Maisto produktų kainų Lietuvoje ir ES palyginamoji analizė

Pastaraisiais metais, ypač Lietuvai prisijungus prie Euro zonos, kasdienių diskusijų tema ir aktualija tapo augančios prekių ir paslaugų kainos. Gyventojai dėl to kaltina naujos valiutos įvedimą, ekonomistai tikina, kad nuolatinis nuosaikus kainų augimas yra natūralus ekonominis procesas ir kainos augo tiek prieš euro įvedimą, tiek po jo, ir auga ne tik Lietuvoje, bet visose Pasaulio šalyse. Kainų augimas gyventojams itin pastebimas, kai kainos auga pirmo būtinumo prekėms bei auga sparčiau nei darbo užmokestis, t.y., mažėja gyventojų perkamoji galia. Tokiu atveju pradedama dairytis į kaimynines šalis, kuriose nepaisant esančių aukštesnių maisto kainų eurais ar kita valiuta, maistui išleidžiama mažesnė pajamų dalis, dėl aukštesnio darbo užmokesčio bei aukštesnės tos šalies gyventojų perkamosios galios.

Bakalauro baigiamojo darbo (toliau – darbo) problema ir aktualumas. Maistas bet kurios šalies gyventojui – pirmo būtinumo prekė, bet kuriai šaliai – viena pagrindinių jos gyventojų įsigyjamų prekių. Todėl būtent maisto produktų kainos – svarbus tiek kiekvienos šalies biudžeto, tiek kiekvieno žmogaus asmeninių finansų klausimas. Ypač maisto kainoms bei jų pokyčiams jautrūs tų šalių gyventojai, kuriose maistas sudaro santykinai didelę išlaidų dalį. Maisto produktų kainoms skiriantis dažniausiai skiriasi ir šalių pragyvenimo lygis, kas gali skatinti emigraciją, ieškant geresnio pragyvenimo lygio, atsižvelgiant ne tik į kainų, bet ir darbo užmokesčio skirtumus. Dėl to aktualu išsiaiškinti kainų skirtumus, išreikštus perkamosios galios paritetu, atotrūkio tarp šalių dydį bei to priežastis.

Darbo tikslas. Palyginti pagrindinių maisto produktų grupių kainas, jų svyravimus Lietuvoje bei kitose pasirinktose Europos Sąjungos šalyse narėse.

Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:

• ištirti moksliniuose straipsniuose bei tyrimuose įvardijamas tarptautinių maisto kainų svyravimo priežastis;
• remiantis išanalizuota moksline literatūra išskirti tarptautinių maisto kainų svyravimų pasekmes bei prognozes ateičiai;
• atlikus literatūros analizę išnagrinėti veiksnius, galinčius turėti įtakos vietinėms maisto produktų kainoms;
• remiantis moksline literatūra išanalizuoti perkamosios galios pariteto svarbą lyginant kainų skirtumus skirtingose šalyse;
• remiantis pasirinktais kriterijais sudaryti tyrimo imtį – pasirinkti šalis, labiausiai tinkančias maisto produktų kainų palyginamajai analizei su Lietuva;
• statistinių duomenų analizės bei sintezės metodu išanalizuoti pasirinktų šalių maisto kainų svyravimus, jų skirtumus;
• koreliacijos būdu nustatyti statistinį ryšį tarp maisto produktų kainų bei šalies ekonominių rodiklių;
• atlikti koreliacijos bei standartinio nuokrypio skaičiavimus, tam kad įvertinti kainų kintamumą, atotrūkį tarp šalių, bei kintamumo tendencijas;
• apibendrinti tyrimų rezultatus, pateikti išvadas bei pasiūlymus.

Darbo objektas. Maisto produktų kainos (išreikštos perkamosios galios paritetu) pasirinktose Europos Sąjungos šalyse.

Darbo metodai ir uždavinių sprendimo būdai: teoriniams aspektams išanalizuoti naudojama ekonominių tyrimų bei mokslinės literatūros, informacijos kituose šaltiniuose analizė bei sintezė; empiriniam tyrimui atlikti: statistinių duomenų palyginamoji analizė bei sintezė, vertinant perkamąją galią, norint įsigyti tam tikrų grupių maisto produktų; koreliaciniai skaičiavimai – norint įvertinti perkamosios galios pariteto ryšį su šalies ekonominiais rodikliais; standartinio nuokrypio bei koreliacijos skaičiavimai, norint įvertinti maisto produktų kainų svyravimo intensyvumo bei tendencijos panašumus ir skirtumus analizuojamose šalyse.

Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjami tarptautinių bei vietinių maisto kainų teoriniai aspektai, sisteminama ir apibendrinama informacija, susijusi su kainų svyravimų priežastimis bei pasekmėmis, perkamosios galios pariteto svarba. Antrojoje dalyje aprašoma tyrimo metodologija, aptariami pasirinktos tyrimo imties motyvai bei priežastys. Trečioji dalis – darbo tyrimas: skirtingų maisto produktų grupių kainų, išreikštų perkamosios galios paritetu, palyginimas analizuojamose šalyse, didžiausių svyravimų priežasčių bei statistinių ryšių su šalies ekonominiais rodikliais analizė; analizuojamų šalių svyravimų analizė, gyvenimo kokybės bei atskirties vertinimas.

Darbo ribotumai. Mokslinių tyrimų, straipsnių bei kitos literatūros tarptautinių maisto kainų tema yra gana daug. Tarptautinių kainų šuolių tyrimai buvo atliekami jau prieš daugiau nei 20 metų. Tačiau dėl kokių priežasčių gali skirtis vietinės maisto produktų kainos tarp kaimyninių šalių – mokslinių tyrimų bei straipsnių ganėtinai nedaug. Tyrimui atlikti netrūko statistinių duomenų, Eurostat nuo 2003 metų kaupia informacija apie visų Europos Sąjungos šalių maisto produktų kainas, išreikštas perkamosios galios paritetu – tinkamu matavimo vienetu palyginti kainų lygį tarp šalių. Tačiau Eurostat kaupiami perkamosios galios paritetai perskaičiuoti taip, jog ES28 vidurkis būtų lygus 1. Tai gali apsunkinti duomenų interpretavimą, kai šalies viduje kainų lygis nepasikeitė, tačiau paritetas nukrito tik dėl aukštesnį perkamosios galios paritetą turinčių šalių kainų lygio pasikeitimo (vidurkis turi išlikti lygus 1).