Socialiniai mokslai / Psichologija

Sportuojančių ir nesportuojančių studentų nerimo ir gyvenimo kokybės ypatumai

0 atsiliepimų
Autorius:

Temos aktualumas: Didėjant gyvenimo tempui vis daugiau žmonių kenčia nuo nerimo ir jo sukeltų padarinių. Nuolat žmogų kamuojantis nerimas turi įtakos psichologinei būsenai, žaloja asmenybę, mažina socialinius ir profesinius pasiekimus, o kartu ir gyvenimo kokybę, tai yra labai aktuali tema, kadangi šiandien žmogus kasdien privalo spręsti, kaip jam susidoroti su situacijomis, kurios kelia nerimą. Didėjant žmogaus nerimui, blogėja jo gyvenimo kokybė, o tai veda į visišką destrukciją, kuri ilgainiui gali visiškai nebeteikti gyvenimo džiaugsmo, o su tuo ateina ir vetybių sistemos skurdėjimas, konfliktai su aplinkiniais ir pačiu savimi, o galų gale- savižudybė (Šarakauskienė, 2011). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų planetoje maždaug kas trys sekundės kas nors bando nusižudyti, o apytikriai kas minutę įvyksta savižudybė. Savižudybės yra didžiulė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Europos Sąjungoje per metus įvyksta maždaug 58 tūkst. savižudybių, kurių tris ketvirtadalius įvykdo vyrai (Žičkienė, 2012). Aštuonios didžiosios valstybės narės priklauso šalims, kuriose vyrų savižudybių rodiklis yra didžiausias. Per pastaruosius 50 metų labai padaugėjo jaunimo savižudybių. Pasaulyje savižudybės yra dažniausia jaunų 10–24 metų žmonių mirties priežastis ir viena iš trijų dažniausių 15–35 metų amžiaus žmonių mirties priežasčių. Taigi, tema yra tikrai aktuali, svarbu, jog žmogus nepatirtų nerimo ir jo gyvenimo kokybė būtų aukšto lygio, juk kiekvienas nori gyventi produktyvų gyvenimą (Auškelis, 2006).

            2013 metų vasario- kovo mėnesiais anonimiškai buvo apklausti 500 Vilniaus universiteto, I-V kurso medicinos fakulteto studentų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 42 metų. Tyrimo tikslas buvo nustatyti studentų depresiškumą ir nerimastingumą, jų fizinį aktyvumą ir įvertinti ryšį tarp fizinio aktyvumo, depresiškumo ir nerimastingumo. Depresiškumui ir nerimastingumui nustatyti naudota Hospitalinė depresijos ir nerimo skalė HADS, taip pat fiksuoti sociodemografiniai duomenys, tokie kaip: lytis, amžius, studijų programa, kursas, kasdienio fizinio aktyvumo lygis, sportavimo dažnis ir trukmė. Sociodemografinių veiksnių įtaka HADS įverčiams ir jų stiprumas vertintas taikant ranginę regresinę analizę. Gauti rezultatai parodė, jog didžiausias depresiškumo ir nerimastingumo lygis fiksuotas tarp visiškai nesportuojančių, o sportavimo dažnis ir trukmė neturėjo tam įtakos (Deksnytė, 2013).

Norvegijoje atliktas tyrimas, ieškota ryšio tarp pasiekimų ir somatinio bei kognityvinio nerimo sporte. Tyrime dalyvavo 136 atletai nuo 13 iki 18 metų. Nustatyta, kad aukšti pasiekimai, o tuo pačiu ir sugebėjimai pasiekti aukštus rezultatus, mažina nerimo lygį. Be to, nustatyta, kad atletai, kurie vertino savo sugebėjimus sporte kaip aukštus, buvo mažiau patiriantys somatinį bei kognityvinį nerimą nei tie, kurie abejojo savo jėgomis (Ommundsen, Pedersen, 1999).

Gyvenimo kokybė yra bendras gyvenimo aktyvumo, fizinio aktyvumo ir mitybos konstruktas, kuriame svarbią dalį užima jau minėtasis fizinis aktyvumas. Iš visų šių trijų komponentų, jei jie funkcionuoja produktyviai, tarsi gimsta tokie svarbūs dalykai žmogaus gyvenime kaip dvasinė kokybė, socialinė kokybė, psichinė kokybė, emocinė kokybė ir fizinė kokybė. Visi šie apsektai neša žmogui gyvenimo džiaugsmą ir galima sakyti, kad jo gyvenimo kokybė yra aukšta, tačiau, jei kažkuriame šio konstrukto segmente yra šlubavimas ar sutrikimas, žmogaus gyvenimo kokybė yra žema, labai žema ar truputį žema, priklausomai nuo to, kiek dalių ir kaip stipriai nefunkcionuoja (Dingwell, 2007).

