Humanitariniai mokslai / Istorija

Baltųjų rusų judėjimas Latvijoje ir Lietuvoje 1918 - 1919 m.

0 atsiliepimų
Autorius:

1917 m. lapkričio 6-8 d. bolševikams Rusijoje užgrobus valdžią, pamažu ėmė formuotis kontrrevoliucinės jėgos, nepatenkintos bolševikų vykdoma politika ir pasitraukimu iš Pirmojo pasaulinio karo. Šis procesas pradžioje labai sunkiai įsibėgėjo ir baltųjų rusų pajėgos siekė vos kelis tūkstančius savanorių, daugiausia susitelkusios Rusijos pietuose ir vadovaujamos Lavro Kornilovo.

Bolševikams pasirašius separatinę taikos sutartį Brest-Litovske su Vokietija 1918 m. kovo 3 d. ir toliau vykdant žvėrišką socialinę politiką, gausėjo šios valdžios priešų. Atsirado jų ir Baltijos regione, kurį dauguma baltųjų judėjimo atstovų laikė sudėtine Rusijos dalimi ir net nemanė leisti ten kurtis savarankiškiems valstybiniams dariniams.

Baltagvardiečių užuomazga Pabaltijyje galima laikyti Šiaurės korpusą, kurį 1918 m. lapkritį sutriuškino Raudonoji armija. Po šios nesėkmės baltųjų judėjimas Baltijos regione suskilo į dvi stovyklas – Estijoje formavosi Šiaurės Vakarų armija, vadovaujama N. Judeničiaus, o Latvijoje pamažu ėmė burtis padriki karininkų būriai į Anatolijaus Liveno vadovaujamą dalinį, įėjusį į Landesvero sudėtį.

1919 m. vasarą Lietuvoje ir Latvijoje atsirado Pavelo Bermonto daliniai, kurie oficaliai naudojosi Baltijos valstybėmis, kaip užnugariu pasiruošti išvykimui į frontą kovoti su bolševikais. Realiai jie iš Baltijos valstybių taip ir nepajudėjo. Tik A. Liveno dalinys prisijungė prie N. Judeničiaus vadovaujamos Šiaurės Vakarų armijos. Tuo tarpu bermontininkai, remiami vokiečių, šeimininkavo Lietuvoje ir Latvijoje, pradėjo kurti savo karinės ir civilinės valdžios institucijas.

P. Bermonto kariuomenė dar labiau išaugo, kai į jos sudėtį įėjo vokiečių VI rezervinio korpuso kariai, susijungę į Vakarų Rusijos savanorių armiją, išaugusią net iki 50 000 karių. Galiausiai P. Bermonto bandymas įsitvirtinti visoje Latvijoje ir Lietuvoje buvo nesėkmingas. Abiejų Baltijos šalių sumušta Vakarų Rusijos savanorių armija turėjo trauktis iš Lietuvos ir užbaigti baltųjų rusų judėjimą Baltijos šalyse.

Istoriografija. Baltųjų rusų judėjimas, o tiksliau P. Bermonto armijos epizodas buvo plačiau nagrinėtas lietuvių išeivijos ir nepriklausomos, po SSRS žlugimo, Lietuvos istorikų. Išeivijoje bermontininkų tema plačiausiai rašė K. Ališauskas Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. T. 1, Čikaga, 1972. Tiesa, šioje knygoje daugiau dėmesio yra skiriama patiems kovų veiksmams, o vidinei bermontininkų sandarai ir politinei programai skiriamas dėmesys yra paviršutiniškas.

Vienas pirmųjų nepriklausomoje Lietuvoje bermontininkų veiklą tyrinėjo Zenonas Butkus, knygoje Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919 – 1929 metais, Vilnius, 1993. Nepaisant to, kad autorius padarė kategoriškas išvadas, tačiau Lietuvos ir Latvijos santykiai, kovų su bermontininkais kontekste, išnagrinėti gerai.

Daug išsamiau baltųjų rusų judėjimą Pabaltijyje atskleidė V. Lesčius, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918-1920, Vilnius, 2004. Žinoma, plačiausias dėmesys yra skiriamas kariniams veiksmams tarp Lietuvos ir P. Bermonto kariuomenių. Tiesa, V. Lesčius atskleidžia baltųjų rusų judėjimo užuomazgas Pabaltijyje. Taip pat autorius nagrinėja baltųjų rusų vaidmens regione augimą ir skilimą tarp P. Bermonto ir proantantiškos Šiaurės Vakarų armijos, vadovaujamos N. Judeničiaus. Autorius taip pat paliečia ir kai kuriuos baltųjų rusų politikos aspektus.

