Atviras ir uždaras namų pasaulis Marcelijaus Martinaičio lyrikoje

15 psl. / 3970 žod.

Ištrauka

Namų tema literatūroje – tiek prozoje, tiek poezijoje – yra viena prasmingiausių, dažnai besikartojančių ir, rodos, jau nebegalinti nei nustebinti, nei pasakyti ko nors nežinomo. Nepaisant to, kūrėjai visais laikais rašo ir, ko gero, rašys, savo darbuose minėdami namus, mąstydami apie juos, gilindamiesi į namų problematiką, reikšmę ir vaidmenį gyvenime. Kiekviena tauta, bendrija turi savitą namų suvokimo ir vaizdavimo mene principą. Kiekvienos etninės bendruomenės pasaulėvaizdis savyje talpina unikalų namų vaizdinį. Mes, lietuviai, galime didžiuotis per ilgą laiką išsaugotu archajišku namų suvokimu. Jis, neišnykdamas laiko tėkmėje, yra išreikštas visose meno srityse, be abejonės, ir literatūroje. Skirtingi autoriai savitai interpretuoja namų motyvą savo kūryboje, tačiau visa tai sieja esminiai principai, tokie kaip neblėstanti namų vertė, prisirišimas, meilė jiems, namų buvimas bendruomenės ir šeimos gyvenimo – darbo ir poilsio – centru. Iš šio žiūros taško įdomu pažvelgti į vieno iškiliausių XX a. Lietuvos poetų, eseistų – Marcelijaus Martinaičio – kūrybą.


Turinys

  • TURINYS
  • Įvadas3
  • Uždaruose kaimo namuose – amžinumo pajautimas4
  • Į uždarus namus telpantis visas pasaulis6
  • Etninės kultūros apraiškos kaimo namų aplinkoje9
  • Miesto namai.12
  • Išvados14
  • Naudota literatūra15

Reziumė

Autorius
virginsli
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Literatūra
Kaina
€7.32
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Spa 6, 2016
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
15 psl.

Susiję darbai

Kodėl pasaulis patiria moralinį nuosmukį?

Literatūra Rašinys d0nutt
Prancūzų rašytojas, eseistas Andre Morua yra pasakęs: „Moralinės vertybės – ne beprasmiški moralistų išvedžiojimai. Jos todėl ir vadinamos vertybėmis, kad be jų neįmanomas...