Pagimdžiusios moters slaugos poreikiai stacionare

21 psl. / 5019 žod.

Ištrauka

Darbo temos aktualumas: Nėštumas, nors ir fiziologinė būsena, tačiau kartu tai tarytum audra moters organizme. Laikotarpis po gimdymo prasideda gimus placentai ir tęsiasi 6-8 savaites po gimdymo. Per tą laiką moters lyties organai ir įvairios medžiagų apykaitos grandys, patyrę pokyčius nėštumo metu, grįžta į pirmykštę būklę (Drąsutienė, 2010). Pogimdyminiu laikotarpiu vystantys pokyčiai moters organizme gali būti fiziologiniai, tačiau, ypatingai svarbu yra anksti atpažinti patologiją ir suteikti gimdyvėms kvalifikuotą pagalbą.

Fiziologiniai pokyčiai po gimdymo savaime įtakoja psichologinius pokyčius, dėl besikeičiančių hormonų kiekių organizme atsiranda galimybė kisti nuotaikom, atsiranda liūdesys, nerimas (Aniulienė, 2012).

Motinos vaidmens vystymasis po gimdymo yra sudėtingas, jį gali apsunkinti vyresnis motinos amžius, vedybinis statusas, nepakankama socialinė parama ir trumpalaikiai santykiai su partneriu. Tam, kad motinos labiau suprastų šį procesą reikia, jog sveikatos priežiūros specialistai padėtų joms sklandžiai pereiti prie motinystės (Emmanuel E. ir kt., 2008).


Turinys

  • ĮVADAS2
  • 1. fIZIOLOGINIAI IR PATOLOGINIAI POKYČIAI POGIMDYMINIU PERIODU4
  • 1.1.Fiziologoginiai pokyčiai pogimdyminiu periodu4
  • 1.2 Patologiniai pokyčiai pogimdyminiu periodu6
  • 2. PAGIMDŽIUSIŲJŲ NATŪRALIAIS GIMDYMO TAKAIS SLAUGOS POREIKIai STACIONARE7
  • 2.1. Natūralus gimdymas ir komplikacijos7
  • 2.2 Gimdyvės slauga po natūralaus gimdymo10
  • 3. PAGIMDŽIUSIŲJŲ SLAUGOS POREIKIai PO CEZARIO PJŪVIO OPERACIJOS STACIONARE12
  • 3.1. Cezario pjūvio operacijos ir galimos komplikacijos12
  • 3.2 Gimdyvės slauga po cezario pjūvio operacija13
  • IŠVADOS16
  • LITeraTŪRA17

Literatūros sąrašas



  1. Abraitis V. ir kt. (2014). Cezario pjūvio operacija. Indikacijos. Metodika




  2. Abraitis V. ir kt. (2014). Tarpvietės plyšimai. Epiziostomijos. Metodika




  3. Abraitis V. ir kt. (2014). Kraujavimas po gimdymo. Metodika, Kaunas




  4. Abraitis V. ir kt. (2014). Pogimdyminė infekcija. Metodika




  5. Agostoni C., Braegger C., Decsi T., Kolacek S., Koletzko B., Michaelsen K. M., Mihatsch W., Moreno L., Puntis J., Shamir R., Szajewska H., Turck D., Goudoever J. (2009). Breast-feeding: A Commentary by the ESPGHAN Committee on Nutrition. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition




  6. Alligood-Percoco N. R., Kjerulff K. H., Repke J. T. (2017). Risk Factors for Dyspareunia After First Childbirth. PMC




  7. Bakavičiūtė G., Melech A., Bužinskienė D., Drąsutienė G. (2015).Pakartotinis gimdos plyšimas nėštumo metu: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga. Lietuvos chirurgija




  8. Baliutavičienė D. ir kt. (2008). Šiuolaikinė medicina.




  9. Bašarinaitė A., Bučaitė A., Kontrimavičiūtė E., Šipylaitė J., Ramašauskaitė D. (2015). Epidurinis skausmo malšinimas akušerijoje: gimdyvių savijauta, informacijos šaltiniai ir noras kito gimdymo metu keisti analgezijos būdą.ACTA MEDICA LITUANICA. No. 1.




  10. Black B., Brito G., Fernandes R., Ziabakhsh S. (2018). Voices of Postpartum Women: Exploring Canadian Women's Experiences of Inpatient Postpartum Care. JOGC




  11. Chandrasekaran N., Souza L. R. D. ir kt. (2018). Is anemia an independent risk factor for postpartum depression in women who have a cesarean section? - A prospective observational study. BMC Pregnancy Childbirth




  12. Chen T K. (2013) Pospartum endometritis.




  13. Coca K. P., Gamba M. A., Silva R.,S., Abrão C. A. (2009). Fatores associados ao trauma mamilar na maternidade. Journal de pediatre




  14. Countouris M. E., Schwarz E. B. Ir kt. (2016). Effects of lactation on postpartum blood pressure among women with gestational hypertension and preeclampsia. American Journal of Obstetrics and Gynecology




  15. Dabkevičienė G. ir Milčinauskienė S. (2008).Gimdyvių, patyrusių regioninę nejautrą, slaugos problemų analizė. Jaunųjų mokslininkų darbai, Nr.5




  16. Dahlke J. D., Mendez-Figueroa H., Maggio L., Hauspurg A. K., Sperling J. D., Chauhan S. P., Rouse D. J. (2015).Prevention and management of postpartum hemorrhage: a comparison of national guidelines. American Journal of Obstetrics and Gynecology




  17. Dashtinejad E., Abedi P., Afshari P. (2018). Comparison of the effect of breast pump stimulation and oxytocin administration on the length of the third stage of labor, postpartum hemorrhage, and anemia: a randomized controlled trial. BMC Pregnancy Childbirth.