Šiuolaikiniai rusų istorikai taip pat nagrinėjo baltųjų rusų judėjimą Pabaltijyje. Plačiai politinę baltųjų veiklą regione aprašė Vasilijus Cvetkovas, knygoje Белое дело в России. 1919 г. (формирование и эволюция политических структур Белого движения в России), Москва, 2009. Plačiai apie P. Bermonto kariuomenę Latvijoje rašo A. Čapenko, tačiau jo disertacija История русского антибольшевистского движения на территории Латвии в 1918–1919 гг., Мурманск, 2006, man buvo neprieinama.

Tikslas. Tiriamojo darbo tikslas yra atskleisti baltųjų rusų judėjimo užuomazgas, jo augimo procesą, vidaus politiką, santykius su kitomis valstybėmis, žlugimą ir jo priežastis Baltijos šalyse.

Uždaviniai. Šiam tikslui pasiekti aš išsikėliau šiuos uždavinius:

  1. Aprašyti baltųjų rusų formuočių atsiradimą Pabaltijyje ir jų įtakos augimą regione.
  2. Įvertinti baltųjų rusų santykius Pabaltijyje su kitomis regiono valstybėmis, Vokietija, Antante ir kitais baltųjų judėjimais.
  3. Atskleisti baltųjų rusų politiką Baltijos regione, jos kaitą ir vidaus skilimo priežastis.
  4. Analizuoti P. Bermonto armijos Latvijoje ir Lietuvoje žlugimo priežastis.

Metodai. Tiriamajame darbe naudosiu aprašomąjį, lyginamąjį ir analitinį metodus. Aprašomąjį metodą taikysiu atskleisdamas baltųjų rusų judėjimo Pabaltijyje atsiradimą ir vystymąsi bei bermontininkų sutriuškinimą regione. Lyginamąjį metodą naudosiu lygindamas A. Liveno ir P. Bermonto veiklą Pabaltijyje. Analitinį metodą taikysiu Antantės vaidmeniui baltųjų rusų judėjime atskleisti ir nagrinėdamas kokios priežastys lėmė bermontininkų žlugimą Pabaltijyje.

Chronologiniai rėmai. Tiriamojo darbo chronologiniai rėmai apima 1918 m. spalio mėn. – 1919 m. gruodis mėn. Šis laikotarpio pradžia 1918 m. spalis pasirinktas todėl, kad tuomet buvo pradėtas formuoti Šiaurės korpusas, pirmoji baltųjų rusų užuomazga Baltijos regione. Galutinė šių chronologinių rėmų riba 1919 m. gruodis pasirinktas todėl, kad tuomet galutinai iš Lietuvos ir Latvijos teritorijų buvo pašalinti bermontininkai.

Šaltinių ir literatūros apžvalga. Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) esančiuose fonduose Nr. 384, 672 ir 929 yra saugomi nepublikuoti dokumentai susiję su baltųjų rusų judėjimu Lietuvoje. Daugiausiai informacijos apie E. Virgoličiaus dalinio formavimą yra pateikiama Krašto apsaugos ministerijos fonde 384, kuriame taip pat yra laikomi dokumentai susiję su Lietuvos kariuomenės kovomis su bermontininkais. Kariuomenės štabo fonde 929 yra laikomi dokumentai apie Lietuvos kariuomenės dalyvavimą kariniuose veiksmuose prieš bermontininkus ir pastarųjų evakuavimą iš Lietuvos.

Daug dokumentų, susijusių su baltųjų rusų veikla Pabaltijyje yra publikuota J. G. Felštinskio, G. Z. Jofės ir G. I. Černevskio sudarytame dokumentų rinkinyje Полковник П. Р. Бермонт-Авалов. Документы и воспоминания. Lietuvių ir latvių santykiai, liečiantys baltųjų rusų judėjimą ir kovas su bermontininkais yra nušviesti Z. Butkaus sudarytame dokumentų rinkinyje Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika 1918 – 1940 metais, Vilnius, 2008.

 Nagrinėjant baltųjų rusų judėjimą Lietuvoje ir Latvijoje yra pakankamai memuaristikos, paliktos pačių įvykių dalyvių. Daugelis jų yra įtraukta į S. Volkovo redaguotą knygą Белая борба на Северо Западе России, Москва, 2003. Vertingiausi iš jų yra A. Liveno ir N. Beržanskio atsiminimai. Negalima ignoruoti ir paties P. Bermonto atsiminimų В борьбе с большевизмом, Гамбург, 1925. Tiesa, juos vertinti reikia labai atsargiai dėl autoriaus požiūrio susikirtimo su realiais faktais. Tiriant bermontininkų veiklą Lietuvoje, atsiminimų nėradau. Gaila, bet E. Virgoličius savo veiklos Lietuvoje neaprašė ir po pasitraukimo iš Lietuvos apie jį mažai žinoma.

