Nepageidautinių įvykių registracija

33 psl. / 9000 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas. Dabartiniu metu, daug dėmesio skiriama švietimui ir mokymui pacientų saugos klausimais, nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūroje (NĮSP) registravimo ir mokymosi sistemoms bei gydymo vaistais saugai. Sveikatos apsaugos ministerijos Akreditavimo tarnybai yra pavesta atstovauti Lietuvai tarptautiniame pacientų saugos projekte EUNetPaS. Pagrindinis tikslas – sukurti pacientų saugos bendradarbiavimo tinklą ES valstybėse narėse.

Visame pasaulyje, ir Lietuvoje, siekiama vienyti jėgas, stiprinti pacientų saugumą. Svarbu, kad šis darbas būtų tęstinis, kad žmonės įgytų daugiau žinių ir aktyviai dalyvautų pacientų saugos užtikrinimo veikloje. Įvairių institucijų bendradarbiavimas būtų labai naudingas ieškant būdų, kaip Lietuvos daugiaprofilinėse ligininėse bei kitose sveikatos priežiūros įstaigose sumažinti nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūroje skaičių, kokius apsauginius mechanizmus įdiegti, kaip pritaikyti mokslo žinias bei kitų valstybių sėkmingą patirtį gerinant sveikatos priežiūros paslaugų saugumą.

ES šalyse narėse pacientų saugai skiriama itin daug dėmesio. 2008-aisiais Europos Sąjungoje pacientų sauga paskelbta prioritetine sveikatos politikos kryptimi. Kai kuriose valstybėse ji yra įtraukta į nacionalines sveikatos priežiūros programas, veikia valstybinės institucijos, analizuojančios saugos incidentus ir kuriančios mokslu pagrįstas pacientų saugos sistemas.

Mokslinė darbo problema. Darbo tyrimo problema yra sveikatos priežiūros specialistų požiūrio įvertinimas į nepageidautinų įvykių privalomus ir neprivalomus pranešimus ir jų registraciją, bei praktinių pasiūlymų suformulavimas. Siekiant sumažinti nepageidautinus įvykius sveikatos priežiūroje skaičių, būtinas sisteminis požiūris į klaidas medicinoje, priežasčių ir pasekmių analizę. Kodėl jis mums toks svarbus? Nes pagrindinis nepageidaujamų įvykių registravimo privalomų ir neprivalomų pranešimų problema ir tikslas - kaip išanalizavus incidentą nustatyti pagrindinę įvykio priežastį bei priemones jai pašalinti, kad klaidos nesikartotų, tačiau jos nėra naudojamos Lietuvoje.

Nors ir nesujungtos, Lietuvoje veikia penkios nepageidaujamų įvykių registravimo sistemos: nepageidaujamo vaistų poveikio, radiacinės saugos incidentų registras, kraujo donorystės nepageidautinų įvykių registras, hospitalinių infekcijų monitoringas ir įvykių, susijusių su medicinos prietaisais, registras. Gydytojai ir slaugytojai bijo pranešti apie klaidas, kad nebūtų nubausti arba pasmerkti. Kursiniame darbe yra bandoma nagrinėti problema, dėka teorinių žinių ir praktinio tyrimo kaip padaryti, kad sveikatos priežiūros specialistų požiūrio įvertinimas būtų efektyvus į nepageidautinus įvykius privalomus ir neprivalomus pranešimus ir jų registraciją. Lietuvoje kol kas nėra privalomos nepageidautinų įvykių registravimo ir analizės sistemos, tačiau kai kurios Lietuvos ligoninės (Klaipėdos, Panevėžio) jau yra įdiegusios savanoriškas nepageidautinų pranešimų sistemas. Todėl pasirinkome tyrimo objektu šias daugiaprofilines ligonines.

Darbo objektas. Sveikatos priežiūros specialistų požiūris į nepageidautinus įvykius Lietuvos daugiaprofilinėsė ligoninėse.

Darbo tikslas. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į nepageidautinų įvykių registraciją ir pranešimus daugiaprofilinėse ligoninėse.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti nepageidautinų įvykių įtaką sveikatos priežiūros kokybei

2. Nustatyti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į savanoriškus ir privalomus pranešimus apie nepageidautinus įvykius.

Darbe naudoti metodai: tekstinių duomenų sąvokos, informacijos pateikimas grafiškai ir duomenų analizavimas. Darbe buvo naudojama: aprašomosios mokslinės literatūros bei interaktyvių šaltinių analizė, bei lyginamoji analizė.

Darbe remiamasi moksliniais straipsniais bei knygomis, konferencijų medžiaga bei oficialiais Lietuvos dokumentais ir duomenimis, skelbiamais valstybės institucijų, tarptautinių organizacijų interneto puslapiuose.

Darbo struktūra. Darbą sudaro: įvadas, dvi dėstomosios dalys: teorinė dalis yra skirta nagrinėti kokia yra sveikatos apsauga ir sveikatos priežiūra Lietuvoje, kaip ji yra struktūrizuojama; metodinė dalis yra pateikiama metodika kokie yra nepageidautini įvykiai ir sveikatos priežiūra Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai, literatūros ir šaltinių sąrašas, priedai.


Reziumė

Autorius
rasa13
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Medicina
Kaina
€9.24
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 7, 2016
Publikuotas
2011 m.
Apimtis
33 psl.

Susiję darbai