  18. Diaz V., Abalos E., Carroli G. (2018). Methods for blood loss estimation after vaginal birth. Cochrane Library




  19. Emmanuel E., Creedy D. K., John W. S., Gamble J., Brown C. (2008). Maternal role development following childbirth among Australian women. Leading global nursing research




  20. Gukauskienės L., Stasiukytės S. ( 2017). Moterų pogimdyminės problemos ankstyvuoju ir vėlyvuoju laikotarpiu. Slauga mokslas ir praktika, Nr.4




  21. Haeri S., Dildy G. A. (2012). Maternal Mortality From Hemorrhage. Semin Perinatol




  22. Jiang H., Qian X., Carroli G., Garner P. (2017). Selective versus routine use of episiotomy for vaginal birth. PMC




  23. Jusienė R., Breidokienė R., Čekuolienė D., Markūnienė E., Širvinskienė G., Zamalijeva O., Žemaitienė N. (2011). Žindymo reikšmė vaikų iki vienų metų amžiaus sveikatai. Visuomenės sveikata




  24. Kairys J., Tolvaišienė R. (2011). Motinų nuomonė apie kūdikių žindymo sunkumus ir slaugytojų pagalbą Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje pagal motinų išsilavinimą, šeiminę padėtį ir socialines grupes. Sveikatos mokslai, Nr.6




  25. Kramer M., Kakuma R. (2012). Optimal duration of exclusive breastfeeding. Wiley online library




  26. Kornides M, Kitsantas P. (2013). Evaluation of breastfeeding promotion, support, and knowledge of benefits on breastfeeding outcomes. Journal of Child Health Care




  27. Lappen J. R., Gossett D. R. (2010). Changes in episiotomy practice: evidence-based medicine in action. Expert Review of Obstetrics & Gynecology




  28. Liepinaitienė A., Poškienė I. (2016). Moterų gimdymo ir pogimdyminės priežiūros lūkesčių vertinimas moterų nuomone. Sveikatos mokslai Nr.6




  29. Lucas R., McGrath J. M. (2016). Clinical Assessment and Management of Breastfeeding Pain. Ovid




  30. Mccarter D. E., Demidenko E., Hegel M. T. (2018). Measuring Outcomes of Digital TechnologyAssisted Nursing Postpartum: A Randomized Controlled Trial. Journal of advanced nursing




  31. Mead N. (2008). Contaminants in Human Milk: Weighing the Risks against the Benefits of Breastfeeding. Environ Health Perspect




  32. Melman N. (2011). Postpartum anemia I: definition, prevalence, causes, and consequences. Annals of hematology




  33. Nadišauskienė R. (2010). Gimdymas. Vilnius: Alma Littera




  34. Paliulytė V., Mečėjus G. (2009). Endometriozė ir spontaninis gimdos plyšimas gimdymo metu (klinikinis atvejis). Medicinos teorija ir praktika, Nr.4




  35. Paliulytė V., Zdanytė K., Žitkutė V. (2016). Veiksniai, turintys įtakos moters pasitenkinimui planiniu gimdymu ir planine cezario pjūvio operacija. Medicinos teorija ir praktika, Nr.2




  36. Rathfisch G., Dikencik B.K., Kizilkaya B. N., Comert N., Tekirdag A. I., Kadioglu A. (2010). Effects of perineal trauma on postpartum sexual function. Journal of Advanced Nursing




  37. Roy B. A. (2014). Postpartum Exercise. ACSM's Health & Fitness Journal




  38. Stundžienė R., Kalibatienė D., Vingras A. (2010). Kūdikių mitybos ypatumai pirmaisiais gyvenimo metais. Medicinos teorijs ir praktika, Nr.4




  39. Torkan B., Parsay S., Lamyian M., Kazemnejad A., Montazeri A. (2009). Postnatal quality of life in women after normal vaginal delivery and caesarean section. BMC Pregnancy and Childbirth




  40. Žydžiūnaitė V. ( 2011). Baigiamojo darbo rengimo metodologija. Mokomoji knyga. Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija.





Reziumė

Autorius
labugna
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Medicina
Kaina
€7.32
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bal 20, 2022
Publikuotas
2019 m.
Apimtis
21 psl.

Susiję darbai

Slauga pragulų priežiūros metu

Medicina Diplominis darbas 2014 m. vika1
Darbo tema: „Slauga pragulų priežiūros metu“. Temos aktualumas: Nuolatos didėjant pagyvenusių žmonių skaičiui, kuris yra pagrindinė rizikos grupė, pragulų skaičius nuolat auga, tuo...

Būtinoji medicinos pagalba ir intensyvioji slauga

Medicina Referatas 2019 m. misa_ki
Elektrokardiograma (EKG) - tyrimas, kuris registruoja širdies ritmą ir širdies laidžiosios sistemos elektrinį aktyvumą. EKG yra dažniausiai naudojamas tyrimas kardiologijoje. Tinkamai užrašyta ir...