Humanitariniai mokslai / Istorija

Raudonosios armijos veikla Lietuvoje 1918 - 1919 m.

0 atsiliepimų
Autorius:

1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jos teritorijoje vis dar buvo okupacinė Vokietijos kariuomenė. Tik po Kompjeno paliaubų 1918 m. lapkričio 11 d., Lietuva pradėjo realiai vystyti savo nepriklausomybę, o vokiečiai turėjo trauktis iš Lietuvos. Daugiau nei prieš metus Rusijoje įvykusio bolševikų perversmo pasėkmių Lietuva praktiškai nepatyrė iki Vokietijos pralaimėjimo I-ajame pasauliniame kare. Tik karui pasibaigus, bolševikų įrankis Raudonoji Armija galėjo veržtis į Vakarus, įskaitant ir Lietuvą.

Kadangi Lietuva nesuspėjo laiku suformuoti savo kariuomenės, todėl 1918 m. pab. – 1919 m. pr. RA sėkmingai veržėsi į Lietuvos teritoriją. Bolševikų okupuotose Lietuvos teritorijose buvo pradėti formuoti Kauno ir Vilniaus gubernijų kariniai komisariatai. Jie buvo reikalingi, kad užtikrintų tolimesnį RA veržimąsį į Lietuvą bei pačių komisariatų viduje užtikrintų karinę drausmę bei kariuomenės aprūpinimą.

Bolševikų planuose Lietuvai buvo skirtas svarbus vaidmuo pasaulinės revoliucijos nešime į Vakarų Europą. Ji turėjo būti panaudota kaip placdarmas, iš kurios RA turėjo veržtis į Lenkiją ir Vokietiją. Šiam tikslui buvo suformuota Lietuvos ir Baltarusijos SSR, geriau žinoma Litbelo pavadinimu. Ji turėjo užtikrinti sėkmingą pasaulinės revoliucijos plėtojimąsi Vakarų kryptimi. Vis dėlto Lenkijos kariuomenės vado J. Pilsudskio ir „baltųjų“ rusų armijų puolimai skirtinguose fronto baruose sužlugdė bolševikų planus panaudoti Litbelą ir jis buvo likviduotas.

Lietuva, suvaidino svarbų vaidmenį bolševikų planuose įgyvendinant pasaulinę revoliuciją, todėl būtina plačiau pažvelgti į tai kaip Lietuvos teritorijoje veikė kariniai komisariatai bei kaip dalis Lietuvos teritorijos buvo įtraukta į revoliucijos placdarmo – Litbelo – formavimą.

Istoriografija. Lietuvos kovoms su bolševikais nagrinėti aš remiuosi plačia lietuviška istoriografija. Pagrindinį dėmesį, rašydamas tiriamąjį darbą, skyriau V. Lesčiaus, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918-1920, Vilnius, 2004 ir K. Ališausko Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. T. 1, Čikaga, 1972 knygoms. Šiose knygose yra pateikiama labai plati ir išsami informacija apie RA kariuomenės dalinius ir kokiose kautynėse su lietuviais jie dalyvavo. Šiuose darbuose be lietuvių kovų veiksmų, pateikiama daug naudingos informacijos apie RA dalinius Lietuvoje, jų sudėtį ir karinius veiksmus.

Litbelo, kaip revoliucijos placdarmo, temai nagrinėti rėmiausi A. Grickievičiaus Западный фронт РСФСР, Минск, 2010 ir A. Burovskio Самая страшная русская трагедия. Правда о Гражданской войне, Москва, 2010 knygose. Šiuose darbuose plačiai aprašoma ir analizuojama kokiam tikslui bolševikai įkūrė Litbelą.

Tikslas. Tiriamojo darbo tikslas yra išnagrinėti Raudonosios armijos veiklą Lietuvoje 1918 – 1919 m.

Uždaviniai. Šiam tikslui pasiekti aš išsikėliau šiuos uždavinius:

  1. Aprašyti RA veržimąsį į Lietuvą ir analizuoti kas sutrukdė jos judėjimą vakarų kryptimi.
  2. Įvertinti Litbelo svarbą bolševikų planuose.
  3. Pateikti pagrindines priežastis kodėl Litbelas ir kiti bandymai sukelti pasaulinę revoliuciją patyrė fiasko.
  4. Atskleisti Vilniaus ir Kauno gubernijų karinių komisariatų veiklą.

Metodai. Tiriamajame darbe naudosiu aprašomąjį, lyginamąjį ir analitinį metodus. Aprašomąjį metodą taikysiu atskleisdamas Vilniaus ir Kauno gubernijų karinių komisariatų veiklai. Šį metodą taip pat taikysiu aprašydamas karinius veiksmus tarp lietuvių ir raudonarmiečių kariuomenių. Lyginamąjį metodą taikysiu rodydamas kokia RA padėtis buvo kituose fronto baruose, tuo pačiu metu vykstant kovoms su Lietuva. Analitinį metodą taikysiu analizuodamas priežastis kodėl buvo buvo reikalingas Litbelo suformavimas ir kokios aplinkybės lėmė jo žlugimą.