Nepriklausomos Lietuvos ir išeivių tarpe baltųjų rusų judėjimą Lietuvoje, yač bermontininkų epizodą plačiai nagrinėjo K. Ališauskas Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. T. 1, Čikaga, 1972; Zenonas Butkus, knygoje, Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919 – 1929 metais. Vilnius, 1993; V. Lesčius, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918-1920, Vilnius, 2004.

Šiuolaikiniai rusų istorikai taip pat nagrinėjo baltųjų rusų judėjimą Pabaltijyje. Plačiai politinę baltųjų veiklą regione aprašė Vasilijus Cvetkovas, knygoje Белое дело в России. 1919 г. (формирование и эволюция политических структур Белого движения в России). Москва, 2009. Plačiai apie P. Bermonto kariuomenę Latvijoje rašo A. Čapenko, tačiau jo disertacija История русского антибольшевистского движения на территории Латвии в 1918–1919 гг., Мурманск, 2006, man buvo neprieinama. Fragmentiškai baltųjų rusų judėjimą Pabaltijyje aprašo A. Burovkis Самая страшная русская трагедия. Правда о Гражданской войне, Москва, 2010 ir N. Kirmelis Спецслубы Белого движения 1918 – 1922. Разведка. Москва, 2013.

Darbo struktūros pristatymas. Tiriamasis darbas yra suskirstytas į tris dalis. Pirmoji dalis „Baltųjų rusų judėjimo užuomazgos Pabaltijyje“ turi du skyrius. Pirmajame skyriuje pristatomas Šiaurės korpusas, jo formavimas ir likvidacija. Antrajame skyriuje aprašoma kunigaikščio A. Liveno vadovaujamo dalinio veikla Landesvero sudėtyje.

Antroji dalis „Bermontininkų judėjimas Pabaltijyje“ turi penkis skyrius. Pirmasis skyrius skirtas P. Bermonto kariuomenės galios išaugimui Pabaltijyje, o antrasis vidinei kariuomenės struktūrai ir politinei veiklai atskleisti. Trečiame ir ketvirtame skyriuose nagrinėjami bermontininkų santykiai su Baltijos valstybėmis ir kitais baltųjų rusų judėjimais, ypač su Šiaurės Vakarų armija. Penktajame skyriuje nagrinėjamas Antantės vaidmuo baltųjų rusų judėjime.

Trečioji dalis „Baltųjų judėjimo Pabaltijyje likvidacija“ turi du skyrius. Pirmame skyriuje aprašomos bermontininkų kovos Latvijoje, o antrame skyriuje – kovos su Lietuvos kariuomene bei analizuojamos Vakarų Rusijos savanorių armijos nesėkmių priežastys.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
13500 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Įvadas 3 psl.
  • 1. Baltųjų rusų judėjimo užuomazgos Pabaltijyje 7 psl.
  • 1.1. Šiaurės korpusas: formavimas, karinė ir politinė transformacija 7 psl.
  • 1.2. Liveno dalinys Landesvero sudėtyje 9 psl.
  • 2. Bermontininkų judėjimas Pabaltijyje 13 psl.
  • 2.1. Bermontininkų galios augimas regione 13 psl.
  • 2.2. Bermontininkų karinė ir civilinė vidaus politika 17 psl.
  • 2.3. Bermontininkų ir Baltijos valstybių santykiai 21 psl.
  • 2.4. Bermontininkų ir kitų baltųjų rusų santykiai 24 psl.
  • 2.5. Antantės veiksnys baltagvardiečių judėjime 27 psl.
  • 3. Baltųjų judėjimo Pabaltijyje likvidacija 30 psl.
  • 3.1. Kovos su bermontininkais Latvijoje 30 psl.
  • 3.2. Kovos su bermontininkais Lietuvoje 31 psl.
  • Išvados 34 psl.
  • Šaltinių ir literatūros sąrašas 36 psl.

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Raudonosios armijos veikla Lietuvoje 1918 - 1919 m.
Kursinis darbas Raudonosios armijos veikla Lietuvoje 1918 - 1919 m.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jos teritorijoje vis dar buvo okupacinė Vokietijos [...]

Dokumentų panaudojimas mokant istorijos Lietuvoje 1918-1940m. ir XXIa. pr.
Referatas Dokumentų panaudojimas mokant istorijos Lietuvoje 1918-1940m. ir XXIa. pr.

