Rinkimų sistemos poveikis balsavimo rezultatams: 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų analizė

25 psl. / 5359 žod.

Ištrauka

Darbo pobūdis: Šis rašto darbas teorinio pobūdžio, kuriame analizuojamos bei lyginamos mokslininkų pozicijos. Taip pat vertinamos rinkimų sistemos, analizuojama Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – LR Seimo, Seimo) rinkimų sistema bei remiantis 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatais modeliuojamos galimos laimėtojų baigtys esant skirtingoms rinkimų sistemoms.

Darbo temos aktualumas: Nors 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimo rezultatus politologai bei mokslininkai prognozavo vienaip, tačiau rinkimų laimėtojas bei manadų pasiskirstymas nustebino ne vieną. Laimėjo partija, kuri anksčiau nebuvo pasižymėjusi, daugiausiai turėjusi 14 mandatų Seime, o dabar akivaizdža lydere tapusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Prisiminus ankstesnius rinkimus, ne kartą rinkėją stebino rezultatai, kaip 2008 m. Tautos prisikėlimo partija laimėjusi 16 mandatų ar 2004 m. Darbo partija gavusi 39 mandatus. Tad sunkiai prognozuojamų partijų laimėjimas ir nemažas mandatų laimėjimas temą daro aktualia ir skatina analizuoti esamą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų sistemą bei galimas alternatyvas.

Darbo problema: Nors rinkimų sistema Lietuvoje nekeičiama jau daugelį metų, tačiau po 2016 m. rinkimų, sistemos implikacijos verčia iš naujo kelti rinkimų sistemos keitimo klausimą. Modeliuojant rinkimų rezultatus skirtingose sistemose galima prognozuoti skirtingus laimėtojus bei įvertinti rinkimų sistemos reikšmę partijoms.

Objektas: 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai ir jų vertinimas bei rezultatų interpretavimas kitose rinkimų sistemose.

Darbo tikslas: išanalizuoti rinkimų sistemos poveikį, identifikuojant priežasties pasekmės ryšius, bei siekiant sumodeliuoti galimas rinkimų sistemos alternatyvas.

Uždaviniai:

  1. Išanalizuoti pasaulyje naudojamas rinkimų sistemas.
  2. Išnagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų sistemą.
  3. Išanalizuoti  2016 m. rinkimų rezultatus bei remiantis 2016 m. Seimo rinkimų rezultatais sumodeliuoti kaip galėjo pasiskirstyti seimo nario mandatai esant skirtingoms rinkimų sistemoms.

Darbo metodai: Darbe naudotasi lyginamosios analizės metodu, kuriuo vertinamos skirtingų mokslininkų pozicijos, argumentai. Taip pat šis metodas naudotas siekiant palyginti 2016 m. Seimo rinkimų rezultatus bei jų įtaką mandatų pasiskirstymui ir daugumos Seime sudarymui. Dar daugiau naudotasi ir sisteminės analizės metodu, siekiant išanalizuoti skirtingas rinkimų sistemas.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. RINKIMŲ SISTEMOS5
  • 1.1 Daugumos atstovavimo sistema9
  • 1.2 Proporcinės rinkimų sistemos12
  • 1.3 Mišrios rinkimų sistemos13
  • 1.4 Kitos rinkimų sistemos15
  • 2. 2016 M. LR SEIMO RINKIMŲ REZULTATŲ MODELIAVIMAS SKIRTINGOSE RINKIMŲ SISTEMOS16
  • 2.1 . Sąrašinis proporcinis atstovavimas17
  • 2.2 Dviejų turų daugumos atstovavimo20
  • IŠVADOS23
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS24

Reziumė

Autorius
vilelune
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Politologija
Kaina
€7.56
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Sau 25, 2019
Apimtis
25 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Rinkiminis elgesys Lietuvoje: rinkėjų pasyvumas

Politologija Referatas 2013 m. vilytt
Dalyvavimas rinkimuose yra bene svarbiausia ir dažniausia politinio dalyvavimo forma ir būtent jam skiriamas didžiausias politinį dalyvavimą nagrinėjančių mokslininkų dėmesys. J. J. Rousseau...

Seimo rinkimų sistema: privalumai ir trūkumai

Politologija Referatas 2017 m. vilelune
Valstybės pagrindas Tauta. Kaip Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Konstitucijoje numatyta, Tautai priklauso suvereni aukščiausia galia valdyti valstybę per tiesiogiai išrinktus atstovus. Kaip...