Kaip jau minėta, didelę dalį gyvenimo kokybės konstrukte užima fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas yra judesių suma, atlikta per tam tikrą laiko vienetą, ženkliai padidinanti energijos išeikvojimą: dirbant, kasdien aktyviai atliekant buities ir namų ruošos darbus, aktyviai poilsiaujant, mankštinantis, sportuojant. Šis aktyvumas vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių fizinį pajėgumą, sveikatą ir gerovę (Kardelis, 1998).

Fizinis aktyvumas turi teigiamą įtaką sveikatai, dėl nepakankamo judėjimo iškyla labai daug sveikatos ligų. Dėl nepakankamo judėjimo aktyvumo Europos regione kasmet miršta apie 600 tūkst. žmonių. Fizinis neaktyvumas kiekvienai Europos regiono šaliai kainuoja nuo 500 iki 2000 Lt kiekvienam gyventojui per metus. Lietuvai iš viso kainuoja apie 3 milijardus Lt. 2/3 vaikų ir suaugusiųjų Europoje nėra fiziškai aktyvūs. Pastaruoju metu visoje Europoje mažėja fizinis aktyvumas.

Jungtinėse valstijose kasmet dėl fizinio aktyvumo stokos miršta apie 200 tūkst. gyventojų; dėl fizinio aktyvumo stokos ir per didelio kalorijų kiekio maiste- 300 tūkst. žmonių, dėl nutukimo- taip pat 300 tūkst. žmonių. Fizinio aktyvumo nebuvimas yra didelė problema, kuri turi įtakos aukštesniam nei vidutiniam nerimo lygiui ir žemai gyvenimo kokybei (Ackoff, 1981).

Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis (Kauno medicinos universiteto 1994-2006m. duomenys), 2006 metais Lietuvoje 35,7% vyrų ir 32,2% moterų turėjo antsvorį. Taip pat ištirta, jog Lietuvoje yra 16 % nutukusių žmonių, o iš jų 16,2 % vyrų ir 15,8 % moterų. Šie rodikliai kur kas didesni negu kitų Europos valstybių. Didžiojoje Britanijoje yra 10,9 % nutukusių vyrų ir 12,6 % moterų, Švedijoje atitinkamai 9,3 % ir 9,2 %, Olandijoje atitinkamai 7,2 % ir 9,5 %. Kas blogiausia, kasdien mankštinasi tik 16 % vyrų ir 13 % moterų. Be to, Lietuvos žmonės yra pasimetę tarp įvairių sveikatos stiprinimo rekomendacijų, o dauguma neturi lėšų klubams lankyti, paprastų būdų, kaip stiprinti sveikatą, žmonės nežino. Vis labiau suprantama, kad judėti sveika, tačiau normaliai judančių mažėja (Sharkey,2006).

Tyrimo tikslas: Nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių studentų nerimo ir gyvenimo kokybės ypatumus.

 

Tyrimo uždaviniai:

  1. Įvertinti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių studentų situacinio nerimo gautus rezultatus.
  2. Įvertinti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių studentų vidinio nerimo gautus rezultatus.
  3. Įvertinti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių studentų gyvenimo kokybės komponentų (fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, skausmo, bendro sveikatos vertinimo, energingumo, socialinės funkcijos, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų, emocinės būsenos) ypatumus.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
10400 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. LITERATŪROS APŽVALGA6
  • 1.1. Nerimo samprata6
  • 1.2. Nerimas nesportuojančių žmonių gyvenime8
  • 1.3. Nerimas sportuojančių žmonių gyvenime10
  • 1.4. Gyvenimo kokybės samprata12
  • 1. 5. Gyvenimo kokybė nesportuojančių žmonių gyvenime13
  • 1.6. Gyvenimo kokybė sportuojančių žmonių gyvenime15
  • 2. TYRIMO METODIKA19
  • 2.1.Tyrimo dalyviai19
  • 2.2.Įvertinimo būdai19
  • 2.2. Tyrimo eiga20
  • 2.3.Duomenų apdorojimas21
  • 3. TYRIMO REZULTATAI22
  • 3.1. Sportuojančių ir nesportuojančių studentų nerimo skirtumai22
  • 3.2. Sportuojančių ir nesportuojančių studentų gyvenimo kokybės ypatumai28
  • 4. REZULTATŲ APTARIMAS32
  • IŠVADOS35
  • LITERATŪRA36
  • PRIEDAI40

