Oda. Odos sluoksniai. Anatomija

Kūno dangą sudaro oda ir jos dariniai ( plaukai, nagai, liaukos) bei poodis. Tai ir yra kūno bendroji danga, integmentum commune.

                  Tai – sudėtingos sandaros ir svarbios reikšmės organas. Jis vykdo apsauginę funkciją – saugo giliau esančius audinius ir organus nuo mechaninių, terminių, cheminių ir biologinių veiksnių. Jis yra ekskrecijos organas, nes kartu su prakaitu pasišalina ne tik vanduo, bet ir NaCl, šlapalas ir kitos medžiagos. Kūno danga yra kūno šilumos pusiausvyros ir jos apykaitos organas. Turėdamas gerą šiluminę varžą, sulaiko šilumą. Tačiau jos perteklius per išsiplėtusias arterines ir venines odos anastomozes ir sustipėjusią prakaito liaukų veiklą gali būti pašalintas iš organizmo sąlyčio, spinduliavimo ir garavimo būdu. Taip pašalina apie 80 proc. šilumos. Danga yra platus išorinės aplinkos pažinimo laukas. Odoje yra juntamųjų nervinių galūnių, receptorių, kurie paverčia išorinės aplinkos dirgiklius ( mechaninius, terminius, cheminius ) nerviniais signalais. Jie plinta į smegenis ir sukelia įvairius pojūčius, tarp jų ir paviršinio skausmo.