Vincas Krėvė (1882-1954)

Biografinis kontekstas.

Vincas Mickevičius-Krėvė gimė Subartonyse, Dzūkijoje. Ežerai, slėniai ir aukšti kalneliai, nuo kurių atsiveria mėlynuojančių šilų vaizdas, istorinės vietovės (Merkinės piliakalnis, Punios Margirio kalnas, Liškiavos pilies griuvėsiai) nuo pat mažens žadino kūrybinę vaizduotę. Herojišką Dzūkijos krašto praeitį rašytojas pavaizdavo romantiniuose „Dainavos šalies senų žmonių padavimuose“.

Rašytojas nuo mažens buvo rengiamas kunigystei, tačiau įstojus į Vilniaus kunigų seminariją, po dvejų metų pašalintas iš jos dėl pašaukimo stokos. Greičiausia buvo įskųstas, nes daug skaitė, domėjosi istorijos, kultūros, moralės klausimais.

Dėl ūmaus charakterio, lengvai pažeidžiamo garbės jausmo sunkiai tai išgyveno. Be to, slėgė santykiai su namiškiais: netrukus Mickevičių šeimoje mirė du vaikai, ir artimų­jų priekaištai, kad šitaip Dievas baudžia šeimą, Vincą sukrėtė. Taip sieloje atsirado amžinos kaltės ir pasaulio neteisingumo jausmas (gal todėl įskaudinto,vienišo žmogaus paveikslas literatūroje jam pats artimiausias), iššūkis ne tik kunigo profesijai, Bažnyčiai, bet ir krikščionybei kaip verty­bių sistemai – troško pažinti ne tik Kristaus mokymą, bet ir kitas religijas: gilinosi į budizmą, pagonybę, domėjosi antikos kultūra.