Lietuvos švietimo sistema 1918-1940m. buvo nuolat reformuojama, nes atgavus nepriklausomybę savos švietimo sistemos sukūrimas ir [...]

Lietuvos švietimas ir mokslas tarpukaryje (1918-1939 metais)
Prezentacija Lietuvos švietimas ir mokslas tarpukaryje (1918-1939 metais)

Nepriklausomąją Lietuvą atkuriant sąlygos švietimo darbui nebuvo normalios. Ligi 1920 pabaigos tebevyko kova dėl Lietuvos [...]

1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras JONAS VAILOKAITIS (1886 – 1944)
Referatas 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras JONAS VAILOKAITIS (1886 – 1944)

Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiui, Piktžirnių kaime. [...]

Konstitucinė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmė
Rašinys Konstitucinė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmė

XXa. pirmoji pusė itin sunkus periodas pasauliui, Lietuva ne išimtis. Karas, tarpukaris, karas ir pokaris [...]

Lietuvos Respublikos Partijos 1918-1940m.
Referatas Lietuvos Respublikos Partijos 1918-1940m.

Lietuvos socialdemokratų partija – seniausia Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Savo veikloje vadovaujasi socialdemokratijos ideologija. Partijos vadovas nuo 2009 m. kovo 7 d. Algirdas ButkevičiusPradžia Įkurta [...]

Einamoji valstybinė bibliografija tarpukario Lietuvoje (1918-1940), (1940 - iki šių laikų)
Konspektas Einamoji valstybinė bibliografija tarpukario Lietuvoje (1918-1940), (1940 - iki šių laikų)

SPAUDINIŲ KLASIFIKACIJA „BIBLIOGRAFIJOS ŽINIOSE“ Skyrių ir poskyrių viduje sistemiškai pagal pagal Tarptautinio bibliografijos instituto dešimtainės klasifikacijos [...]

Baltarusijos valstybingumo klausimas 1918-1920 m
Referatas Baltarusijos valstybingumo klausimas 1918-1920 m

                             Baltarusijos valstybingumo klausimas 1918-1920 metais yra labai subtilus dalykas, valstybė buvo sukurta ir ją [...]

Lietuvių literatūros raidos 1880-1918m. apžvalga
Referatas Lietuvių literatūros raidos 1880-1918m. apžvalga

XIX a. II pusėje intensyvėjo visas kultūrinis krašto gyvenimas. Daugėjo lietuvių inteligentijos. Literatūra darėsi aktyvaus [...]

Lietuvos taryba 1918m.
Referatas Lietuvos taryba 1918m.

Lietuvos Taryba yra ryškiai pasižymėjusi Lietuvos istorijoje, tad šio referato tikslas išsiaiškinti kaip įsikūrė Lietuvos [...]

Lietuvos geopolitinė ir geografinė padėtis ir jos kitimas. K. Pakštas (1893-1960) – geopolitikos pradininkas Lietuvoje. Jo knyga „Baltijos respublikų politinė geografija“. K. Pakšto idėjos
Referatas Lietuvos geopolitinė ir geografinė padėtis ir jos kitimas. K. Pakštas (1893-1960) – geopolitikos pradininkas Lietuvoje. Jo knyga „Baltijos respublikų politinė geografija“. K. Pakšto idėjos

Lietuvių tautai teko apsigyventi mažame, gražiame, bet labai pavojingame žemės kampelyje, kurio mums pavydi mūsų [...]

Baltų juvelyrikos ir ginklų raida Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Geležies amžius
Kursinis darbas Baltų juvelyrikos ir ginklų raida Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Geležies amžius

Šiame rašto darbe pristatysiu baltų genčių, įsikūrusiu dabartinėje Lietuvos teritorijoje, juvelyrikos ir ginklų raidą Geležies [...]

Lietuvos rusų dramos teatro spektaklio “Vedybos” analizė
Referatas Lietuvos rusų dramos teatro spektaklio “Vedybos” analizė

Įvadas Spektaklis (pranc. spectacle, iš lot. spectaculum 'reginys') — sceninio meno kūrinys. Spektaklius kuria teatro kolektyvas [...]

Turto draudimas nuo gaisro ir gamtiniu jėgų „UAB Baltijos garantas“ ir „PZU Lietuva“ palyginamoji analizė
Referatas Turto draudimas nuo gaisro ir gamtiniu jėgų „UAB Baltijos garantas“ ir „PZU Lietuva“ palyginamoji analizė

Darbo tikslas: palyginti ”UAB Baltijos Garantas” ir ”PZU Lietuva” siūlomas paslaugas. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti lyginamų bendrovių vykdymo [...]