1756m. Diplomatinė revoliucija: prūsiškasis geopolitikos ir ambicijų įkaitas

19 psl. / 5018 žod.

Ištrauka

XVIII a. vid. Europoje įvyko du reikšmingi konfliktai – Austrijos įpėdinystės karas bei Septynerių metų karas. Tarp pirmojo konflikto, kuris galimai vėliau nulėmė antrąjį, įsiterpė diplomatinė revoliucija, - žymėjusi svarbiausių Europos valstybių apsikeitimą sąjungininkais.
Nors diplomatinė revoliucija įvyko 1756 m., jos atskaitos tašku galima laikyti 1740-uosius. Tais metais mirė Austrijos imperatorius Karolis VI-asis ir į valdžią atėjo jo dukra Marija Teresa. Nors Europos valstybės taikiu susitarimu buvo atsisakiusios bet kokių pretenzijų į Austrijos sostą, ką tik karūną paveldėjęs Prūsijos karalius Frydrichas II-asis nusprendė to susitarimo nepaisyti ir įsiveržė į turtingą Austrijos provinciją - Sileziją. Toks poelgis gerokai sutrikdė ne tik Austriją, bet ir visą to meto Europą, kadangi niekas nesitikėjo, jog maža ir nereikšminga Prūsija galėtų mesti iššūkį vienai iš didžiausių Europos galių. Maža to, Frydrichas, užgrobęs Sileziją sugebėjo jos neprarasti ir išlaikyti savo rankose. Tokia Frydricho sėkmė kovojant su Austrija paskatino ir kitų Europos valdovų reakciją į susidariusią situaciją to meto Europoje.
Net aštuonerius metus trukęs karas apėmė daugelį Europos regionų, negana to, Britanija su Prancūzija tuo metu intensyviai kariavo jūrose. Skirtingais laikotarpiais vis kitos valstybės perimdavo iniciatyvą karo veiksmuose. Tačiau jam pasibaigus, pasiektais tikslais galėjo džiaugtis tik Prūsija, kuri išlošė prisijungdama ypač turtingą regioną – Sileziją, - kai tuo tarpu kitoms Europos valstybėms karas paliko daugybę neišspręstų problemų.
Prūsijos sukeltas karas taip pat reikšmingas tuo, jog didžiosioms valstybėms leido patikrinti savo turimų sąjungų tvarumą ir patikimumą. Austrija galėjo įsitikinti, kad ilgametė sąjunga su Britanija gerokai šlubuoja, todėl, nepaisant praeityje vykusių tarpusavio konfliktų, buvo pradėta svarstyti Prancūzijos kaip galimos sąjungininkės alternatyva. Britanijai savo ruožtu buvo būtina stiprinti pozicijas kontinente. Paaiškėjus, jog Austrija nebepadės, Britanijai teko ieškoti naujos sąjungininkės. Iš esmės galima teigti, jog Prūsijos iškilimas tarptautinėje arenoje tiesiogiai ar grandininės reakcijos būdu vertė keisti didžiųjų valstybių preferencijas bei užsienio politikos veiklos gaires.
Šiuo rašto darbu bus siekiama atskleisti XVIII a. vid. Prūsijos iškilimą kaip svarbiausią veiksnį, nulėmusį diplomatinę revoliuciją 1756 m. Nagrinėjant to meto įvykius aprašančią literatūrą, darbe bus taikomas proceso analizės principas. Pabaigoje pateikiama glausta kontrafaktinė analizė, padedanti atskleisti Prūsijos, kaip pagrindinės veikėjos, nulėmusios sąjungininkų apsikeitimą to meto Europoje, reikšmę.


Turinys

  • Įvadas4
  • Prūsija to meto Europos kontekste5
  • Prūsija ir Austrijos įpėdinystės karas7
  • Europos valstybių politika po Austrijos įpėdinystės karo11
  • Austrija pradeda dairytis į Prancūziją11
  • Britanija ieško naujos sąjungininkės12
  • Diplomatinė revoliucija14
  • Vestminsterio sutartis14
  • Pirmoji Versalio sutartis16
  • Prūsija kaip pagrindinis veiksnys16
  • Išvados18
  • Literatūros sąrašas19

Reziumė

Autorius
ingute
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Politologija
Kaina
€7.32
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lap 26, 2013
Apimtis
19 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Lyginamoji institucinė JAV ir Irako analizė

Politologija Referatas 2010 m. dovydas
XXI a. pradžia globaliame pasaulyje buvo kaip niekad įtempta. Jungtinių Amerikos Valstijų sionizmas (kas turi didžiausią galią, tas nori tvarkyti visą pasaulį pagal...

JAV karai Irake ir Vietname: panašumai ir skirtumai

Politologija Referatas gendrija
Valstybių santykių erdvė yra nuolat kintanti subjektų ir objektų sąveikos vieta, kurioje priimami svarbiausi geopolitiniai sprendimai, kuriamos strategijos ir vyksta įvairūs politiniai procesai....