Socialiniai mokslai / Politologija

Laisvės atėmimo vietose veikiančių tarnybų (skyrių) tarpusavio sąveika ir jų svarba nuteistųjų pataisos procesui

0 atsiliepimų
Autorius:
Temos aktualumas. Laisvės atėmimas yra bausmė, kuri taikytina asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Minimos bausmės nustatymo, taikymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas. Asmuo, teismo pripažintas kaltu, yra laikomas nuteistuoju. Atsižvelgiant į įvykdytą nusikaltimą ir teismo sprendimą, asmuo atlieka bausmę jam paskirtoje laisvės atėmimo vietoje – pataisos įstaigoje. Laisvės atėmimas laikytina valstybės prievartos priemone, o ši siejama su bausmės sąvoka. Ji vykdoma specialioje įstaigoje, kurioje nusikaltęs asmuo fiziškai izoliuojamas nuo visuomenės ir gyvena pagal nustatytą specialų režimą. Tačiau bausmė šiandienėje teisinėje valstybėje suprantama ne tik kaip atsakas į atliktą veiksmą, bet ir siekiamybė pakartotinai neatlikti nusikalstamos veikos. Vadinasi, nuteistojo izoliacija yra tam tikra pataisos priemonė, kuria siekiama grąžinti asmenį į ankstesnįjį jo gyvenimą iki nusikalstamos veikos atlikimo.
Darbo problema. Nuteistieji yra priskiriami socialinės atskirties žmonių grupei, kadangi pataisos įstaigoje jie yra izoliuojami nuo visuomenės: „Socialinė atskirtis apibrėžiama kaip visuomenėje egzistuojantis pilietinių teisių apribojimas tam tikroms žmonių grupėms, nesavanoriškas nutolimas nuo visuomeninių ir ekonominių vertybių“. Tokia nuostata numato minimiems asmenims sugebėjimų ir gabumų ugdymo galimybes, kurios padidintų jų sėkmingos adaptacijos perspektyvas jiems išėjus į laisvę. Todėl svarbu, kad izoliacijos metu nuteistieji neprarastų įgūdžių, būtų lavinami, nuolat mokomi, tobulinami ir supažindinami su naujovėmis. Galimybė mokytis, ugdytis turi būti prieinama ir nuteistiesiems, t. y. įkalinimas neturi būti kliūtis. Ugdymas kaip įvairialypis procesas, atlieka daugybę funkcijų, bet svarbiausios ugdymo funkcijos pataisos įstaigoje – tai nuteistojo socialinė reabilitacija, socialinė reintegracija bei resocializacija.
Darbo tikslas. Remiantis įvairiais šaltiniais bei moksline ir metodine medžiaga, išanalizuoti pataisos įstaigose veikiančių tarnybų sampratą, rūšis bei jų sąveiką ir svarbą nusteistųjų pataisos procesui.
Uždaviniai.
1. Aptarti pataisos įstaigose veikiančių tarnybų rūšis, jų chakarteristiką bei uždavinius.
2. Apžvelgti pataisos įstaigose veikiančių tarnybų darbą.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
6400 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. PATAISOS ĮSTAIGŲ TARNYBŲ FUNKCIJOS IR UŽDAVINIAI5
  • 1.1. Apsaugos ir priežiūros skyrius6
  • 1.2. Vidaus tyrimų skyrius8
  • 1.3. Įskaitos tarnyba9
  • 1.4. Sveikatos priežiūros tarnyba10
  • 1.5. Socialinės reabilitacijos skyrius11
  • 1.6. Psichologinė tarnyba12
  • 2. LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE VEIKIANČIŲ TARNYBŲ VEIKLA IR VYKDOMAS DARBAS SU NUTEISTAISIAIS15
  • 2.1. Socialinės reabilitacijos organizavimas pataisos įstaigose16
  • 2.2. Psichologinių tarnybų veikla ir paskirtis17
  • 2.3. Bendrojo lavinimo organizavimas laisvės atėmimo vietose18
  • 2.4. Sveikatos priežiūros tarnybos paslaugos nuteistiesiems20
  • 2.4. Pataisos įstaigų tarnybų darbo nauda nuteistiesiems21
  • IŠVADOS23
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS24