Ekonomika ir verslas / Ekonomika

Darbo rinkos problemos Lietuvoje

0 atsiliepimų
Autorius:

„Klestinčiame mieste, kur žmonės turi daug... kapitalo, jie dažnai negauna tiek darbininkų, kiek norėtų, ir todėl kelia kainas, norėdami gauti tiek darbininkų kiek jie pajėgtų įdarbinti. Tai pakelia darbo kainą ir numuša pelną (atnešamą kapitalo).“

 

Adam Smith, Tautų Turtas

 

 

 

Terminas „darbo rinka“ savo pirmine, siaurąja prasme, reiškė vietą, kurioje buvo perteikiama žmogaus darbo jėga. Žmogus, skirtingai nuo darbinio gyvulio, yra universalus visuomeninis elementas, turintis sąmonę, pasaulėžiūrą, galintis kalbėti. Jis gali dirbti, mąstyti, kaupti žinias ir atirimą, turi valią, įsitikinimus, daugelį kitų fizinių, protinių, dvasinių savybių. Turėdamas šias savybes žmogus sugeba įvairiais būdais veikti aplinką, išgauti iš gamtos jam reikalingas medžiagas ir pritaikyti jas savo poreikiams tenkinti. Šis žmogaus sugebėjimas dirbti ir sudaro darbo jėgos esmę.

Darbo jėga yra svarbiausias ūkinės veiklos veiksnys, be kurio kiti gamtos veiksniai – žemė, darbo įrankiai, kapitalas yra tiktai nenaudojami daiktai. Tik žmogus sugeba įkvėpti gyvybę į gamtos priemones, sujungti į vieną visumą skirtingus komponentus – gamtos jėgas, įrengimus, mašinas ir pagaliau kitus žmones. Tobulindamas gyvenimo ir ūkininkavimo sąlygas žmogus tuo pačiu metu ugdo save, vysto savyje įvairias žmogiškas savybes ir sugebėjimus. Būtent šie sugebėjimai ir domina žemės ir darbo priemonių savininkus, verčia juos pirkti rinkoje darbo jėgą. Kuo labiau išlavintos fizinės, intelektualinės ir dvasinės žmogaus savybės, tuo aukštesnė jo darbo jėgos vertė ir kaina.

Darbo jėga, kaip centrinis darbo rinkos santykių objektas, yra neatskiriama nuo gyvo žmogaus organizmo, suaugusi su jo kūnu. Bet ne visais istorijos laikotarpiais ji priklausė pačiam darbuotojui. Viešpataujant vergovinei  ir feodalinei ūkio santvarkai žmogus ir jo darbo jėga absoliučios nuosavybės teisėmis priklausė vergvaldžiui arba feodalui. Pastarieji, siekdami jiems būdingų interesų, laisvai disponavo, valdė, išnaudojo vergus ir baudžiauninkus, galėjo juos parduoti, išmainyti į kitus daiktus, net nužudyti. Ir tik galutinai įsitvirtinus kapitalistiniams gamybiniams santykiams, darbo jėga įgauna privačios nuosavybės statusą, tiesiogiai priklauso pačiam visuomenės nariui.

Darbo jėga įtraukiama į ekonomines veiklas per samdomus santykius. Pagrindiniais šių santykių subjektais yra darbdaviai (privatūs asmenys, įmonės, valstybė), samdomieji darbuotojai (darbo jėgos savininkai), tarpininkaujančios darbo rinkoje įstaigos ir organizacijos (darbo biržos, įdarbinimo biurai, mokymo centrai, profesinės ir darbdavių sąjungos). Santykiai tarp darbo rinkos subjektų dėl darbo jėgos įsigijimo, panaudojimo, valdymo reguliuojami valstybės įstatymais, poįstatyminiais aktais, kolektyvinėmis sutartimis.

Darbo rinkos santykių negalima suvesti tik į darbo jėgos pirkimą – pardavimą. Šių dienų darbo rinkoje sprendžiamos ne tik ekonominės, bet ir socialinės problemos. Tai darbo išteklių racionalus panaudojimas, gyventojų užimtumo ir kovos su nedarbu programų įgyvendinimas, naujų darbo vietų kūrimas, bedarbių registravimas ir materialinis rėmimas, ieškančių darbo apmokymas ir perkvalifikavimas.

Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus, susidarė atitinkamos prielaidos rinkos ekonomikos plėtrai. Jos pagrindu tapo nuosava valiuta, įsivyravusi privati nuosavybė, nauja įstatymų tvarka ir kitos sąlygos, susijusios su laisvąja rinka. Tačiau suprantama, kad šios sąlygos tuometinei ekonomikai plėtoti buvo ne tik neidealios, bet ir atvirkščiai – prastos. Pirmiausia prisidengus privatizavimo skraiste buvo masiškai grobstomas ir švaistomas valstybinis turtas, be to, atsirado reketo, mafijos bei korumpuotų grupuočių, kurios fizinės ir kitokios prievartos būdais materialiai bei moraliai eksploatavo tuometinius darbdavius ir kitus nuosavybės subjektus. Sensacingiausias įvykis – kai masiškai buvo apvogti komerciniai bankai, jų milijardais litų skaičiuojamos piniginės lėšos taip pat pateko į nusikaltėlių rankas, kurių niekas neišaiškins ir pavogto turto negrąžins.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
9434 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Įvadas3
  • Darbo rinka, užimtumas ir nedarbas5
  • Situacija Lietuvos darbo rinkoje13
  • Lietuvos darbo rinkos problemos17
  • Mokslinė techninė revoliucija ir kvalifikacija18
  • Dirbančiojo amžius22
  • Turimų darbo vietų išsaugojimo problema25
  • Diskriminacija darbo rinkoje26
  • Išvados30
  • Naudotos literatūros sąrašas31

