Kalbos / Kalbų studijos

Priešpriešinis sujungimas užsienio studentų besimokančiųjų lietuvių kalba tekstuose

0 atsiliepimų
Autorius:

Šio darbo pasirinkimo motyvas – noras sužinoti bei įsigilinti, kokia yra priešpriešinio sujungimo svarba ir iš arčiau su juo susipažinti. Taip pat prisidėti prie priešpriešinio sujungimo sakinių kūrimo. Mokinių tekstynų analizės objektas – priešpriešinis sakinių sujungimas ir atitinkami jungtukai priešpriešai reikšti. Problema – kaip reiškiamas priešpriešos santykis su priešpriešos jungtukais pradedančiųjų ir pažengusiųjų mokinių darbuose. Tiriamoji medžiaga imta iš renkamų mokinių tekstynų. Darbo tikslas – išanalizuoti priešpriešinio sujungimo sakinių santykį su juos apibūdinančiais jungtukais: o, bet, tačiau, vis dėlto – tipiškiausiais ir dažniausiai vartojamais priešpriešai reikšti sakiniuose. Šiam tikslui pasiekti buvo išsikelti keli uždaviniai:

  1. atsirinkti teorinę medžiagą;
  2. išsiaiškinti probleminę priešpriešinio sujungimo jungtukų vartoseną ;
  3. išsirinkti iš mokinio tekstyno pavyzdžius su reikiamais ir tinkamais jungtukais;
  4. išanalizuoti ir paskui palyginti pradedančiųjų bei pažengusiųjų mokinių pavyzdžius, kokiomis reikšmėmis, kokiose sakinio pozicijose eina jungtukai.

 

Darbo metodika

 

Darbo uždaviniams atlikti pasitelkiau kokybinį tyrimo metodą, t. y. buvo atrinkti sakiniai, reiškiantys priešpriešą, kurie padėjo analizuoti užsienio studentų, besimokančiųjų lietuvių kalbos kaip užsienio, darbus. Iš Mokinių tekstynų buvo atrinkti tekstai, kuriuos ir analizavau savo darbe.

Mokinio tekstynas yra tik pradedamas kurti. Tekstynas – tam tikru būdu organizuota tekstų sankaupa, pritaikyta kiekybinei ir (arba) kokybinei analizei, paprastai saugoma elektroniniu formatu[1]. Analizuojant Mokinio tekstyną, pirmiausia buvo surinkti užsienio studentų, besimokančių lietuvių kalbos (pagal mokymosi lygį darbai buvo antros ir trečios grupės), rašyti darbai. Šie darbai buvo surinkti programine įranga WordSmith Tools, skirta darbui su tekstais.

 

Sudėtinis sujungiamasis sakinys – sakinys sudarytas iš dviejų ar kelių sintaksiškai vienas nuo kito nepriklausomų dėmenų, jungiamų sujungiamaisiais žodžiais [2]. Priešpriešinio sujungimo sakiniai – sujungiamieji sakiniai, kurie pagal turinį yra priešinami jungtukais o ir bet, rečiau tačiau, vis dėl to ir kt.

Jungtukas – nesavarankiška kalbos dalis, kurią sudaro nekaitomi žodžiai, jungiantys žodžius, jų junginius ir sudėtinio sakinio dėmenis.[3] Anot J. Jablonskio, priešinamojo sujungimo sakiniai yra tie sakiniai, kurių vieno komponento mintis lyginama su kito komponento priešinga mintimi arba vieno komponento mintis susiaurinama, kartais patikslinama, pažymima kitame komponente.

Priešpriešinio sujungimo jungtukų vartojimas nustatytas tarpusavyje lyginant antros ir trečios grupių mokinių darbus, nes iš kalbos vartojimo pavyzdžių turėtų būti matomas skirtumas tarp kalbos lygių. Todėl siekiama išsiaiškinti, kokioms reikšmėmis mokiniai vartoja priešpriešinius jungtukus ir kaip kinta jungtukų vartojimas, tobulėjant lietuvių kalbos žinioms.

Keliama hipotezė, kad antros grupės mokiniai savo darbuose priešpriešinius jungtukus dažniausiai vartoja norėdami pradėti naują sakinio mintį, t.y. - sakinio pradžioje. Pasirinkdami jiems patogesnį variantą.

Iš viso buvo surinkti 226 tekstai, iš kurių – 146 pavyzdžiai su jungtuku ,,bet“ , 34 su ,,tačiau“ ir 46 su jungtuku ,,o“.

[1][1][1] Holvoet A., Judžentis A., 2003, Sintaksinių ryšių tyrimai, Vilnius.

[2] Didžioji lietuvių kalbos gramatika, 2006, psl. 696

[3] Didžioji lietuvių kalbos gramatika, 2006, psl. 455

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
5223 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • 1. Įvadas3
  • 2. Sakiniai su jungtuku,,o”5
  • 2.1. Priešpriešinio sujungimo sakinių ir jungtuko „o“ reikšmė Mokinio tekstyne5
  • 3. Sakiniai su jungtuku ,,bet“6
  • 3.1. Priešpriešinio sujungimo sakinių ir jungtuko „bet“ reikšmė Mokinio tekstyne7
  • 4. Sakiniai su jungtuku „tačiau“9
  • 4.1. Priešpriešinio sujungimo sakinių ir jungtuko „tačiau“ reikšmė Mokinio tekstyne9
  • 5. Išvados10
  • 6. Literatūros sąrašas11
  • 7. Priedai12

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Jaunimas ir suaugusieji kalba dviem skirtingomis lietuvių kalbomis. Ką apie tai manote?
Rašinys Jaunimas ir suaugusieji kalba dviem skirtingomis lietuvių kalbomis. Ką apie tai manote?