Chronologiniai rėmai. Tiriamojo darbo chronologiniai rėmai apima 1918 m. lapkričio mėn. – 1919 m. rugpjūčio mėn. Šis laikotarpio pradžia 1918 m. lapkričio mėnuo pasirinktas todėl, kad tų metų lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo Pirmajame pasauliniame kare, o vos po dviejų dienų Sovietų Rusija paskelbė Bresto taikos sutartį negaliojančia. Būtent nuo šių įvykių prasideda Sovietų Rusijos planų įgyvendinimas Lietuvos atžvilgiu ir jau 1918 m. pabaigoje Raudonosios armijos daliniai pasiekė kai kurias rytines dabartinės Lietuvos teritorijas. Galutinė šių chronologinių rėmų riba 1919 m. rugpjūčio mėnuo pasirinktas todėl, kad tuomet RA buvo galutinai išvaryta iš Lietuvos teritorijos. Jau tuo metu realiai buvo nustoję veikti RA kariniai komisariatai Lietuvoje ir galutinai buvo žlugusi Litbelo valstybė.

Šaltinių ir literatūros apžvalga. Rašydamas apie Vilniaus ir Kauno gubernijų karinius komisariatus, rėmiausi Lietuvos centrinio valstybės archyve sukauptais dokumentais R-783 ir R-29 fonduose. R-783 fonde yra sukaupti dokumentai susiję su Vilniaus gubenrijos karinio komisariato veikla. Jie yra gerai sistematizuoti ir išsamūs, todėl buvo galima išsamiai nagrinėti medžiagą susijusią su komisariato veikla Lietuvoje. Tuo tarpu R-29 fonde yra laikomos bylos, liečiančios Kauno gubernijos karinį komisariatą. Šios bylos nėra taip gerai sistematizuotos, daug fragmentiškumo, todėl žymiai sunkiau atskleisti bendrą komisariato veiklos vaizdą, ypač jo įkūrimą. Lietuvoje RA karinių komisariatų veikla nebuvo plačiai nagrinėta. Savo darbe žengsiu pirmą svaresnį žingsnį, leisiantį geriau suprasti Vilniaus ir Kauno gubernijų karinių komisariatų veiklą.

Siekdamas suvokti kokius planus Lietuvai turėjo vietiniai bolševikai ir kokia buvo padėtis Rusijoje, valdomoje bolševikų bei kaip ten klostėsi karo veiksmai, susipažinau su plačia lietuviška sovietine ir šiuolaikine rusiška literatūra. Tiriamajame darbe rėmiausi klasikine lietuviška sovietine literatūra, kurios žymiausi atstovai yra V. Kapsukas, Z. Angarietis ir B. Vaitkevičius. Geriausiai su Rusijos padėtimi pilietinio karo metu man padėjo susipažinti A. Burovskio Самая страшная русская трагедия. Правда о Гражданской войне, Москва, 2010,  S. Melgunovo Red Terror in Russia, Hyperion Press, 1975 ir N. Starikovo Ликвидация России. Кто помог красным победить в Гражданской войне? Санкт-Петербург, 2013.

Darbo struktūros pristatymas. Tiriamasis darbas yra suskirstytas į dvi dalis. Pirmoji dalis „Litbelas – pasaulinės revoliucijos placdarmas“ turi tris skyrius. Pirmajame skyriuje pristatomas RA veržimąsis į Lietuvą 1918 m. pab. – 1919 m. pr. Šiame skyriuje daug dėmesio skiriama pačiai pasaulinės revoliucijos idėjai ir RA daliniams, kurie okupavo dalį Lietuvos teritorijos. Antrame skyriuje kalbama apie Litbelo formavimą ir bolševikų planus šiam valstybiniam dariniui pasaulinėje revoliucijoje. Trečiame skyriuje apžvelgiamos ir analizuojamos Litbelo žlugimo priežastys.

Antroji dalis „Raudonosios armijos Kauno ir Vilniaus gubernijų karinių komisariatų veikla“ taip yra sudaryta iš trijų skyrių. Pirmame skyriuje skaitytojas supažindinamas su Vilniaus ir Kauno gubernijų karinių komisariatų formavimu. Antrame skyriuje aprašomas kariuomenės ir partizanų būrių formavimas RA kariniuose komisariatuose. Daug dėmesio skiriama nepavykusiai visuotinei RA mobilizacijai Lietuvoje. Trečiame skyriuje pateikiama medžiaga, liečianti Vilniaus ir Kauno gubernijų karinių komisariatų vykdytą rekvizijų politiką. Taip pat apžvelgiama kova su dezertyravimu ir lietuvių dalyvavimas RA daliniuose.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
9910 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Įvadas 3 psl.
  • 1. Litbelas – pasaulinės revoliucijos placdarmas 6 psl.
  • 1.1. RA dalinių įsiveržimas į Lietuvą 6 psl.
  • 1.2. Revoliucijos placdarmo Litbelo projektas 10 psl.
  • 1.3. Pasaulinės revoliucijos žlugimo priežastys 14 psl.
  • 2. Raudonosios armijos Kauno ir Vilniaus gubernijų karinių komisariatų veikla 16 psl.
  • 2.1. Komisariatų formavimas, struktūra ir materialinė bazė 16 psl.
  • 2.2. Kariuomenės ir partizanų būrių formavimas 19 psl.
  • 2.3. Rekvizicijos ir baudžiamoji veikla 21 psl.
  • Išvados 25 psl.
  • Šaltinių ir literatūros sąrašas 27 psl.

