Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) ekologija, paplitimas ir tyrimo metodika Lietuvoje

23 psl. / 5059 žod.

Ištrauka

Baltąjį gandrą (Ciconia ciconia) sutiksime bet kurioje Lietuvos vietoje. Jis – žmogaus palydovas kaimo kraštovaizdyje, nuo senų laikų globojamas, gerbiamas, saugomas paukštis. Įvairiose Lietuvos vietose žmonės vadina jį vis kitaip: starkumi, gužučiu, bacionu, garniu. Dažnai – tai vienas laukiamiausių sodybos kaimynų. Norėdami palengvinti jo įsikūrimą žmonės įrengia įvairiausias platformas. Priklausomai nuo lizdo sukrovimo vietos, lizdams ir juose perintiems paukščiams iškyla įvairiausių grėsmių.

Baltasis gandras Ciconia ciconia yra įrašytas į Europos Sąjungos (ES) Paukščių direktyvos pirmąjį priedą, kuriame nurodyta, jog gandrų buveinėms yra taikomos ypatingos apsaugos priemonės, reikalaujama išskirti specialias saugomas teritorijas.

Darbo aktualumas. Baltasis gandras – agrarinio kraštovaizdžio paukštis, laikomas ekologiškos, gyventi sveikos aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi, todėl šios rūšies tyrimai kintančioje aplinkoje yra labai svarbūs.

Darbo problematika. Norint išsaugoti gandrus pirmiausia reikia rūpintis natūraliomis buveinėmis, kuriose jie maitinasi ir gyvena. Galima padėti naujoms gandrų poroms įsikurti statant įvairias platformas. Baltųjų gandrų apskaita paskutinį kartą daryta 2009 – 2013 metais Gamtos tyrimų centre, paukščių ekologijos laboratorijoje, vykdant ,,LIFE“ projektą, skirtą gandrų populiacijos apsaugos būklės gerinimui.

Darbo objektas – baltasis gandras.

Darbo tikslas. Išsiaiškinti baltųjų gandrų populiacijos ir perėjimo sėkmingumą Utenos rajone skirtingais metais.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizduoti literatūros šaltinius apie baltojo gandro biologiją, ekologiją, gausumą ir paplitimą.

2. Apibendrinti literatūros duomenis apie baltojo gandro populiacijos dydį ir lizdaviečių pasiskirstymą Utenos rajone.

3. Išsiaiškinti klimato ir biotinių veiksnių įtaką baltojo gandro populiacijai.

4. Nustatyti baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietas.

5. Pasirinkti individualių tyrimų teritoriją, laiką ir tyrimų metodus.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. LITERATŪROS APŽVALGA
  • 1.1 Baltojo gandro ekologija4
  • 1.1.1. Sistematinė padėtis, išvaizda4
  • 1.1.2. Perėjimas ir jo sėkmingumą lemiantys veiksniai6
  • 1.1.3. Gandralizdžiai7
  • 1.1.4. Mityba8
  • 1.1.5. Migracija9
  • 1.1.6. Tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas10
  • 1.2. Klimato ir biotinių veiksnių įtaka Baltojo gandro populiacijai11
  • 1.2.1. Klimato veiksnių įtaka11
  • 1.2.2. Biotinių veiksnių įtaka12
  • 1.3. Baltųjų gandrų paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje12
  • 1.3.1. Baltųjų gandrų paplitimas Lietuvoje12
  • 1.3.2. Baltųjų gandrų paplitimo Lietuvoje ir pasaulyje palyginimas14
  • 1.3.3. Lietuvos rajonuose gyvenančių gandrų populiacijų palyginimas15
  • 2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI
  • 2.1. Baltųjų gandrų paplitimo tyrimas ir metodologija Utenos rajono savivaldybėje.16
  • 2.2. Gamtinė – geografinė Utenos rajono charakteristika17
  • 3. TYRIMŲ REZULTATAI
  • 3.1. 2010 m. inventorizuotų lizdų esamos būklės nustatymas18
  • 3.1.1. Lizdų užimtumo skaičiaus nustatymas18
  • 3.1.2. Duomenų apibendrinimas ir palyginimas su kitais rajonais19
  • IŠVADOS20
  • LITERATŪRA21

Reziumė

Autorius
kurkytė
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Ekologija
Kaina
€7.32
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 4, 2020
Publikuotas
2016 m.
Apimtis
23 psl.

Susiję darbai

Kauno miesto ekologija

Ekologija Referatas ewuze
Žemė be žmonių nesiliaus sukusis, gamta gyvuos kaip gyvavus, tačiau žmogus be jam reikalingos terpės ilgai negyvens. Patys dėl savęs turime tausoti mus...