J.Kunčinas ,,Tūla'' Pasakotojo meilė jai ir jos personažas

„Negalėjom vienas su kitu atsistebėti ir atsidžiaugti, o vis dėl to aš nepuoselėjau jokių iliuzijų, kad taip tęsis ilgai – vengiau įsipareigojimų ir atsakomybės, bijojau nuskriausti ją.“

Tūla yra vis dar savęs neatradusi menininkė, atskleidžiama, kad ji vis dar priklausoma nuo savo tėvų. Meniškos sielos Tūla turi be galo jautrią prigimtį, ji apibūdinama kaip vieniša, pažeidžiama, liūdna, nesavarankiška bei nesugebanti atsakomybės prisiimti asmenybė. Ištraukos pradžioje išskiriamos kelios jos išvaizdos bei būdo, elgesio detalės: ,,truputėlį patinusiom lūpom“, ,,su karmino dėme ant chaki sijono“, ,,kimus, duslus balsas“, „tarsi užmintos samanos, sujudintos žemės, dvasios balsas“, ,,pūkelis ant.....