Žemaitijos nacionalinio parko renginių poreikio analizė

Temos aktualumas: Tauta savo tradicijomis, papročiais, kultūra kuria valstybės, krašto istoriją. Dabarties kultūra glaudžiai siejasi su praeities kartų patirtimi. Kiekviena karta, perimdama sukauptą istorinį palikimą, puoselėdama ir turtindama jį, įprasmina savyje ir palieka pėdsaką. Todėl labai svarbu išsaugoti šį palikimą, kurį sudaro istorijos ir kultūros paminklai. Apsaugojamosios vertės plotuose ribojama žmogaus veikla, siekiama apsaugoti gretimas svarbias teritorijas ir atskirus objektus arba bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą. Žemaitijos nacionaliniame parke yra gamtos objektų, archeologijos, istorijos, architektūros paminklų, kurie įeina į saugomų teritorijų kategorijas. Jie džiugina ne tik vietinius gyventojus, bet ir atvykusius iš kitų kraštų, kurie nori pažinti Žemaitijos šalį.

Visuotinai pripažinta, kad po Lietuvos Žemaitijos nacionalinis parkas yra svarbiausia ir populiariausia poilsio vieta Žemaitijos regione. Pagrindiniai stovyklautojų srautai koncentruojasi Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, šalia Platelių ežero įrengtose stovyklavietėse. 2017 m. Žemaitijos nacionaliniame parke apsilankė 152 779 lankytojai. Lyginant su 2016 m. (147 115 žmonių),  stebimas apie 3,71 % (5664) lankytojų srauto padidėjimas. (Žemaitijos nacionalinis parkas, 2017).

Lietuvos Žemaitijos Nacionaliniame parke apsilanko išties daug turistų, ne tik iš Lietuvos miestų ir miestelių, bet ir iš užsienio. Apie 25 % (8775) visų lankytojų buvo užsieniečiai. Daugiausia iš JAV (1808), Vokietijos (1230), Latvijos (1137), Didžiosios Britanijos (628), Olandijos (611). (Žemaitijos nacionalinis parkas, 2017). Iš visų atvykusiųjų lankytojų, dažniausiai dalyvavo Žemaitijos nacionaliniame parke rengiamuose renginiuose, ekskursijose, edukaciniuose užsiėmimuose ar tiesiog lankėsi muziejinėse ekspozicijose. Labiausiai žmonės susidomėjo „Ledo skulptūrų paroda“. Šis renginys,  pripažintas sėkmingiausia turizmo iniciatyva Lietuvoje, ateityje turėtų tapti tradiciniu ir padėti mažinti sezoniškumą nacionaliniame parke. Ledo skulptūrų parkas ant Platelių ežero pritraukė apie 15 tūkstančių lankytojų ir ženkliai padidino viešųjų renginių lankytojų skaičių. Tačiau, esantis Šaltojo karo muziejus, neatsilieka nuo lankomiausių objektų. Šaltojo karo muziejuje vykstantys įvairiausi renginiai: mokomieji (edukaciniai), pramoginiai, pažintiniai, pritraukia, taip pat, daugybę žmonių. Čia apsilankė net virš 20 000 lankytojų.

Taigi, renginys žiūrovui suteikia estetinį pasigerėjimą, malonumą ir sukelia pasitenkinimą, vienas iš žmogaus laisvalaikio praleidimo formų, kada kiekvienas gali pasisemti teigiamų emocijų visai dienai. Renginių pasirinkimą dažnai apsprendžia: poreikiai, rengiamo renginio tematika, kaštai (kaina) ir kt. (Jasinskas, Rimkevičienė, Švagždienė2014)

Problematika.

1. Kokių renginių trūksta Žemaitijos nacionaliniame parke?
2. Ar užtenka rengiamų renginių Žemaitijos nacionaliniame parke?

Tyrimo objektas – Žemaitijos nacionalinio parko renginių poreikis.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Žemaitijos nacionalinio parko renginių poreikį.

Darbo uždaviniai:

1. Teoriškai apibrėžti saugomas teritorijas, saugomų teritorijų kategorijas bei jų tipus.

2. Išanalizuoti renginių sampratą ir jų klasifikavimą.

3. Identifikuoti Žemaitijos nacionalinio parko organizuojamus renginius.

4. Ištirti Žemaitijos nacionalinio parko renginių poreikį.

Tyrimo metodas:

Mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa