Filosofijos konspektas

1. Filosofijos samprata
Filosofija bendras vis nagrinėjantis mokslas, kuris susiformavo prieš 2,5tukst. metų. Filosofijos tėvyne yra laikoma Graikija, nes: 1.Gr. buvo palankus gyvenimo ir ekonominės sąlygos; 2.Vykdoma prekyba, amatai, lengvesnės vergovės sąlygos; 3.Buvo didelis laisvų žmonių sluoksnis; 4. Neuždrausta kitamintystė; 5. Antikinė demokratija; 6. Demokratinė valstybė; 7. Nebuvo stipraus žinių luomo, nedominavo religija; 8.Buvo žmogaus asmeninė laisvė nuo valdžios. Filosofijos objektas: nėra tokio dalyko, kuris negalėtų būti filosofinio apmąstymo objektu, bet nėra tokio objekto, kurį tirtų tik filosofija; filosofija sąveikauja su visais mokslais(religija, psichologija, istorija).Objektas tai į ką plačiausia prasme mokslininkai, menininkai, ideologai, teologai ir filosofai nukreipia savo pažintine veikla. Filosofijos šaltiniai: Patyrimas; abejonė, nuostaba; kančia ribinės situacijos; tikėjimas ir viltis. Filosofijos problemos: būties(ontologija); gamtos problema(kosmologija); pažinimo(gnoseologija); žmogaus problema(antropologija). Filosofijos f-jos:
1. Pažintinė – apima bendriausių patyrimo, idėjų, vaizdinių aiškumą, jų apibendrinimą bei tam tikrų koncepcijų formulavimą. Svarbią reikšmę realizuojant šią f-ją turi kategorijos, universalios sąvokos, būtis, materija, idealybė, daiktas, reiškinys, procesas, savybė ir t.t.
2. Praktinė – susijusi su žmogaus ir visuomenės problemomis. Bet kokios mokslinės ar filosofinės pažiūros visada yra sąlygotos ne tik sukauptų žinių, bet ir tam tikrų aktualių visuomeninių praktinių poreikių. Praktinė f-ją filosofijoje atlieka per pasaulėžiūrą, per ideologiją. Ideologijos formomis socialinės gr., atskiri žmonės sąmoningai teoriškai formuluoja tikrovės supratimą bei savo veiklos tikslus atitinkamomis visuomeninėmis sąlygomis.
3. Kritinė – filosofija aiškindama žmoniškosios būties esmę, jos kryptingumą, tuo pačiu parengia epochos interpretacijos ir kritikos kriterijus. Svarbiausias filosofijos socialinis siekimas – dabarties kritika. Filosofija nebūdama savikritiška, negali atlikti kritinės f-jos, negali iškelti naujų idėjų, suformuluoti naujų koncepcijų.

2. Antikinė filosofija skirstoma į: