Vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus auditas „X” įmonėje

43 psl. / 8000 žod.

Ištrauka

Pastaruoju metu vis labiau diskutuojama įmonių valdomumo (kitaip dar vadinamo korporatyvinio valdymo – angl. “corporate governance”) tema. Dėmesys objektyvios ir veiksnios įmonės valdymo sistemos paieškai kilo po JAV ir kai kurių Europos bendrovių krizių (JAV energetikos giganto “Enron”, telekomunikacijų bendrovės “WorldCom”, Prancūzijos žiniasklaidos bendrovės “Vivendi Universal” ir kt.). “Staiga atsiradę” nuostoliai bei abejotinų operacijų grandinės lyg perkūnu iš giedro dangaus prabilo apie rimtas valdomumo, atsakomybės ir kontrolės problemas.

Pasaulyje vidaus kontrolės teorijos yra gana išplėtotos ir nagrinėjamos bei tobulinamos daugelio tyrinėtojų. Vidaus kontrolė kaip sisteminė veikla pradėta vykdyti pradėjus taikyti bendruosius buhalterinės apskaitos principus nustatant įmonių turtą, įsipareigojimus ir veiklos rezultatus. Požiūris į vidaus kontrolę, jai keliamus tikslus bei finansinę ir verslo riziką keitėsi jau daugelį kartų. 1941 m. Victor Brink buvo vienas pirmųjų mokslininkų, suformulavusių vidaus kontrolės koncepciją.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, su kiekvienais metais vis didesnis dėmesys skiriamas vidaus kontrolės organizavimo ir palaikymo problematikai. Dar neseniai Lietuvoje žodis "kontrolė" asocijavosi su tarybinėmis institucijomis ir todėl pastaruosius metus nebuvo mėgstamas. Tačiau po truputį verslininkai suvokia kontrolės, ir ypač - vidaus kontrolės, reikšmę rinkos ekonomikoje.

Tyrimo problema. Vienas pagrindinių vidaus audito tikslų - nagrinėti ir vertinti įmonės veiklą, jos vidaus kontrolės sistemą, teikti paramą įmonės vadovybei ir kitų valdymo lygių darbuotojams, kad jie geriau atliktų savo funkcijas. Šia prasme vidaus auditas teikia jiems informaciją (įvairias apžvalgas, rekomendacijas, patarimus ir pan.) nagrinėjamos veiklos aspektais. Ši informacija skiriasi savo turiniu, forma ir detalizavimo laipsniu, ji priklauso nuo įmonių vadovybės ar direktorių tarybos reikalavimų ir pageidavimų. Gera įmonės vidaus kontrolės sistema - vienas iš efektyvios įmonės veiklos garantų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mažose įmonėse vidaus kontrolės sistema paprastai nėra gerai išvystyta, kadangi jai nėra skiriama pakankamai dėmesio. Taip atsitinka todėl, kad paprastai mažų įmonių veikla nėra sudėtinga ir papildomas kontrolės sistemos sukūrimas pareikalautų nereikalingų, mažos įmonės prasme, sąnaudų. Tokio tipo įmonėje nėra reikalingos išsamios apskaitos procedūros, sudėtingi apskaitos įrašai ir panašiai. Įmonės vidaus kontrolės sąnaudos neturi būti didesnės už naudą, kurios iš jos tikimasi.

Kuo didesnė įmonė, mūsų atveju pasirinktoje „X“ įmonėje, tai yra UAB „Nordea” banke yra svarbi efektyvi vidaus kontrolė. J. Kabašinsko (1997) nuomone, apskaitos sistema kartu su efektyvia vidaus kontrole gali būti derama garantija, kad turtas apsaugotas nuo asmenų, neturinčių tam įgaliojimų, naudojimo ir pardavimo ar nurašymo ir, kad apskaitos registrai yra patikimi, tinkami finansinei informacijai parengti. Čia ypač svarbų vaidmenį vaidina vidaus auditas, kuris yra labai svarbus efektyviai veikiančios vidaus kontrolės sistemos kokybiškumo įvertinimas.

Kuriant efektyvias vidaus kontrolės sistemas įmonių vadovams dažniausiai rūpi finansinių ataskaitų patikimumas, įmonės „X“ veiklos atitikimas įstatyminiai bazei bei veiklos efektyvumas ir patikimumas. Todėl, atsiranda poreikis tirti kontrolės aplinkos įtaką vidaus kontrolei. Rinkos ekonomikos šalyse nėra aiškių taisyklių, kurios reglamentuotų vidaus auditą. Tačiau nuolat pabrėžiama būtinybė sukurti efektyvią vidaus audito sistemą. Efektyvia laikoma sistema, kuri padeda garantuoti tokią įmonės finansinę ir ūkinę politiką, kai jos veikla efektyvi. Vidaus audito sistema turi būti pakankamai lanksti, „jausti" įmonės išorės ir vidaus aplinką, besikeičiančias sąlygas ir aplinkybes.

Šio darbo tikslas – įvertinti vidaus kontrolės sistemą atliekant vidaus auditą pasirinktoje įmonėje t.y. UAB „Nordea” banke.

Pagal numatytą tikslą , darbe keliami tokie uždaviniai:

1) Aptarti vidaus audito apibrėžimą ir jo tikslus;

2) apžvelgti literatūrinius šaltinius vidaus audito kontrolės tematika, siekiant išnagrinėti vidaus kontrolės aplinką mažos, vidutinės ir didelės įmonės atveju,

3) išnagrinėti vidaus kontrolės sistemą ir vidaus auditą, siekiant įvertinti kontrolės sistemos veiksmingumą UAB „Nordea“ banke;

4) pagrįsti vidaus kontrolės sistemos vertinimo tyrimo poreikį iš vadovybės perspektyvos;

5) sukurti UAB „Nordea” banko vidaus kontrolės sistemos vertinimo tyrimo metodiką ir atlikti praktinį didelės finansinės įmonės vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus auditą;

6) remiantis tyrimo rezultatais atlikus vidaus auditą, įvertinti didelės finansinės įmonės, UAB „Nordea” banko, vidaus kontrolės sistemą.

Darbo objektas. Vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus auditas „X” įmonėje, mūsų pasirinktoje UAB „Nordea“ banke.

Darbe naudoti metodai: Aprašomosios mokslinės literatūros ir interaktyvių šaltinių analizė ir statistinių duomenų analizė (aprašomoji statistika, diagramos, hipotezių tikrinimas ir kt.).

Darbo struktūra: kursinį darbą sudaro turinys, lentelių ir paveikslų sąrašas, paaiškinimų santrumpos, įvadas, darbas suskirstytas į dvi dalis: teorinę ir praktinę dalį. Darbo gale daromos išvados ir pasiūlymai. Pateikiamas literatūros ir šaltinių sąrašas, priedai.

Naudojami šaltiniai - Statistikos departamento – duomenys bei atliktos analizės, statistiniai įmonės UAB „Nordea” banko duomenys ir kiti šaltiniai, Europos Sąjungos reglamentai, mokslo tiriamieji darbai apie auditą, Lietuvos mokslininkų straipsniai ir mokomosios medžiagos. Savo darbuose šią problematiką nagrinėja ir lietuvių autoriai: J. Kabašinskas, I. Toliatienė (1994, 1997), J. Mackevičius (1999), R. Kanapickienė (2001), R. Bičiulaitis (2001). Vidaus kontrolės taikomuosius klausimus sprendžia LR Vyriausybė, priimdama nutarimus dėl vidaus audito organizavimo valstybės įmonėse (2000).

Vidaus kontrolės teorijos tobulinimo darbus tęsiantis Sam R. Goodman (1974). Vėlesnės kartos mokslininkai, W. B. Meigs ir R. F. Meigs (1987), R. Ratliff, W. Wallace (1990), R. N. Anthony, J. S. Reece (1989), T. M. Plank, D. L. Blensky (1989), J. A. O‘Brien (1990), E. L. Summers (1991), D. R. HancoUAB „Rytas“ (1998), jų suformuluotose teorijose vis aktyviau akcentuoja vidaus kontrolės svarbą įmonių verslo procesams.


Turinys

  • Lentelių ir paveikslų sąrašas3
  • Santrumpų sąrašas4
  • Įvadas5
  • Teorinė dalis
  • I.VIDAUS AUDITAS7
  • I.1.VIDAUS AUDITO APIBRĖŽIMAS IR TIKSLAI7
  • I.2.VIDAUS AUDITO PLANAVIMAS IR STRATEGIJOS, INFORMACIJOS VERTINIMAS9
  • I.3. VIDAUS AUDITO ATASKAITOS RENGIMAS IR PATEIKIMAS, POAUDITINĖ VEIKLA10
  • I.4.VIDAUS AUDITO TARNYBA12
  • II.VIDAUS KONTROLĖS VEIKIMAS14
  • II.1.VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA IR KOKYBĖS VERTINIMAS14
  • II.2.VIDAUS KONTROLĖS VEIKIMAS MAŽOJE, VIDUTINĖJE, DIDELĖJE ĮMONĖJE20
  • II.3.VIDAUS KONTROLĖS TYRIMAS23
  • Praktinė dalis
  • III.VIDAUS AUDITAS UAB „NORDEA” BANKE25
  • III.1. VALDYMO STRUKTŪRA26
  • III.2. AUDITO ”SUSITARIMAI” UAB ”NORDEA”27
  • III.3.VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA29
  • III.4. UAB ”NORDEA” BANKO VIDAUS AUDITO ATASKAITA30
  • IŠVADOS34
  • LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS35
  • PRIEDAI38

Reziumė

Autorius
rasa13
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Ekonomika
Kaina
€8.76
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgp 16, 2016
Publikuotas
2009 m.
Apimtis
43 psl.

Susiję darbai

Įmonių bankroto vertinimas

Ekonomika Kursinis darbas 2017 m. norgaile
  Įmonių bankrotai Lietuvoje sukelia daug neigiamų pasekmių ne tik pačiai įmonei, bet ir visuomenei bei valstybei. Įmonių vadovai norėdami užtikrinti sėkmingą veiklą,...