„Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, socialiniai (emociniai) įgūdžiai

34 psl. / 9180 žod.

Ištrauka

Įvadas

Tyrimo aktualumas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą, kuris laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių. Šio ugdymo rezultatas – gyvenime svarbūs įgūdžiai, siejantys akademines žinias su sėkme mokykloje, šeimoje bendruomenėje darbo vietoje. Šių įgūdžių ugdymo svarba ypač išryškėja kalbant apie mokyklą, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių mokiniai. Mokykloje didelis dėmesys turi būti teikiamas ne tik žinių suteikimui, bet ir asmenybės ugdymui, dėmesiui žmogaus individualumui, poreikiams, gebėjimų ir galimybių atskleidimui. Kalbant apie klausos sutrikimų turinčius asmenis dažnai akcentuojama jų socialinė atskirtis, apsunkinta integracija visuomenėje. Asmenys, turintys klausos sutrikimą yra nuo aplinkos labiau izoliuota visuomenės grupė, todėl jų socializacijai didelę įtaka turi tinkamas ugdymas jau nuo pat ankstyvosios vaikystės. Tad mokyklos ir joje dirbančių pedagogų tikslas – ugdyti ne tik kuo daugiau žinančią, bet brandžią, savimi pasitikinčią asmenybę, gebančią prisitaikyti nuolat kintančioje aplinkoje ir prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Kurti ir neprigirdintys mokiniai, nepaisant viso pedagogų darbo, vis dar dažnai yra apibūdinami kaip stokojantys bendravimo, pykčio valdymo ir problemų sprendimo įgūdžių, iniciatyvos, atsakomybės, savarankiškumo, socialinio supratingumo, motyvacijos mokytis ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tad ir baigusiems mokyklą kurtiems ir neprigirdintiems mokiniams dažnai sunku susigaudyti vis labiau besikeičiančioje visuomenėje ir kartu profesijų, darbo aplinkos, darbo santykių plotmėje. Žinant su kokiais iššūkiais susiduria sutrikusios klausos vaikas, išėjęs iš mokyklos, siekiama teikti mokiniams visapusišką pagalbą ne tik akademinių žinių plėtotei, bet ir socialinių, gyvenimiškų įgūdžių ugdymui.

Tyrimų apie socialinį ugdymą nėra daug, o ypač apie klausos sutrikimą turinčių asmenų socialinius įgūdžius. Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro bendruomenė, kurioje buvo atliekamas tyrimas, 2011-2013 m. veiklos prioritetu pasirinko socialinį emocinį ugdymą, kuris organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, auklėtojai, tėvai) įgytų žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų, būtinų psichikos sveikatai stiprinti ir išsaugoti. Atsižvelgiant į tai, įdomu buvo pažvelgti į skirtingo mokyklinio amžiaus sutrikusios klausos mokinių socialinius emocinius įgūdžius, identifikuoti tas sritis, kuriose šių vaikų įgūdžiai yra silpniau išlavėję. Tad savo darbo objektu pasirinkau mokinių, turinčių klausos sutrikimą, socialinius emocinius įgūdžius, siekiau palyginti ir išsiaiškinti, ar skiriasi mokinių, atėjusių iš kurčiųjų šeimų ir mokinių, atėjusių iš girdinčiųjų šeimos socialiniai įgūdžiai.

Tyrimo objektas – mokinių, turinčių klausos sutrikimą (kurčių ir neprigirdinčių, taip pat ir kochlearinio implanto naudotojų) socialiniai emociniai įgūdžiai.

Tyrimo tikslai:

  1. įvertinti mokinių, turinčių klausos sutrikimą (kurčių ir neprigirdinčių, taip pat ir kochlearinio implanto naudotojų) socialinius emocinius įgūdžius.
  2. Palyginti kurčių ir neprigirdinčių mokinių iš skirtingos kalbinės aplinkos šeimų, socialinius įgūdžius.

Darbo uždaviniai:

  • išanalizuoti mokinių, turinčių klausos sutrikimą, ypatumus;
  • aptarti socialinių įgūdžių ir socializacijos sampratą bei ugdymo tikslus;
  • išryškinti socialinių įgūdžių ugdymo sritis;
  • atlikti, įvertinti ir apibendrinti tyrimo rezultatus.

Darbe naudoti tyrimo metodai:

  • mokslinės literatūros ir dokumentų analizė;
  • stebėjimas;
  • apklausa raštu;
  • tyrimo duomenų analizei naudota MS Office Excel 2007 skaičiuoklė, statistinė programa SPSS – 18 statistinis paketas.

Įgyvendinti tyrimo etapai:

I etapas. Tyrimo problemos identifikavimas, dokumentų, susijusių su tyrimo etika, tvarkymas, mokslinės literatūros rinkimas ir analizė.

II etapas. Duomenų rinkimas, apklausa raštu.

III etapas. Sukauptos informacijos analizė, apibendrinimas. Išvadų formulavimas.


Turinys

  • TURINYS
  • Įvadas3
  • 1. MOKINIŲ, TURINČIŲ KLAUSOS SUTRIKIMĄ, YPATUMAI5
  • 1.1. Klausos sutrikimo apibrėžimas ir klasifikacija5
  • 1.2.Sutrikusios klausos mokinių psichologinės ir elgesio ypatybės6
  • 1.3.Kurčių ir neprigirdinčių mokinių socialiniai įgūdžiai8
  • 1.4.Girdinčiųjų ir kurčiųjų šeimose augančių sutrikusios klausos vaikų ypatumai11
  • 2.SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI IR SOCIALIZACIJA13
  • 2.1.Socialinių įgūdžių samprata ir ugdymo tikslai13
  • 2.2.Socializacija ir vaiko raida14
  • 2.3.Socialinių emocinių įgūdžių ir kompetencijų sritys16
  • 3.TYRIMO ORGANIZAVIMAS20
  • 3.1.Tyrimo aplinkos analizė20
  • 3.2.Tyrimo instrumentas21
  • 3.3.Tiriamųjų charakteristika22
  • 3.4.Tyrimo rezultatų aptarimas23
  • 3.5.Mokinių iš skirtingos kalbinės aplinkos šeimoje socialiniai įgūdžiai30
  • IŠVADOS32
  • LITERATŪRA33

Reziumė

Autorius
varamurena
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Pedagogika
Kaina
€9.24
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Lap 18, 2017
Apimtis
34 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Pradinių klasių mokinio sudominimas knyga ir skaitymu

Pedagogika Referatas 2019 m. gilmoras13
Užduoties tikslas: gebėjimas taikyti žinias apie skaitytojo ugdymą. Darbo esmė: Pasirinkti pradinių klasių mokinį (pageidautina- nemėgstantį skaityti berniuką) ir pasitelkiant modernias skaitytojo ugdymo...