Socialiniai mokslai / Pedagogika

Veiksniai, lemiantys anglų kalbos mokymo ir mokymosi sėkmės ir nesėkmės: mokytojų ir mokinių nuomonė

0 atsiliepimų
Autorius:

Aktualumas. Žinių visuomenė, padidėjęs konkurencingumas bei informacijos srautas skatina žmogų ugdytis nuo pat pirmųjų žingsnių. Ankstyvas užsienio kalbos mokymas(is) yra viena tokių priemonių. Kalbų mokėjimas atveria kur kas platesnes galimybes - pasaulinius mokslo meno, technikos, literatūros lobynus, galimybę pažinti kitas kultūras. Kalbų mokymas(is) lavina mąstymą, atmintį, plečia akiratį. Gebėjimas bendrauti užsienio kalba sudaro sąlygas individui keistis informacija. Tai gero išsilavinimo rodiklis. Kalbų mokymui(si) ne mažiau svarbus padidėjęs šeimų mobilumas. Šeimoms dažnai keičiant gyvenamąją vietą, t.y., išvykstant gyventi į kitą šalį, tampa itin svarbus ankstyvasis užsienio kalbos mokymas(is). Neretai vaikai skatinami pradėti mokytis užsienio kalbos nuo antros klasės. Lietuvai tapus ES nare, anglų kalbos mokėjimas tapo svarbiu veiksniu įsitvirtintinant pasaulinėje rinkoje. Pedagogai, mokiniai ir mokinių tėvai suvokia, kad užsienio kalbos mokymas(is) - svarbi pradinio ugdymo dalis.

Ankstyvas antros ar netgi trečios užsienio kalbos mokymas(is) turi paklausą ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose. Todėl nuolat auga empirinių tyrimų šia tema mastas. Dar 1980 metais viena iš ankstyvojo užsienio kalbos mokymo(si) eksperčių M. Nikolov (2000) pripažino, kad tyrimų katastrofiškai trūksta, tema nėra aktuali, nes ankstyvojo kalbų mokymo programos nėra paklausios. Nuo 2000-jų metų situacija gerokai pakito.

Temos ištirtumas. Užsienio kalbos mokymo(si) aspektai gvildenami daugelio užsienio autorių darbuose. M. Nikolov (2000) parengtame straipsnių rinkinyje mokslininkai (T. Oder, M. Turnbull, P. McKey, etc.) tiria, kokios priemonės taikomos mokant užsienio kalbos pradinėse klasėse. Taip pat kaip mokymo(si) procesą įtakoja aplinka; tiria kognityvinius, socio-ekonominius faktorius. M. Djigunovič (cituota iš Nikolov, 2009a) pateikia komparatyvistinę studiją - palyginimą kaip vaikai mokosi dviejose skirtingose aplinkose. D. Heindler atliko tyrimą, kurio metu analizavo kalbos mokymo(si) tęstinumo problemas, t.y., mokiniams pereinant iš pradinės klasės į vyresnes klases: mokytojų bendradarbiavimo trūkumą, skirtingas kalbos mokymo sampratas - holistinį, ties vaiko asmenybe susikoncentruojantį mokymą pradinėse klasėse, ir akademinį kalbos ugdymą vidurinėje mokykloje (cituota iš Nikolov, 2000). Nemažai studijų skirta „kritinio laikotarpio“, t.y., laiko, itin tinkamo pradėti mokytis užsienio kalbą, studijoms (Nikolov, 2009b; Munoz, 2006; Singleton, Engyel, 1995).

Lietuvoje užsienio kalbos mokymo(si) aspektus tyrė B. Miniotienė (2000) ir nustatė studentų individualaus mokymosi stiliaus bei išorinių veiksnių sąveikos svarbą. J. Šliogerienės (2002) tyrimai parodė, kad motyvacija ir atsakomybės lygis yra svarbūs faktoriai studentų norui mokytis savarankiškai. D. Jatautaitė (2005) (cituota iš Pūkevičiūtės, 2011) analizavo intensyvius anglų kalbos mokymo(si) metodus ir pateikė išvadą, kad netradiciniai kalbos mokymo metodai itin efektyvūs lavinant atmintį ir greitinant naujų žodžių išmokimą. N. Mačianskienė (2004) nustatė motyvacijos ir kalbos mokymosi strategijų sąveikos svarbą. G. Ilčiukienė (2008) atlikusi tyrimą su pradinėmis klasėmis ir nustačiusi muzikos (t.y., dainelių, ritminių skanduočių) poveikį užsienio kalbos mokymuisi, teigia, jog toks mokymas(is) skatina psichinę vaiko raidą.

Tyrimo problema. Egzistuoja daugybė užsienio kalbos mokymo strategijų. Taip pat mokymas(is) yra tiek asmeninis, tiek subjektyvus dalykas, tiek nulemtas daugybės faktorių - požiūrio į pasaulį, socialinės aplinkos, mokymo(si) būdų, priemonių ir kt. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip supranta užsienio kalbos mokymą(si) patys besimokantieji, ir kaip suvokia užsienio kalbos mokymą mokytojai; kokie veiksniai tampa esminiai mokant(is) užsienio kalbos. Kadangi ankstyvasis kalbos mokymas(is) įgyja vis daugiau reikšmės jaunesniame amžiuje, nuspręsta apsiriboti ties pradinėmis klasėmis. Ankstyvojo anglų kalbos mokymo(si) procese pedagogus ir mokinius lydi ne tik sėkmė, bet ir tam tikros nesėkmės. Sėkmės sąvoka siejama su teigiamais mokymo(si) rezultatais. Nesėkmes įtakoja taip pat įvairios vidinės ir išorinės priežastys - ne(su)gebėjimas susikaupti, netinkama klasės atmosfera, darbo priemonių trūkumas; ne mažiau svarbus yra ir mokinių amžius, gimtosios kalbos žinios; ar mokinys jau pasirengęs mokytis užsienio kalbos ir kt.

Tyrimo objektas - ankstyvojo anglų kalbos mokymo(si) sėkmės ir nesėkmės.

Tyrimo tikslas - aprašyti bei išanalizuoti pradinių klasių mokytojų ir mokinių nuomones; kokie veiksniai turi lemiamos įtakos sėkmingam ir nesėkmingam ankstyvojo anglų kalbos mokymui(si). Tikslui pasiekti buvo suformuluoti šie tyrimo uždaviniai:

    1. Aprašyti mokymo(si) sėkmių ir nesėkmių sampratą.

    2. Išskirti veiksnius, turinčius įtakos mokymo(si) sėkmei ir nesėkmei.

    3. Atskleisti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ypatumus užsienio kalbos mokymo(si) aspektu.

    4. Išryškinti ankstyvojo anglų kalbos mokymo(si) specifinius ypatumus.

    5. Ištirti mokinių bei mokytojų nuomones apie veiksnius, kurie lemia sėkmingą ir nesėkmingą ankstyvąjį anglų kalbos mokymą(si).

Darbe naudoti mokslinio tyrimo metodai:

  1. Mokslinės literatūros analizė (aptariant veiksnius, lemiančius sėkmingą bei nesėkmingą užsienio kalbos mokymą(si), bei specifinius ankstyvojo kalbos mokymo(si) ypatumus).

  2. Pradinėje klasėje besimokančių mokinių apklausa. Anketą sudaro atviro tipo klausimai.

  3. Anketinė anglų kalbos mokytojų apklausa. Anketą sudaro atviro bei uždaro tipo klausimai mokytojams.

Tyrimo imtis ir bazė: 5 mokytojai, mokantys anglų kalbos pradinėse klasėse, ir 20 anglų kalbos besimokančių ketvirtos klasės mokinių.

Darbo struktūra. Darbą sudaro santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, du skyriai, literatūros sąrašas, išvados, rekomendacijos ir priedai.