Kalba svarbiausia ir seniausia bendravimo priemonė, kuri mums padeda atlikti labai svarbią komunikacinę funkciją. Žmonės [...]

Kaip globalizacija veikia lietuvių kalbą? Paaiškinkite remdamiesi šnekamosios ir bendrinės kalbos pavyzdžiais
Rašinys Kaip globalizacija veikia lietuvių kalbą? Paaiškinkite remdamiesi šnekamosios ir bendrinės kalbos pavyzdžiais

Planas: 1. Įžanga. • Globalizacija turi didelę įtaką kalbai 2. Dėstymas. • Lietuviai vartoja daug įvairių užsienietiškų žargonų • Žodžio darybos keitimas naudojant tik tarptautines [...]

Lietuvių kalba: Kalbos tyrimas
Tyrimas Lietuvių kalba: Kalbos tyrimas

Išvados: Moksliniame tekste būdingi ilgi, tačiau vientisiniai sakiniai, nors kartais pasitaiko ir sudėtinių sakinių, kurie tarpusavyje [...]

Lietuvių kalba: Literatūros terminai
Paruoštukė Lietuvių kalba: Literatūros terminai

ALEGORIJA – abstrakčios sąvokos reiškimas konkrečiu vaizdu. Tai vienas iš žodžių, vaizdų vartojimo perkeltine prasme [...]

Ką reikėtų daryti, kad lietuvių kalba būtų prestižinė, plačiai vartojama kultūroje, mene, moksle ir neliktų tik buitine namų kalba?
Rašinys Ką reikėtų daryti, kad lietuvių kalba būtų prestižinė, plačiai vartojama kultūroje, mene, moksle ir neliktų tik buitine namų kalba?

Visiems žinoma, kad lietuvių kalba yra viena seniausių ir mažiausiai pakitusių indoeuropiečių atšakos kalbų. Tačiau [...]

Slengo ir tabu žodžių vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą būdai Cecily von Ziegesar romane
Diplominis darbas Slengo ir tabu žodžių vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą būdai Cecily von Ziegesar romane "Man Taip Patinka"

Pirmos dalies darbo tikslas yra apzvelgti teorinę medziagą reikalingą tolimesnei analizei. Pirmiausiai, yra trumpai apzvelgiama [...]

Lietuvių kalba savo istorijoje daug kartų yra patyrusi kitos kalbos poveikį. Remdamiesi pavyzdžiais, paaiškinkite, kurios kalbos ir kaip veikė lietuvių kalbą anksčiau ir dabar.
Rašinys Lietuvių kalba savo istorijoje daug kartų yra patyrusi kitos kalbos poveikį. Remdamiesi pavyzdžiais, paaiškinkite, kurios kalbos ir kaip veikė lietuvių kalbą anksčiau ir dabar.

Lietuvių kalba yra viena iš seniausių indoeuropiečių kalbų, kuriai gali būti daugiau nei tūkstantis metų.

Lietuvių kalba: Aidas Marčėnas
Konspektas Lietuvių kalba: Aidas Marčėnas

AIDAS MARČĖNAS (g. 1960) – poetas Debiutavo sovietinio laikotarpio pabaigoje eilėraščių rinkiniu „Šulinys“ (1988). Poeto kūrybinį [...]

Lietuvių kalba: Antanas Škėma
Konspektas Lietuvių kalba: Antanas Škėma

ANTANAS ŠKĖMA Pasitraukęs į Vakarus dirbo įvairius fizinius darbus. Jis nesiekė karjeros, patogios buities, gyvenimo tikslu laikė [...]

Lietuvių kalba: Jono Biliūno pasakojimo stilius
Konspektas Lietuvių kalba: Jono Biliūno pasakojimo stilius

Iki Biliūno lietuvių prozoje vyravo epinis pasakojimo bū­das, kurį puoselėjo Motiejus Valančius, Lazdynų Pelėda, Že­maitė [...]

Lietuvių kalba: Jurgis Kunčinas
Paruoštukė Lietuvių kalba: Jurgis Kunčinas

Jurgis KUNČINAS (1947-2002) – poetas, eseistas, vertėjas, vienas ryškiausių atkurtos Lietuvos nepriklausomybės prozininkų, pirmasis tapęs [...]

Lietuvių kalba: Rašytojų kūrybos kontekstai (12 kl.)
Konspektas Lietuvių kalba: Rašytojų kūrybos kontekstai (12 kl.)

 Just. Marcinkevičiaus kūrybos kontekstai Biografinis [...]

Lietuvių kalba: Romantinio veikėjo išgyvenimai Adomo Mickevičiaus sonetuose
Rašinys Lietuvių kalba: Romantinio veikėjo išgyvenimai Adomo Mickevičiaus sonetuose

Romantinis veikėjas Adomo Mickevičiaus sonetuose yra labai įvairus. Veikėjas išgyvena ir liūdesį, sielvartą, vienišumo jausmą [...]

Lietuvių kalba: Lietuvos rašytojai  ir jų kūryba (privalomi brandos egzaminui)
Konspektas Lietuvių kalba: Lietuvos rašytojai ir jų kūryba (privalomi brandos egzaminui)

K. Donelaitis – pirmasis didelis lietuvių poetas, parašęs 6 pasakėčias ir poemą „Metai“. Pasak S.Žuko [...]