Ekonomika ir verslas / Finansai

Mokesčių klasifikavimas, grupavimas ir reikšmė atskirais istoriniais laikotarpiais

0 atsiliepimų
Autorius:
Šio darbo tikslas – apibūdinti kiekvieno skirtingo Lietuvos istorinio laikotarpio mokesčių raidą, parodyti kaip keitėsi ir tobulėjo mokesčiai, jų rūšys, kokios įtakos jiems turėjo kiekvienas skirtingas istorinis laikotarpis. Čia taip pat parodyta mokesčių esmė, jų vaidmuo ir funkcijos, sistema, galima rasti trumpą bendrosios mokesčių raidos apžvalgą; padarytos išvados, kokie mokesčių pokyčiai Lietuvoje bus ateityje, įstojus į Europos Sąjungą ir siekiant ekonominio vystymosi aukštumų.
* * *
Mokesčiai yra ūkio subjektų ir gyventojų privalomieji mokėjimai valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės funkcijoms vykdyti. Šie mokėjimai atliekami įstatymų nustatyta tvarka. Jie atsirado, kai tik susikūrė valstybė. Mokesčių apibūdinimas akcentuoja tris esminius mokesčių bruožus: 1) privalomąjį pobūdį, 2) jų ėmėją - valstybę, 3) paskirtį ¬parūpinti pajamų valstybės funkcijoms vykdyti. Mokesčių raida parodo, jog mokesčius nustato aukščiausia valstybės arba administracinio teritorinio vieneto valdžia.
Be oficialiai pagal įstatymus imamų mokesčių kiekvienoje valstybėje dar yra ir kitokių mokėjimų bei rinkliavų. Juos privalo mokėti tiek juridiniai asmenys - ūkio subjektai, tiek fiziniai asmenys - gyventojai. Gyventojai turi mokėti už jiems teikiamas komunalines paslaugas. Jie tas išlaidas dažnai tapatina su mokesčiais. Tačiau mokėjimai už komunalines paslaugas nėra mokesčiai, nes jie mokami paslaugas teikiančioms įmonėms, o ne į valstybės nacionalinį biudžetą ar tikslinės paskirties centralizuotus valstybės lėšų fondus.
Mokesčių esmė yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius (ar natūrinius) išteklius savo veiklai. Mokesčių esmę taip pat atskleidžia: a) tikslai, kurių įgyvendinimui valstybė ima mokesčius; b) mokesčių elementai: subjektas (kas privalo sumokėti mokestį), objektas (kas apmo-kestinama), šaltinis, mokesčio tarifas, mokesčio lengvatos ir kiti bruožai.
Mokesčiai netiesiogiai veikia išlaidas. Žmonės, mokėdami mokesčiu, netenka dalies grynųjų pajamų, todėl mažėja asmeninis vartojimas. Mokesčių prasmę ir vaidmenį atspindi mokesčių funkcijos: fiskalinė, perskirstomoji ir reguliavimo.
Fiskalinės funkcijos dėka valstybė aprūpina vyriausybę politinei, ekonominei, socialinei-kultūrinei veiklai reikalingomis priemonėmis. Ši funkcija parodo valstybės iždo strategiją gauti kuo daugiau pajamų iš mokesčių. Perskirstomoji funkcija susijusi su fiskaline ir pasireiškia tuo, kad gautos į nacionalinį biudžetą lėšos perskirstomos tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų. Reguliavimo funkcija valstybė veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, nac. ekonomikos augimą ( kovoti su infliacija, nedarbu) (Meidūnas V.,Puzinauskas P., 2001).
Valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių. Jeigu valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakan¬ka, valstybė yra priversta imti užsienio bei vidaus paskolas ir atsiranda papildomų išlaidų palūkanoms mokėti. Kitas kelias - didinti mokesčius.
Valstybės vykdomos funkcijos, jos valdžios ir vykdomų institucijų struktūra ir veikla priklausė nuo ekonominės santvarkos ¬pradedant vergovine ir baigiant šiuolaikine išvystytos ekonomikos valstybe. Dabartinės valstybės turi garantuoti savo valstybės krašto apsaugą ir viešąją tvarką, švietimo, svei¬katos ir socialinės apsaugos teikimą gyventojams, šalies ekonominę būklę, tinkamą valstybės bendrąjį ir vidaus valdymą, dengti kitas valstybės išlaidas. Valstybės privalo vykdyti visas tas veiklas, kurių pasiūlos be prievartos nesulauktume iš privačių asmenų. Privatiems asmenims nenaudinga organizuoti apsaugą nuo užsienio valstybių užpuolimo, išlaikyti armiją, karo laivyną, oro pajėgas, organizuoti civilinę gynybą, slaptųjų tarnybų, policijos, teismų veiklą. Be to, minėtose veiklos srityse privatūs asmenys dažnai būtų nepatikimi.
Valstybė turi vykdyti ir kai kurių produktų gamybą, teikti komercines paslaugas, kurių privati įmonė nebūtų suinteresuota arba nesugebėtų teikti. Pavyzdžiui, tiesti kelius, tiltus, kanalus, statyti uostus, elektrines. Valstybės teikiamos socialinės paslaugos taip pat negali būti visiškai paliekamos privatiems asmenims, kadangi jie galbūt neturės tam nei noro, nei lėšų, arba privačių asmenų teikiamų socialinių paslaugų sąlygos nebus priimtinos vartotojams. Tokių paslaugų nauda vertine išraiška sunkiai apskaičiuojama. Tačiau gerai organizuotas piliečių švietimas, rūpinimasis jų sveikata bei gerove yra labai reikšmingas, nes didina krašto bendrijos produktyvumą (Buškevičiūtė E, Pukelienė V., 2003).
Taigi mokesčiai turi būti, nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas.
Valstybės mokesčių sistema reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų tarp savęs glaudžiai susietų mokesčių bei rinkliavų rūšių, privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui. Mokesčių sistema apima visus mokesčius, kuriuos valstybė ima iš mokesčių mokėtojų į šalies bendra-valstybinius fondus. Mokesčių mokėtojai - ūkio subjektai ir gyventojai - mokesčius moka į kelis bendra¬valstybinius fondus: į šalies nacionalinį biudžetą (valstybės ir savivaldybių biudžetus) ir į specialiuosius tikslinės paskirties fondus: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ūkio subjektai Lietuvoje dar moka įmokas į Kelių fondą.
Lietuvoje yra net 17 mokesčių bei rinkliavų, ir 3 tikslinės paskirties įmokos. Lietuvoje imamais mokesčiais nėra patenkinti nei ūkio subjektai, nei gyventojai, o mokesčių lygis yra net aukštesnis, nei daugelyje Europos šalių. Mūsų šalies mokesčių būdingas bruožas - aukštas netiesioginių mokesčių lygis. Šie netiesioginiai arba vartojimo mokesčiai duoda net daugiau nei pusę visų nacionalinio biudžeto pajamų. Šiuo atveju tik trys netiesioginiai mokesčiai Lietuvos nacionaliniam biudžetui duoda daugiau nei pusę pajamų, o kitas pajamas biudžetas gauna net iš 14 tiesioginių mokesčių.
Europos Sąjungos šalyse skirtingos mokesčių sistemos, prieštaravimai dėl mokesčių atskirose šalyse daro skirtingą poveikį jų gamybiniams kaštams, darbo jėgos vertei, kapitalinių įdėjimų lygiui ir prekių konkurentabilumui. Visa tai sukuria skirtingas ūkines sąlygas įvairiose ES valstybėse. Todėl jau pačioje sistemos kūrimosi pradžioje, kai buvo atsisakoma muitų mokesčių, pamažu buvo harmonizuojami visi mokesčiai, stengiantis sukurti bendrą prekių ir paslaugų rinką.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
7529 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • I. Įvadas. Mokesčių esmė ir sistema3
  • II. Bendroji mokesčių raida, jų klasifikavimas ir grupavimas5
  • III. Mokesčiai Lietuvoje skirtingais istoriniais laikotarpiais8
  • 1. LDK mokesčiai8
  • 2. Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai9
  • 3. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos mokesčiai10
  • 4. Mokesčiai 1940-1952 metais11
  • 5. Lietuvos, esančios Sovietų Sąjungos sudėtyje, mokesčiai13
  • 6. Dabartiniai mokesčiai, formuojant šalies mokestines įplaukas14
  • IV. Išvados. Mokesčių harmonizavimas, Lietuvai integruojantis į ES18
  • Literatūra20

