Valstybės formos samprata ir jų įvairovė

32 psl. / 6026 žod.

Ištrauka

Susidūrus su valstybės formos samprata kaip tokios samprata, pirmiausia iškyla aibė klausimų, ir tai yra natūralu. Dažnai teisinėje literatūroje, kuri imasi šios problemos „sprendimo“ būdų, tradiciškai yra vartojamos kelios valstybių klasifikacijos, besiskiriančios jų sandaroje neretai išskiriamais šiais kriterijais :
Valdymo forma (monarchija, respublika);
Ekonominė sandara (vergovinė, feodalinė, kapitalistinė, socialistinė);
Valstybės vidinė sandara (unitarinė, federacinė);
Politinis režimas (demokratinė ar autokratinė).
Valstybės formos sąvoka yra polisemiška, atskleidžianti : 1) aukščiausių valstybės valdžios institucijų sudarymo ir organizavimo tvarką; 2) teritorinį valstybės sutvarkymo būdą ir centrinės ir vietos valdžios tarpusavio santykių pobūdį; 3) valstybės valdžios įgyvendinimo būdus ir priemones. Tokiu būdu valstybės forma yra suvokiama kaip:
Valstybės valdymo forma, nusakanti valstybės valdžios šaltinį, aukščiausiųjų valstybės valdžios institucijų sudarymo tvarką, struktūrą bei šių institucijų teisinę padėtį ir tarpusavio santykius;
Valstybės sandaros forma, parodanti valstybės teritorinį sutvarkymą, valstybės ir ją sudarančių teritorinių vienetų santykių pobūdį;
Politinis režimas, apibūdinantis valstybės valdžios įgyvendinimo būdus ir priemones.
Čia ir slypi jau minėtas valstybės formos kompleksiškumas, apimantis visus tris išvardintus elementus. Tokia valstybių formų ir režimų įvairovė priklauso nuo ekonominio ir politinio išsivystymo, nuo klasinių santykių ypatybių (t.y. kokią valstybės formą pasirenka viešpataujanti klasė savo interesų naudai). Žinoma, to paties tipo valstybėse gali būti įvairių formų valstybės.
Apskritai, žiūrint į valstybės formą kaip tokią, yra pateikiamas toks jos apibrėžimas :
Valstybės forma – tai sistema organizacinių ir teisinių priemonių, kuriomis yra sudaroma, organizuojama, teritoriškai išdėstoma ir įgyvendinama valstybės valdžia.
Apžvelgus valstybės formos teorinę reikšmę, ne mažiau svarbu aptarti ir jos praktinę pusę, nes valstybės formos nuolat kito ir tobulėjo. Juk viusomenei ne tas pats, ar egzistuojančios valstybės valdžios institucijos, jų santykių sistema, įtvirtinti valdžios įgyvendinimo būdai stabdo ar skatina visuomenės pažangą. Žinoma, kad tinkamas valstybės organizacijos modelis lengvina švelninti visuomenėje iškylusias priešpriešas, buria visuomenę bendriems tikslams realizuoti. Dažnai rašoma, jog „valstybės formos paieškos – tai efektyviausio, esant tam tikroms sąlygoms, valdžios modelio paieškos“ .
Pirmieji mąstytojai apie valstybę kaip tokią, pateikę valstybės suskirstymą pagal formą, buvo Platonas ir Aristotelis. Platonas pateikė valstybės formų klasifikaciją, remdamasis valstybės valdymo tikslu, t.y. ar visuomenės gerovei, ar valdovų naudai. Jis išskyrė tokias valstybės formas [6, 276-308]:
Aristokratija (kilmingųjų valdžia);
Timokratija, siekianti karo pergalių;
Oligarchija, siekianti turto,
Demokratija, siekianti laisvės;
Tironija, paverčianti laisvę vergija.
Aristotelis pateikė dvi valstybės formas: teisingą ir neteisingą. Teisingos valstybės formą jis apibūdino kaip valstybės valdovų siekį bendros naudos, o neteisingos valstybės formą – kaip asmeninės naudos siekį.
Vėliau istorikas Polibijus pamėgino klasifikuoti valstybes atitinkamai valdančiųjų skaičiui, t.y. teisingoms valstybėms priskyrė monarchiją, aristokratiją ir demokratiją (politiją), o neteisingos valstybės samprata apėmė tironiją, oligarchiją ir ochlokratiją. Pagal tokį patį kriterijų – valdančiųjų skaičių – XVI a. N. Machiavelli pasiūlė paprastesnį suskirstymą: 1) monarchija (vieno asmens valdymas) ir 2) demokratija (kelių asmenų valdymas).
XVIII a. Ch. L. Montesquieu, priešingai N. Machiavelli, pasirinko kitokį klasifikavimo kriterijų. Jis klasifikavimo pagrindu laikė motyvus. Tokiu būdu jis valstybes suskirstė į tris grupes:


Turinys

  • I. VALSTYBĖS FORMOS SAMPRATA3
  • II. VALSTYBĖS VALDYMO FORMA6
  • 2.1. Monarchija7
  • 2.2. Respublika10
  • 2.2.1. Parlamentinė respublika12
  • 2.2.2. Prezidentinė respublika15
  • 2.2.3. Pusiau prezidentinė respublika18
  • III. VALSTYBĖS SANDAROS FORMA20
  • 3.1. Unitarinė valstybė21
  • 3.2. Federacinė valstybė22
  • 3.3. Kitokie valstybių susivienijmai24
  • IV. POLITINIS REŽIMAS25
  • 4.1. Demokratinis politinis režimas26
  • 4.2. Nedemokratiniai politiniai režimai28
  • 4.2.1. Autoritarinis politinis režimas28
  • 4.2.2. Totalitarinis politinis režimas30
  • IŠVADOS31
  • BIBLIOGRAFIJA32

Reziumė

Autorius
show-off
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Politologija
Kaina
€7.80
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bal 4, 2014
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
32 psl.

Susiję darbai

Valstybė esmė ir jos požymiai

Politologija Prezentacija evitkus
Ankstyvųjų valstybių kilmė sena ir nepakankamai aiški. Jos buvo kuriamos dinastiniais principais, siekiant pasaulinės valstybės sukūrimo Šiuolaikinės valstybės atsiradimą lėmė jau viduramžiais išaugusi...

Valstybės valdymo forma

Politologija Referatas show-off
Valstybės forma yra valstybės teorijos sąvoka.Valstybės formą apibūdina: Aukščiausių vaslstybės valdžios institucijų susidarymo ir organizavimo tvarka; Teritorinis valstybės sutvarkymo būdus ir centrinės ir...

Valstybė: elementai, funkcijos

Politologija Referatas egless26
Šiuolaikinė valstybė - tai žmonių bendrija, kuri yra įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, turinti savo vyriausybę, yra nepriklausoma bei pripažinta kitų valstybių. Svarbiausias šių...

M. Riomerio teisinės valstybės konceptas

Politologija Referatas caffe
Mykolas Riomeris (1880-1945) viena svarbiausių asmenybių Lietuvos teisės mokslo istorijoje. Jis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rašė straipsnius, domėjosi tautiniais lietuvių reikalais, nepamišdamas savo...

Nacionalizmo samprata

Politologija Referatas 2012 m. dvaras007
Kalbama apie Nacionalizmo idėją, jo atsiradimą ir vystymąsi per įvairias tautas. Taip pat iškyla Nacionalizmo problemos ir jo ateitis.

Valstybės valdymo formos

Politologija Referatas 2016 m. spingre
Valstybės sąvoką galima paaiškinti kaip politinę žmonių bendriją, kuri yra siejama su apibrėžtos teritorijos, valdžios institucijų ir vienijančios idėjos, kurią galima apibūdinti kaip...