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą ypatumai
Referatas Suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą ypatumai

Mokymosi visą gyvenimą memorandume apibrėžtos mokymąsi visą gyvenimą skatinančios priežastys - žiniomis grindžiamos visuomenės ir [...]

Socialinę gerovę nusakančio veiksnio (gyventojų raštingumo lygio) įtaka šalies gyvenimo kokybei
Referatas Socialinę gerovę nusakančio veiksnio (gyventojų raštingumo lygio) įtaka šalies gyvenimo kokybei

Šiuolaikinėje visuomenėje išsilavinimas tampa paklausia preke švietimo paslaugų rinkoje. Kadangi nuo jo priklauso karjera ir [...]

Šiaulių universiteto studentų bendrabučių gyvenimo kokybės įvertinimas
Referatas Šiaulių universiteto studentų bendrabučių gyvenimo kokybės įvertinimas

Mokslo metų pradžia studentams, o ypač pirmakursiams, sukelia daug minčių ne tik apie studijas ir [...]

Studentų maitinimosi ypatumų tyrimas
Tyrimas Studentų maitinimosi ypatumų tyrimas

Apklausa. Prie eksperimentinių metodų galima priskirti ir apklausą. Tai aktyvus metodas, nes jo dėka galima [...]

Ar  žmogaus gyvenimo būdas lemia jo gyvenimo kokybę?
Rašinys Ar žmogaus gyvenimo būdas lemia jo gyvenimo kokybę?

Žmogus yra išskirtinis kūrinys, nes tik jis gali rinktis savo gyvenimo būdą, kuris neretai įtakoja [...]

Emulsijų gamybos ypatumai, kokybės vertinimas
Referatas Emulsijų gamybos ypatumai, kokybės vertinimas

Terminas „emulsija“ kilęs iš lotyniško žodžio „emulsus“, pastarasis siejamas su „emulgare“ - „gauti iš pieno“.

Lietuvos ir Norvegijos gyvenamųjų namų ypatumai
Referatas Lietuvos ir Norvegijos gyvenamųjų namų ypatumai

Gyvenamieji namai- tai ta vieta, kurioje mes praleidžiame daugiausiai laiko. Gyvenamasis namas kiekvienam žmogui yra [...]

Paciento mokymo įtaka reabilitacijos efektyvumui, mažinant nugaros apatinės dalies skausmą bei gerinant gyvenimo kokybę
Diplominis darbas Paciento mokymo įtaka reabilitacijos efektyvumui, mažinant nugaros apatinės dalies skausmą bei gerinant gyvenimo kokybę

Fizinės medicinos ir reabilitacijos rezidentūros baigiamasis darbas rengtas 2010 - 2011 metais Vilniaus universitete, Medicinos [...]

Vartotojų elgsenos ypatumų ir paslaugų kokybės vertinimo analizė „Tornado“ krepšinio mokykloje
Kursinis darbas Vartotojų elgsenos ypatumų ir paslaugų kokybės vertinimo analizė „Tornado“ krepšinio mokykloje

Lietuvoje kultivuojama daugiau nei šimtas sporto šakų. Lyginant pasauliniu mastu gyvename mažoje valstybėje, tačiau galime [...]

Žmonių, sergančių periodonto ligomis, gyvenimo kokybės vertinimas
Diplominis darbas Žmonių, sergančių periodonto ligomis, gyvenimo kokybės vertinimas

Problema ir jos aktualumas. Įvairių šalių mokslininkai daug metų tyrė ir tiria pagrindinių odontologinių ligų [...]

Jaunų žmonių gyvenimo kokybės ir riebios veido odos sąsajos
Diplominis darbas Jaunų žmonių gyvenimo kokybės ir riebios veido odos sąsajos

Tyrimo aktualumas. Riebi oda paprastai apibūdinama kaip veido odos tipas, kuriam būdingos išsiplėtusios poros, riebumas [...]