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Baltųjų rusų judėjimas Latvijoje ir Lietuvoje 1918 - 1919 m.
Kursinis darbas Baltųjų rusų judėjimas Latvijoje ir Lietuvoje 1918 - 1919 m.

1917 m. lapkričio 6-8 d. bolševikams Rusijoje užgrobus valdžią, pamažu ėmė formuotis kontrrevoliucinės jėgos, nepatenkintos [...]

Dokumentų panaudojimas mokant istorijos Lietuvoje 1918-1940m. ir XXIa. pr.
Referatas Dokumentų panaudojimas mokant istorijos Lietuvoje 1918-1940m. ir XXIa. pr.

Lietuvos švietimo sistema 1918-1940m. buvo nuolat reformuojama, nes atgavus nepriklausomybę savos švietimo sistemos sukūrimas ir [...]

Lietuvos švietimas ir mokslas tarpukaryje (1918-1939 metais)
Prezentacija Lietuvos švietimas ir mokslas tarpukaryje (1918-1939 metais)

Nepriklausomąją Lietuvą atkuriant sąlygos švietimo darbui nebuvo normalios. Ligi 1920 pabaigos tebevyko kova dėl Lietuvos [...]

1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras JONAS VAILOKAITIS (1886 – 1944)
Referatas 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras JONAS VAILOKAITIS (1886 – 1944)

Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiui, Piktžirnių kaime. [...]

Straipsnių apie archyvų veiklą Lietuvos naujienų portaluose tematikos analizė
Kursinis darbas Straipsnių apie archyvų veiklą Lietuvos naujienų portaluose tematikos analizė

Archyvai yra viena svarbiausių kultūros paveldo saugojimo institucijų. Archyvai, siekdami išsaugoti dokumentinį paveldą, atlieka dokumentų [...]

Konstitucinė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmė
Rašinys Konstitucinė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmė

XXa. pirmoji pusė itin sunkus periodas pasauliui, Lietuva ne išimtis. Karas, tarpukaris, karas ir pokaris [...]

Lietuvos Respublikos Partijos 1918-1940m.
Referatas Lietuvos Respublikos Partijos 1918-1940m.

Lietuvos socialdemokratų partija – seniausia Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Savo veikloje vadovaujasi socialdemokratijos ideologija. Partijos vadovas nuo 2009 m. kovo 7 d. Algirdas ButkevičiusPradžia Įkurta [...]

Einamoji valstybinė bibliografija tarpukario Lietuvoje (1918-1940), (1940 - iki šių laikų)
Konspektas Einamoji valstybinė bibliografija tarpukario Lietuvoje (1918-1940), (1940 - iki šių laikų)

SPAUDINIŲ KLASIFIKACIJA „BIBLIOGRAFIJOS ŽINIOSE“ Skyrių ir poskyrių viduje sistemiškai pagal pagal Tarptautinio bibliografijos instituto dešimtainės klasifikacijos [...]

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
Prezentacija 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Saliamonas Banaitis gimė 1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupių kaime (dab. Šakių r.), valstiečių šeimoje.

Lietuvių literatūros raidos 1880-1918m. apžvalga
Referatas Lietuvių literatūros raidos 1880-1918m. apžvalga

XIX a. II pusėje intensyvėjo visas kultūrinis krašto gyvenimas. Daugėjo lietuvių inteligentijos. Literatūra darėsi aktyvaus [...]

Lietuvos taryba 1918m.
Referatas Lietuvos taryba 1918m.

Lietuvos Taryba yra ryškiai pasižymėjusi Lietuvos istorijoje, tad šio referato tikslas išsiaiškinti kaip įsikūrė Lietuvos [...]

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos veikla
Referatas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos veikla

Valstybinės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį kiekvieno iš mūsų gyvenime. Su vienomis iš jų susiduriame dažniau [...]

Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumų Lietuvoje ir ES analizė
Diplominis darbas Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumų Lietuvoje ir ES analizė

Gyventojų užimtumas yra viena svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių ekonominių ir [...]

Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumai Lietuvoje ir ES
Diplominis darbas Užimtumo pagal ekonomines veiklas skirtumai Lietuvoje ir ES

Gyventojų užimtumas yra viena svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių ekonominių ir [...]

Europos centrinio banko veikla ir jo įtaka Lietuvai
Referatas Europos centrinio banko veikla ir jo įtaka Lietuvai

Europos centrinių bankų sistema (ECBS) įkurta remiantis Mastrichto sutartimi ir Europos centrinių bankų sistemos ir [...]