas žmogus („genijus“), išsiskiriantis iš aplinkos.
  2. Literatūros herojus – veikli, drąsi, ieškanti, bet kartu ir vieniša, nuo liaudies atitrūkusi asmenybė.
  3. Kaip ir švietėjai, taip ir audrininkai tokio herojaus ieškojo antikoje (Prometėjas), viduramžių epochoje (Faustas), o kartais jį rasdavo ir savo meto aplinkoje (Šilerio Karlas Moras, Getės Verteris ir kt.).
  4. Pripažino rašytojo kūrybinę laisvę, jiems pavyzdžiu buvo Šekspyro kūryba – plati, laisva, vaizduojanti stiprias žmogiškas asmenybes.
  5. Domėjosi liaudies kūryba (tautosaka), sėmėsi iš jos nemaža motyvų bei siužetų, panaudojo liaudies šnekamosios kalbos turtus.

Reziumė

Autorius
monika325
Tipas
Konspektas
Dalykas
Lietuvių kalba
Kaina
€3.63
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgp 21, 2019
Publikuotas
2018 m.
Apimtis
55 psl.

Susiję darbai

Kitų kalbų poveikis lietuvių kalbai

Lietuvių kalba Rašinys 2015 m. laukineorchideja
Tai 12-os klasės lietuvių kalbos įskaitos kalba (nr.6) apie tai, kokią įtaką kitos kalbos lietuviško žodžio istorijoje darė mūsų kalbai.

Lietuvių kalba: Aidas Marčėnas

Lietuvių kalba Konspektas 2016 m. besmart
Lietuvių kalbos pamokos konspektas apie poetą Aidą Marčėną: kontekstai, poezijos temos su pavyzdžiais. 11 - 12 klasė.

Konspektas lietuvių kalbos valstybiniam egzaminui

Lietuvių kalba Konspektas 2016 m. karolinalio
Tai konspektas, skirtas išmokti esminius dalykus lietuvių kalbos valstybiniam egzaminui. Jame yra pagrindiniai autoriai, pagrindinė informacija apie juos, esminiai dalykai apie jų kūrinius...