Gyvūnų biologija, I koliokviumas

Taksonomija - mokslas apie augalų ir gyvūnų klasifikacijos principus, metodus, taisykles.

Rūšių identifikavimas ir klasifikavimas

• Realiai gamtoje egzistuoja rūšys, todėl tikslus jų aprašymas – būtina bet kokių biologinių tyrimų sąlyga
• Jungiant rūšis į aukštesnius taksonus, galima subjetyvių požiūrių įtaka

Penkios gyvųjų organizmų karalystės ir jų alternatyvūs skirstymai:

Sistematika – biologinės įvairovės tyrimas evoliuciniu požiūriu

• Sistematikos tikslas – rekonstruoti rūšių ar jų grupių (artimų rūšių) evoliucijos istoriją (=filogeniją)

Tokių tyrimų galutinis tikslas – filogenetiniai medžiai, kurie parodo taksonų filogenetinius ryšius.

PROTISTA

Vienaląsčiai eukariotai. Turi tiek augalų, tiek gyvūnų požymių. Gyvena pavieniui ar kolonijomis, jose ląstelės gali būti diferencijuotos į somatines ir generatyvines, bet nesudaro audinių.

Sandara labia įvairi. Pirmuonių ląstelė vykdo visas gyvybines funkcijas. Organoidai prisitaikę virškinti, šalinti vandenį. Turi plazminę membraną, citoplazmą, branduolį, mitochondrijas, plastides, ribosomas ir kita. Tai rodo, kad yra susiję su daugialąsčiais.

Išorinė membrana sudaryta iš trijų sluoksnių, kartai ji būna virtusi pelikule (sukietėjusi), palaiko kūno formą. Jei ji plona, formos nepalaiko, todėl pirmuonis gali judėti tekant citoplazmai viena kryptim. Kai kurie turi kriaukles iš kalkių ar silicio dioksido. Kituose yra celiuliozės (ryšys su augalais). Joje yra lipidai, angliavandeniai, baltymai. Išorinis sluoksnis – glikokaliksas, kuris apsaugo nuo išorės faktorių, jame esantys receptoriai padeda atskirti maisto medžiagas. Citoplazma diferencijuota į ektoplazma ( skaidresnė, klampesnė), vadinama zoliu, ir endoplazmą (gali būti daug intarpų) - gelis.