Humanitariniai mokslai / Istorija

LDK bajorų kasdienybė ir visuomeninė padėtis XVI – XVII a.

0 atsiliepimų
Autorius:

Visuomenė nuolat atsigręžia į istoriją ir ne vien iš smalsumo, bet ir tam, kad kažką iš jos pasisemtų, pasimokytų“¹. Lietuvos bajorija - ypatingas visuomenės sluoksnis, susiformavęs ne šiandien, o daugiau nei prieš 600 metų, dar Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikais. XVI - XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų viešojo ir privataus gyvenimo kasdienybę vargu ar būtų įmanoma apibendrinti nepagrįstomis išvadomis. Pernelyg sunku, nes šis kursinis darbas tėra viena iš daugelio galimų praeities interpretacijų. Kuo svarbūs buvo XVI – XVII a.? Tuo, kad XV a. pabaigoje, daugelio istorikų įsitikinimu, Europoje į pabaigą ėjo tūkstantmetis, pavadintas viduramžiais, ir prasidėjo Naujųjų laikų epocha. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir valstybės gyvenime taip pat buvo daugelio pokyčių laikotarpis, ženklinęs vienų procesų pabaigą, kitų pradžią. Valstybę valdęs bajorų luomas buvo visų tos epochos įvykių centre. XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo baigtas teisinio ir praktinio bajorijos atsiribojimo nuo kitų visuomenės sluoksnių, jos privilegijuotos padėties įtvirtinimo procesas; įsiviešpatavo naujas luominis visuomenės sutvarkymas; bajorija tapo vienvalde valstybės gyvenime, jos politinio elito rankose buvo sutelkta tiek nominalioji, tiek realioji valstybės valdžia ir galia; bajorai tapo jėga, kuri valdė valstybę, gynė ją, tvarkė jos ūkį; bajorai buvo teisės, politikos, kultūros kūrėjai ir puoselėtojai; nuo bajorų asmeninės bei kolektyvinės vertybinės orientacijos ir priimtų viešųjų sprendimų priklausė ne tik valstybės politinis likimas, bet ir jos egzistencija. Bajorai, istorikų buvo pavadinti bajorų, arba politine, tauta. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tauta dar nebuvo pradėjusi įgyti atgyvenusio, regresą ženklinančio, irstančio, bet valdžią tebeturinčio visuomenės sluoksnio bruožų.
Temos aktualumas. Istorikai prieš keletą dešimtmečių ryžosi peržengti tradicinių politikos, visuomenės, ūkio ar kultūros istorijos temų ribas, išplėsti pačią jų sampratą; pabandė suprasti šaltiniuose, bajorų atsiminimuose užkoduotą informaciją apie praeities žmonių kasdienio gyvenimo ritmą, priklausiusį nuo metų laikų, paros laiko, taikos ar karo sąlygų ir daugybės kitų aplinkybių, ir perteikti tą žmonių gyvenimą nuo gimimo iki mirties, jų jausmų, minčių, visą plačiai suprantamą dvasios ir materialųjį pasaulį dengiančią laiko uždangą, parodyti, kaip gyveno tie, kurie paliko mums savo pačių rašytus tekstus – įvairius viešuosius aktus, teisynus, teismuose nagrinėtų bylų medžiagą, sutartis, literatūros kūrinius, laiškus, dienoraščius, kelionių užrašus ir kitokią viešojo bei asmeninio pobūdžio medžiagą, – ir tie, kurie nepaliko tiesioginių jų egzistenciją liudijančių ženklų. Susiklostė ištisa istoriografijos kryptis, tirianti įvairių epochų žmonių gyvenimą, jo raiškos formas.
Tai liudija problemos svarbą. Lietuvoje nieko panašaus nėra. Mūsų istorikų balsas tarptautinėse diskusijose dėl bajorijos istorinio vaidmens – vos girdimas. Mūsų istoriografijos sukurtoje socialinės istorijos scenoje dažniausiai matome beveidžių, belyčių, statistiškai procentais išreikštų, bajorais vadinamų personažų minią.
O klausimai turėtų kilti, kokia buvo tikrovė: ar bajorija egzistavo visur ir visą laiką, ar visur ir visada ji buvo savarankiškas sluoksnis, suvokiantis savo išskirtinumą ir tuo besinaudojantis? Kokios biologinės ir ideologinės bajorijos ištakos? Kokie buvo bajorai kasdieniniame ir politiniame gyvenime? Koks buvo jų statusas: ar jie naudojosi specialiomis privilegijomis, kiek jų buvo įgyta ir kiek prarasta? Kuo jų gyvensena skyrėsi nuo miestelėnų ir valstiečių? Problemiški yra visi bajorijos raidos aspektai, jų skaičius, socialinė ar juridinė padėtis. Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų pabandysime atsakyti šiame kursiniame darbe.