 

 

 

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
8212 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • SANTRAUKA
  • SUMMARY
  • ĮVADAS
  • 1. TEORINIAI PAGRINDAI APIE MOKYMO(SI) SĖKMĘ IR NESĖKMĘ LEMIANČIUS VEIKSNIUS
  • 1.1. Mokymo(si) sėkmių ir nesėkmių samprata
  • 1.2. Veiksniai turintys įtakos mokymo(si) sėkmei ir nesėkmei
  • 1.3. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ypatumai užsienio kalbos mokymo(si) aspektu
  • 1.4. Ankstyvojo anglų kalbos mokymo(si) specifiniai ypatumai
  • 2. VEIKSNIAI LEMIANTYS ANKSTYVOJO ANGLŲ KALBOS MOKYMO IR MOKYMOSI SĖKMIŲ IR NESĖKMIŲ TYRIMŲ REZULTATAI
  • 2.1. Tyrimo metodika, imtis ir organizavimas
  • 2.2. Mokinių apklausos rezultatų analizė
  • 2.3 Mokytojų apklausos rezultatų analizė
  • IŠVADOS
  • REKOMENDACIJOS
  • LITERATŪRA
  • P R I E D A I

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Mokymosi sunkumai, iškylantys specifinių pažinimo sutrikimų turintiems vaikams, atliekantiems užduotis 6 klasės lietuvių kalbos I ir II dalies pratybų sąsiuviniuose
Referatas Mokymosi sunkumai, iškylantys specifinių pažinimo sutrikimų turintiems vaikams, atliekantiems užduotis 6 klasės lietuvių kalbos I ir II dalies pratybų sąsiuviniuose

Mūsų mokyklose, kur vyrauja mokomosios medžiagos įsiminimas ir atgaminimas, o ne mąstymas, problemų sprendimas, toks [...]

Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų psichinės raidos ypatumai ir jų svarba lietuvių kalbos mokymo (si) procese
Kursinis darbas Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų psichinės raidos ypatumai ir jų svarba lietuvių kalbos mokymo (si) procese

Vienas svarbiausių švietimo reformos tikslų – ugdyti savarankišką, savimi pasitikinčią, kūrybingą asmenybę. Žmogus į pasaulį [...]

Aktyviųjų mokymo(si) metodų taikymo ypatumai lietuvių kalbos pamokose
Diplominis darbas Aktyviųjų mokymo(si) metodų taikymo ypatumai lietuvių kalbos pamokose

             Temos aktualumas. Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo programoje (2009) akcentuojama, kad “mokytojas supranta mokymo metodo [...]

6 ir 9 klasių mokinių mokymosi motyvacija
Kursinis darbas 6 ir 9 klasių mokinių mokymosi motyvacija

Viena iš aktualiausių problemų ugdymo srityje visame pasaulyje – nenoras mokytis. Mokinių, neturinčių mokymosi motyvacijos [...]

Veiksniai, lemiantys mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas
Kursinis darbas Veiksniai, lemiantys mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas

Aktualumas ir problema. Fizinis ugdymas, kaip vientiso (visybinio) ugdymo dalis, turėtų būti grindžiamas humanistinėmis ir [...]

Klausos sutrikimų turinčių mokinių mokymas lietuvių kalbos
Referatas Klausos sutrikimų turinčių mokinių mokymas lietuvių kalbos

Bendrojo išsilavinimo standartuose (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai,2003) sakoma, kad pagrindinis [...]

Mokinių pažinimo kompetencijos ugdymo (si) galimybės 9-10-os klasės biologijos mokymosi priemonių turinyje IKT pagrindu: vadovėlių ir užduočių sąsiuvinių aspektas
Diplominis darbas Mokinių pažinimo kompetencijos ugdymo (si) galimybės 9-10-os klasės biologijos mokymosi priemonių turinyje IKT pagrindu: vadovėlių ir užduočių sąsiuvinių aspektas

Vienas iš šiuolaikinės visuomenės iššūkių – nuolatinė žinių kaita ir gebėjimas tas žinias pritaikyti praktiškai.

Mokytojo asmenybė mokymosi procese
Referatas Mokytojo asmenybė mokymosi procese

Mokytojas – kvalifikuotas asmuo, kuris moko kitą žmogų. Pirmieji mokytojai atsirado senovės Rytuose, Kinijoje, vienas [...]

Z kartos mokinių mokymosi motyvacijos ypatumai
Prezentacija Z kartos mokinių mokymosi motyvacijos ypatumai

  Šiame pristatyme problema formuluojama klausimais? Kokia Z kartos mokinių mokymosi motyvacija? Kokios galimybės ją padidinti? Kokius iššūkius [...]