Priešpriešinis sujungimas užsienio studentų besimokančiųjų lietuvių kalba tekstuose

Šio darbo pasirinkimo motyvas – noras sužinoti bei įsigilinti, kokia yra priešpriešinio sujungimo svarba ir iš arčiau su juo susipažinti. Taip pat prisidėti prie priešpriešinio sujungimo sakinių kūrimo. Mokinių tekstynų analizės objektas – priešpriešinis sakinių sujungimas ir atitinkami jungtukai priešpriešai reikšti. Problema – kaip reiškiamas priešpriešos santykis su priešpriešos jungtukais pradedančiųjų ir pažengusiųjų mokinių darbuose. Tiriamoji medžiaga imta iš renkamų mokinių tekstynų. Darbo tikslas – išanalizuoti priešpriešinio sujungimo sakinių santykį su juos apibūdinančiais jungtukais: o, bet, tačiau, vis dėlto – tipiškiausiais ir dažniausiai vartojamais priešpriešai reikšti sakiniuose. Šiam tikslui pasiekti buvo išsikelti keli uždaviniai:

1. atsirinkti teorinę medžiagą;
2. išsiaiškinti probleminę priešpriešinio sujungimo jungtukų vartoseną ;
3. išsirinkti iš mokinio tekstyno pavyzdžius su reikiamais ir tinkamais jungtukais;
4. išanalizuoti ir paskui palyginti pradedančiųjų bei pažengusiųjų mokinių pavyzdžius, kokiomis reikšmėmis, kokiose sakinio pozicijose eina jungtukai.

Darbo metodika

Darbo uždaviniams atlikti pasitelkiau kokybinį tyrimo metodą, t. y. buvo atrinkti sakiniai, reiškiantys priešpriešą, kurie padėjo analizuoti užsienio studentų, besimokančiųjų lietuvių kalbos kaip užsienio, darbus. Iš Mokinių tekstynų buvo atrinkti tekstai, kuriuos ir analizavau savo darbe.

Mokinio tekstynas yra tik pradedamas kurti. Tekstynas – tam tikru būdu organizuota tekstų sankaupa, pritaikyta kiekybinei ir (arba) kokybinei analizei, paprastai saugoma elektroniniu formatu[1]. Analizuojant Mokinio tekstyną, pirmiausia buvo surinkti užsienio studentų, besimokančių lietuvių kalbos (pagal mokymosi lygį darbai buvo antros ir trečios grupės), rašyti darbai. Šie darbai buvo surinkti programine įranga WordSmith Tools, skirta darbui su tekstais.

Sudėtinis sujungiamasis sakinys – sakinys sudarytas iš dviejų ar kelių sintaksiškai vienas nuo kito nepriklausomų dėmenų, jungiamų sujungiamaisiais žodžiais [2]. Priešpriešinio sujungimo sakiniai – sujungiamieji sakiniai, kurie pagal turinį yra priešinami jungtukais o ir bet, rečiau tačiau, vis dėl to ir kt.

Jungtukas – nesavarankiška kalbos dalis, kurią sudaro nekaitomi žodžiai, jungiantys žodžius, jų junginius ir sudėtinio sakinio dėmenis.[3] Anot J. Jablonskio, priešinamojo sujungimo sakiniai yra tie sakiniai, kurių vieno komponento mintis lyginama su kito komponento priešinga mintimi arba vieno komponento mintis susiaurinama, kartais patikslinama, pažymima kitame komponente.

Priešpriešinio sujungimo jungtukų vartojimas nustatytas tarpusavyje lyginant antros ir trečios grupių mokinių darbus, nes iš kalbos vartojimo pavyzdžių turėtų būti matomas skirtumas tarp kalbos lygių. Todėl siekiama išsiaiškinti, kokioms reikšmėmis mokiniai vartoja priešpriešinius jungtukus ir kaip kinta jungtukų vartojimas, tobulėjant lietuvių kalbos žinioms.

Keliama hipotezė, kad antros grupės mokiniai savo darbuose priešpriešinius jungtukus dažniausiai vartoja norėdami pradėti naują sakinio mintį, t.y. - sakinio pradžioje. Pasirinkdami jiems patogesnį variantą.

Iš viso buvo surinkti 226 tekstai, iš kurių – 146 pavyzdžiai su jungtuku ,,bet“ , 34 su ,,tačiau“ ir 46 su jungtuku ,,o“.

[1][1][1] Holvoet A., Judžentis A., 2003, Sintaksinių ryšių tyrimai, Vilnius.

[2] Didžioji lietuvių kalbos gramatika, 2006, psl. 696

[3] Didžioji lietuvių kalbos gramatika, 2006, psl. 455