Kol kas negalime pasigirti ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bei bajorų giminėms, pavienėms iškilioms šio luomo asmenybėms skirtų tyrimų gausa, kuri parodytų ir leistų sulyginti bajorų luomo kasdieninio gyvenimo ypatumus. Apie žmones, kuriuos vadiname bajorais, jų gimines, šeimas, tarnybą, pasaulėjautą, savivoką ir daugybę kitų asmenybę bei jų gyvenamąjį laikotarpį ženklinančių dalykų žinome palyginti nedaug, galima sakyti, kad vis dar nepažįstame jų.
Tyrimo problematika - Lietuvių istoriografijoje kasdienybės, viešojo ir privataus gyvenimo samprata, mentaliteto istorijos viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais problemos, pati kaip tyrimo objektas yra nauja. Nėra tokio pobūdžio tyrimų tradicijų. Problema neįprasminta nei teoriškai, nei metodiškai. Galima diskutuoti ir dėl to, kuri sąvoka – „kasdienybė“ ar „viešasis ir privatus gyvenimas“ – galėtų geriau atspindėti pasirinktos problemos esmę. Aivaras Ragauskas, aptardamas XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestiečių gyvenimo tyrimų būklę šiuolaikinėje lietuvių istoriografijoje siūlo lietuvių istorikams rinktis sąvokas „kasdienybė“, „kasdienybės istorija“ (vok. – Alltagsleben, Alltagsgeschichte). Apibūdindamas „kasdienybės“ tyrimo objektą, A. Ragauskas nurodo, kad kasdienybės istorija – visapusiška materialinio ir socialinio žmogaus kasdienybės formų, gyvenimiškojo mikropasaulio, mąstymo ir elgesio stereotipų analizė – yra vienas iš galimų praeities pažinimo būdų, o jos tyrėjai siekia praeitį pažinti per subjektą – žmogų, žmonių grupes, visuomenes.
Tyrimo objektas – LDK bajorų kasdienybė ir visuomeninė padėtis XVI – XVII a remiantis bajorų prisimimų knygomis, memuarais ir kt.
Tyrimo tikslas – atskleisti LDK bajorų kasdieninio gyvenimo ypatumus ir jų įtaką visuomeninei padėčiai XVI – XVII a.
Tyrimo uždaviniai:
1) Aptarti bajorų luomą ir jo istoriją XVI – XVII a.;
2) Išnagrinėti LDK bajorų kasdieninio bei politinio gyvenimo ypatybes (remiantis šaltinių analize);
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Šaltinių analizė (tyrimo šaltinių visumą būtų galima apibūdinti pasakant, kad tai XVI a. žmonių rašyti ir iki mūsų dienų originalų ar nuorašų pavidalu išlikę skirtingos kilmės ir paskirties tekstai: valdovų raštinėse rašyti dokumentai, oficialūs ar privataus pobūdžio pranešimai, kreipimaisi, asmeniniai ir kolektyviniai laiškai, dienoraščiai, kelionių aprašymai, teismuose, muitinėse vestų knygų įrašai, politiniai, publicistiniai, poleminiai ar literatūriniai tekstai ir kita medžiaga, Statutai ir Metrika).
Teorinis naujumas. Pirmąkart Lietuvos istoriniame diskurse aptarta LDK bajorų kasdienybės XVI – XVII a. reikšmė, LDK visuomenės švietimo ir kultūros vystymosi erdvėje, atskleista šio luomo praktika, savitumas ir ypatybės.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys dalys: pirmoje – teoriniai metmenys, antrojoje – bendri bruožai apie laikmetį – renesanso ir baroko epochas (XVI – XVII a.) ir kaip jos įtakojo bajorų luomo mąstyseną bei jų kasdienybę, trečiojoje – bajoriškojo pasaulio kasdienybė, išvados, santrauka.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
17000 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • TURINYS
  • ĮVADAS3
  • TEORINIAI METMENYS
  • I. LDK BAJORŲ LUOMAS10
  • I.1. LDK bajorų luomo susiformavimo aspektai10
  • I.2. Visuomenės hierarchija: didikų luomo įtaka valstybėje14
  • I.3. Lietuvių ir lenkų bajorai16
  • I.4. Valdovo institucija ir jos įtakos silpimas……………………………………………………….18
  • II. KASDIENINIS GYVENIMAS PAGAL LIETUVOS STATUTUS …………………19
  • II.1. Sutuoktinių turtiniai santykiai21
  • II.2. Įkraičio sutartis……………………………… ……………………………………………….22
  • II.3.Tėvų ir vaikų turto priklausomybė24
  • II. 4. PAVELDĖJIMO TEISĖ LIETUVOS STATUTUOSE27
  • III. LDK BAJORŲ VISUOMENINĖ PADĖTIS IR KASDIENYBĖ XVI – XVII A29
  • III.1. Bajorų privilegija: dalyvavimas seime ir valstybės valdyme29
  • III.2. Bajorai - kultūros ir pramogų megėjai ir mecenatai33
  • III. 3. Bajorų kasdieninio gyvenimo profiliai34
  • III. 4. Bajorų gyvenamasis būstas41
  • IŠVADOS44
  • LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS46

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje
Referatas Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje

Neretai pasitaiko, kad liaudis pirmoji tam tikrą asmenį pripažįsta šventu ir nelaukdama Bažnyčios leidimo ima [...]

