Sportuojančių ir nesportuojančių studentų nerimo ir gyvenimo kokybės ypatumai

40 psl. / 10400 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas: Didėjant gyvenimo tempui vis daugiau žmonių kenčia nuo nerimo ir jo sukeltų padarinių. Nuolat žmogų kamuojantis nerimas turi įtakos psichologinei būsenai, žaloja asmenybę, mažina socialinius ir profesinius pasiekimus, o kartu ir gyvenimo kokybę, tai yra labai aktuali tema, kadangi šiandien žmogus kasdien privalo spręsti, kaip jam susidoroti su situacijomis, kurios kelia nerimą. Didėjant žmogaus nerimui, blogėja jo gyvenimo kokybė, o tai veda į visišką destrukciją, kuri ilgainiui gali visiškai nebeteikti gyvenimo džiaugsmo, o su tuo ateina ir vetybių sistemos skurdėjimas, konfliktai su aplinkiniais ir pačiu savimi, o galų gale- savižudybė (Šarakauskienė, 2011). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų planetoje maždaug kas trys sekundės kas nors bando nusižudyti, o apytikriai kas minutę įvyksta savižudybė. Savižudybės yra didžiulė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Europos Sąjungoje per metus įvyksta maždaug 58 tūkst. savižudybių, kurių tris ketvirtadalius įvykdo vyrai (Žičkienė, 2012). Aštuonios didžiosios valstybės narės priklauso šalims, kuriose vyrų savižudybių rodiklis yra didžiausias. Per pastaruosius 50 metų labai padaugėjo jaunimo savižudybių. Pasaulyje savižudybės yra dažniausia jaunų 10–24 metų žmonių mirties priežastis ir viena iš trijų dažniausių 15–35 metų amžiaus žmonių mirties priežasčių. Taigi, tema yra tikrai aktuali, svarbu, jog žmogus nepatirtų nerimo ir jo gyvenimo kokybė būtų aukšto lygio, juk kiekvienas nori gyventi produktyvų gyvenimą (Auškelis, 2006).

2013 metų vasario- kovo mėnesiais anonimiškai buvo apklausti 500 Vilniaus universiteto, I-V kurso medicinos fakulteto studentų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 42 metų. Tyrimo tikslas buvo nustatyti studentų depresiškumą ir nerimastingumą, jų fizinį aktyvumą ir įvertinti ryšį tarp fizinio aktyvumo, depresiškumo ir nerimastingumo. Depresiškumui ir nerimastingumui nustatyti naudota Hospitalinė depresijos ir nerimo skalė HADS, taip pat fiksuoti sociodemografiniai duomenys, tokie kaip: lytis, amžius, studijų programa, kursas, kasdienio fizinio aktyvumo lygis, sportavimo dažnis ir trukmė. Sociodemografinių veiksnių įtaka HADS įverčiams ir jų stiprumas vertintas taikant ranginę regresinę analizę. Gauti rezultatai parodė, jog didžiausias depresiškumo ir nerimastingumo lygis fiksuotas tarp visiškai nesportuojančių, o sportavimo dažnis ir trukmė neturėjo tam įtakos (Deksnytė, 2013).

Norvegijoje atliktas tyrimas, ieškota ryšio tarp pasiekimų ir somatinio bei kognityvinio nerimo sporte. Tyrime dalyvavo 136 atletai nuo 13 iki 18 metų. Nustatyta, kad aukšti pasiekimai, o tuo pačiu ir sugebėjimai pasiekti aukštus rezultatus, mažina nerimo lygį. Be to, nustatyta, kad atletai, kurie vertino savo sugebėjimus sporte kaip aukštus, buvo mažiau patiriantys somatinį bei kognityvinį nerimą nei tie, kurie abejojo savo jėgomis (Ommundsen, Pedersen, 1999).

Gyvenimo kokybė yra bendras gyvenimo aktyvumo, fizinio aktyvumo ir mitybos konstruktas, kuriame svarbią dalį užima jau minėtasis fizinis aktyvumas. Iš visų šių trijų komponentų, jei jie funkcionuoja produktyviai, tarsi gimsta tokie svarbūs dalykai žmogaus gyvenime kaip dvasinė kokybė, socialinė kokybė, psichinė kokybė, emocinė kokybė ir fizinė kokybė. Visi šie apsektai neša žmogui gyvenimo džiaugsmą ir galima sakyti, kad jo gyvenimo kokybė yra aukšta, tačiau, jei kažkuriame šio konstrukto segmente yra šlubavimas ar sutrikimas, žmogaus gyvenimo kokybė yra žema, labai žema ar truputį žema, priklausomai nuo to, kiek dalių ir kaip stipriai nefunkcionuoja (Dingwell, 2007).

Kaip jau minėta, didelę dalį gyvenimo kokybės konstrukte užima fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas yra judesių suma, atlikta per tam tikrą laiko vienetą, ženkliai padidinanti energijos išeikvojimą: dirbant, kasdien aktyviai atliekant buities ir namų ruošos darbus, aktyviai poilsiaujant, mankštinantis, sportuojant. Šis aktyvumas vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių fizinį pajėgumą, sveikatą ir gerovę (Kardelis, 1998).