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Darbo rinkos problemos Lietuvoje
Referatas Darbo rinkos problemos Lietuvoje

Darbo rinka yra kiekvienoje šalyje, kad ir tokia politinė santvarka joje bevyrautų. Nuo darbo rinkos [...]

Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas
Diplominis darbas Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas

Problema ir temos aktualumas. Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas yra svarbi bendros užimtumo problemos [...]

Lietuvos ir ES šalių darbo rinkų analizė: vystymosi tendencjos, prognozės, perspektyvos
Diplominis darbas Lietuvos ir ES šalių darbo rinkų analizė: vystymosi tendencjos, prognozės, perspektyvos

Paprastai darbo rinka suvokiama kaip politikos sritis, apsprendžiama konkrečiais socialiniais ir visuomeniniais – politiniais sprendimais [...]

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje
Kursinis darbas Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje itin aktualia tematika tampa vidutinis darbo užmokestis, siekiant ne tik darbo kokybės [...]

Lietuvos naftos rinkos plėtros galimybių įvertinimas
Referatas Lietuvos naftos rinkos plėtros galimybių įvertinimas

Analizė „Lietuvos naftos rinkos plėtros galimybių įvertinimas“ gali padėti įvertinti Lietuvoje sunaudojamos naftos produkcijos kiekį [...]

Lietuvos darbo užmokesčio skirtumai ES kontekste
Referatas Lietuvos darbo užmokesčio skirtumai ES kontekste

Žmonės dirba skatinami įvairių motyvų: norėdami gauti pajamų, siekdami karjeros, pripažinimo, norėdami bendrauti su kitais [...]

Darbo rinkos analizė Šiaulių apskrities pavyzdžiu 2008 – 2009 m.
Kursinis darbas Darbo rinkos analizė Šiaulių apskrities pavyzdžiu 2008 – 2009 m.

Kursiniame darbe yra suformuluoti pagrindiniai Šiaulių darbo rinkos veiksniai, problemos, išanalizuota dabartinė padėtis. Šiame darbe [...]

Aktyvios darbo rinkos politikos programos
Referatas Aktyvios darbo rinkos politikos programos

Ekonomikos augimas ir ūkio struktūriniai pokyčiai daro didelę įtaką užimtumo ir nedarbo lygiui. Verslininkai ir [...]

Lizingo rinkos bei plėtros Lietuvoje analizė
Referatas Lizingo rinkos bei plėtros Lietuvoje analizė

Lizingas, arba išperkamoji nuoma — tai finansinė paslauga, leidžianti pirkėjui naudotis norima preke sumokėjus tik [...]

Darbo rinka lietuvoje. Darbo apmokėjimas įmonėje
Kursinis darbas Darbo rinka lietuvoje. Darbo apmokėjimas įmonėje

Kursiniame darbe nagrinėjama tema apie darbuotojų darbo apmokėjimą įtakojančius veiksnius ir [...]

Lietuvos darbo padėties ir užimtumo vertinimas 2007 - 2011m.
Referatas Lietuvos darbo padėties ir užimtumo vertinimas 2007 - 2011m.

Nuolat sparčiai besikeičiančioje visuomenėje yra labai svarbu suprasti, jog darbo padėtis nuolat keičiasi. Norint pasirinki [...]

Darbo jėgos Lietuvoje statistinis tyrimas
Tyrimas Darbo jėgos Lietuvoje statistinis tyrimas

Pastaruoju metu darbo jėgos skaičius Lietuvoje vis mažėja. Tai daro įtaką mūsų šalies ekonomikos plėtrai [...]

Lietuvos draudimo rinkos analizė
Diplominis darbas Lietuvos draudimo rinkos analizė

Ekonominiai pokyčiai skatina naujų komercinės veiklos sričių iškilimą ir plėtrą. Viena iš tokių komercinės veiklos [...]

Jaunimo nedarbo mažinimas Lietuvoje bei jaunimo integracija į darbo rinką
Kursinis darbas Jaunimo nedarbo mažinimas Lietuvoje bei jaunimo integracija į darbo rinką

Temos aktualumas. Kaip žinia viena didžiausių šendienos Lietuvos problemų yra jaunimo nedarbas. Jaunimo nedarbo mąstą [...]

Lietuvos darbo rinkos pagrindinių rodiklių pokyčių analizė 2004-2013 m. laikotarpiu
Referatas Lietuvos darbo rinkos pagrindinių rodiklių pokyčių analizė 2004-2013 m. laikotarpiu

Nedarbas yra viena didžiausių regioninių problemų, ypač kaimiškuosiuose regionuose. Kadangi dauguma gyventojų mieste pagrindines savo [...]