Domininko Burbos straipsnio „Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)“ anotacija
Rašinys Domininko Burbos straipsnio „Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)“ anotacija

Domininkas Burba – lietuvių istorikas , humanitarinių mosklų daktaras , 2002 metais pradėjo dirbti Vilniaus [...]

LDK bajorų luomas XVI – XVII a.
Referatas LDK bajorų luomas XVI – XVII a.

I.1. LDK bajorų luomo susiformavimo aspektai Kalbant apie LDK bajorų luomą ir jo kasdienybę XVI – [...]

Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje
Prezentacija Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje

 Šv. Kazimiero kultas yra lenkų ir lietuvių dvasingumo, kovų už katalikų tikėjimą ir prieš pagonybę [...]

JAV padėtis XVIII - XIX a. sandūroje
Konspektas JAV padėtis XVIII - XIX a. sandūroje

Nepriklausomybės karo priežastys (1775-1783 m.): Anglijos parlamentas priėmė keletą aktų, reglamentuojančių Šiaurės Amerikos užsienio prekybą. kolonijas [...]

Menas padeda žmogui pakilti virš kasdienybės. Kuo jūsų manymu, tai vertinga?
Rašinys Menas padeda žmogui pakilti virš kasdienybės. Kuo jūsų manymu, tai vertinga?

Menas, šiais laikais, yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje mes stebime ir [...]

Moterų padėtis XIV-XVIII a. pagal J. Sarcevičienės straipsnį ,,Moterys” knygoje ,,LDK kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai“
Rašinys Moterų padėtis XIV-XVIII a. pagal J. Sarcevičienės straipsnį ,,Moterys” knygoje ,,LDK kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai“

Bėgant amžiams keičiasi visuomenės kultūra, žmonių požiūris į gyvenimą ir vieni kitus, vertybės. Visgi kalbant [...]

„Socialinė reklama“ (etinių vertybių propagavimas) XVI-XVII a. LDK proginėje poezijoje
Referatas „Socialinė reklama“ (etinių vertybių propagavimas) XVI-XVII a. LDK proginėje poezijoje

„Socialinė reklama“ (etinių vertybių propagavimas) XVI-XVII a. LDK proginėje poezijoje Įvadas Referavimo ir analizavimo objektas – LDK [...]

Kokiomis dvasinėmis ligomis serga visuomenė?
Rašinys Kokiomis dvasinėmis ligomis serga visuomenė?

Tai yra samprotaujamasis rašinys. Jame rėmiausi trimis mokyklinio literatūros sąrašo rašytojų kūriniais. Darbas patikrintas ir [...]

Husarai LDK XVI - XVII a.
Referatas Husarai LDK XVI - XVII a.

XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje (toliau – LDK) tuo pačiu ir Lenkijoje pagrindinę kariuomenės dalį [...]

Kas padeda žmogui išlikti ribinėse situacijose?  Pastraipa + Rašinio planas
Rašinys Kas padeda žmogui išlikti ribinėse situacijose? Pastraipa + Rašinio planas

Kas padeda žmogui išlikti ribinėse situacijose? Argumentuotas temos aiškinimas. Kūrinių analizė.

Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę neigiančią senatvę?
Rašinys Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę neigiančią senatvę?

Grožis - tai nepastoviausias reiškinys pasaulyje, jis keičiasi, transformuojasi lemiamas įvairiausių faktorių. Šis veiksnys [...]

Ką manote apie televizijos vaidmenį ugdant visuomenę?
Rašinys Ką manote apie televizijos vaidmenį ugdant visuomenę?

Ugdymas – socialinis reiškinys, kuriantis žmogų, kaip asmenybę tuo metu, kai jis bendraudamas sąveikauja su [...]

Ką jūs manote apie televizijos vaidmenį ugdant visuomenę? Palyginkite skirtingų laidų stilistiką, informatyvumą, profesionalumą
Rašinys Ką jūs manote apie televizijos vaidmenį ugdant visuomenę? Palyginkite skirtingų laidų stilistiką, informatyvumą, profesionalumą

Demokratinėje visuomenėje yra išskiriamos 3 valdžios institucijos: įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminė. Tačiau vis [...]

Kas padeda sunkiu gyvenimo momentu?  „Mokėkime gyventi ir dūžtančiose formose“
Rašinys Kas padeda sunkiu gyvenimo momentu? „Mokėkime gyventi ir dūžtančiose formose“

Gyvenimas yra nenuspėjamas, niekada negalima žinoti, kas laukia rytoj. Kiekviena diena – netikėtumas, staigmena, su [...]