Fizinis aktyvumas turi teigiamą įtaką sveikatai, dėl nepakankamo judėjimo iškyla labai daug sveikatos ligų. Dėl nepakankamo judėjimo aktyvumo Europos regione kasmet miršta apie 600 tūkst. žmonių. Fizinis neaktyvumas kiekvienai Europos regiono šaliai kainuoja nuo 500 iki 2000 Lt kiekvienam gyventojui per metus. Lietuvai iš viso kainuoja apie 3 milijardus Lt. 2/3 vaikų ir suaugusiųjų Europoje nėra fiziškai aktyvūs. Pastaruoju metu visoje Europoje mažėja fizinis aktyvumas.

Jungtinėse valstijose kasmet dėl fizinio aktyvumo stokos miršta apie 200 tūkst. gyventojų; dėl fizinio aktyvumo stokos ir per didelio kalorijų kiekio maiste- 300 tūkst. žmonių, dėl nutukimo- taip pat 300 tūkst. žmonių. Fizinio aktyvumo nebuvimas yra didelė problema, kuri turi įtakos aukštesniam nei vidutiniam nerimo lygiui ir žemai gyvenimo kokybei (Ackoff, 1981).

Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis (Kauno medicinos universiteto 1994-2006m. duomenys), 2006 metais Lietuvoje 35,7% vyrų ir 32,2% moterų turėjo antsvorį. Taip pat ištirta, jog Lietuvoje yra 16 % nutukusių žmonių, o iš jų 16,2 % vyrų ir 15,8 % moterų. Šie rodikliai kur kas didesni negu kitų Europos valstybių. Didžiojoje Britanijoje yra 10,9 % nutukusių vyrų ir 12,6 % moterų, Švedijoje atitinkamai 9,3 % ir 9,2 %, Olandijoje atitinkamai 7,2 % ir 9,5 %. Kas blogiausia, kasdien mankštinasi tik 16 % vyrų ir 13 % moterų. Be to, Lietuvos žmonės yra pasimetę tarp įvairių sveikatos stiprinimo rekomendacijų, o dauguma neturi lėšų klubams lankyti, paprastų būdų, kaip stiprinti sveikatą, žmonės nežino. Vis labiau suprantama, kad judėti sveika, tačiau normaliai judančių mažėja (Sharkey,2006).

Tyrimo tikslas: Nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių studentų nerimo ir gyvenimo kokybės ypatumus.

Tyrimo uždaviniai:

  1. Įvertinti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių studentų situacinio nerimo gautus rezultatus.
  2. Įvertinti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių studentų vidinio nerimo gautus rezultatus.
  3. Įvertinti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių studentų gyvenimo kokybės komponentų (fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, skausmo, bendro sveikatos vertinimo, energingumo, socialinės funkcijos, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų, emocinės būsenos) ypatumus.

Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. LITERATŪROS APŽVALGA6
  • 1.1. Nerimo samprata6
  • 1.2. Nerimas nesportuojančių žmonių gyvenime8
  • 1.3. Nerimas sportuojančių žmonių gyvenime10
  • 1.4. Gyvenimo kokybės samprata12
  • 1. 5. Gyvenimo kokybė nesportuojančių žmonių gyvenime13
  • 1.6. Gyvenimo kokybė sportuojančių žmonių gyvenime15
  • 2. TYRIMO METODIKA19
  • 2.1.Tyrimo dalyviai19
  • 2.2.Įvertinimo būdai19
  • 2.2. Tyrimo eiga20
  • 2.3.Duomenų apdorojimas21
  • 3. TYRIMO REZULTATAI22
  • 3.1. Sportuojančių ir nesportuojančių studentų nerimo skirtumai22
  • 3.2. Sportuojančių ir nesportuojančių studentų gyvenimo kokybės ypatumai28
  • 4. REZULTATŲ APTARIMAS32
  • IŠVADOS35
  • LITERATŪRA36
  • PRIEDAI40

Reziumė

Autorius
rasau darbus
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Psichologija
Kaina
€9.96
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Spa 5, 2015
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
40 psl.

Susiję darbai

Autizmo sutrikimą turinčių vaikų ugdymo ypatumai

Psichologija Referatas 2008 m. cikityta
Darbe išsamiai apžvelgiamas autizmo reiškinys - apibūdinamas sutrikimas, jo paplitimas, priežastys, išreištumo skirtumai, diagnostika. Pristatomi autistams būdingi elgesio požymiai, jų kalbos raida ir...

Miego kokybės tyrimas

Psichologija Tyrimas 2013 m. argentum
Miegas tai periodiška žmogaus ir kai kurių gyvūnų ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs kontaktą su aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas....

Kitimas gyvenimo eigoje

Psichologija Referatas ganesas
TRADICINĖS VYSTYMOSI TEORIJOS Pradžiai keletas tradicinių vystymosi teorijų. Zigmund Freud psichoseksualinio vystymosi teorija buvo bene pirmoji vystymosi teorija psichologijoje. Erik Erikson atkreipė dėmesį...

Gyvenimo kokybės vertinimo tyrimas

Psichologija Tyrimas 2014 m. gerumina
   Gyvenimo kokybė – terminas nusakantis žmogaus gyvenimo gerovę. Sąvoka apima žmogaus dvasinio (emocinio), socialinio, fizinio, bei materialinio pasitenkinimo aspektus. Gyvenimo kokybės tyrinėjimai...