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Netiesioginiai mokesčiai ir jų reikšmė valstybei
Referatas Netiesioginiai mokesčiai ir jų reikšmė valstybei

Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ar finansinį, neįmanoma įsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Valstybės mokesčių politika [...]

Mokesčio už kelius fiskalinės reikšmės įvertinimas
Referatas Mokesčio už kelius fiskalinės reikšmės įvertinimas

Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo [...]

Kaip kalbos norminimo tendencijos priklauso nuo istorinio laikotarpio? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.
Rašinys Kaip kalbos norminimo tendencijos priklauso nuo istorinio laikotarpio? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.

Kalbos norminimas – tai taisyklių kūrimas, rašybos, skyrybos nustatymas, kalbos sistemos kūrimas, visuomenėje pripažįstamų kalbos [...]

Atskirų sistematinių taksonų būklės vertinimas istorinio antropogeninio poveikio aspektu
Referatas Atskirų sistematinių taksonų būklės vertinimas istorinio antropogeninio poveikio aspektu

Naujausi archeologiniai tyrinėjimai keičia, formuoja bei papildo mūsų supratimą apie praeityje gyvenusių žmonių darytą įtaką [...]

Kokia meno reikšmė lemiamais istoriniais momentais?
Rašinys Kokia meno reikšmė lemiamais istoriniais momentais?

„Prarastoji“ rašytojų karta tikriausiai geriausiai atsakytų į klausimą: kokia meno reikšmė lemiamais istoriniais momentais. Karo [...]

Kokius veikėjų poelgius galite pavadinti lemtingais? Argumentuokite remdamiesi skirtingų istorinių laikotarpių literatūros kūriniais
Rašinys Kokius veikėjų poelgius galite pavadinti lemtingais? Argumentuokite remdamiesi skirtingų istorinių laikotarpių literatūros kūriniais

Literatūra – tai mūsų realaus pasaulio projekcija. Tik jos dėka plačiau ir turiningiau suvokiame įvairių [...]

Istorinių patirčių atspindžiai skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje
Rašinys Istorinių patirčių atspindžiai skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje

   Savo kraštą žmonės pažįsta iš rašytinių šaltinių, kuriuose sutelpa ne tik istoriniai įvykiai, bet [...]

Literatūra yra istorijos atspindys. Palyginkite skirtingų istorinių laikotarpių vaizdavimą
Rašinys Literatūra yra istorijos atspindys. Palyginkite skirtingų istorinių laikotarpių vaizdavimą

Dažniausiai literatūra perteikia skaitytojams, kaip žmonės gyveno įvairiais istorijos tarpsniais. Skirtingose epochose gyvenę autoriai savo [...]