Fono įtaka spalvos suvokimui

Aplinkoje gausu šviesą skleidžiančių bei šviesą atspindinčių objektų. Bagdonas nurodo, kad mūsų matomas šviesos spektras (380-720 nm) yra tik nedidelė elektromagnetinių bangų diapazono dalis (1977, p. 94). Jei akis treniruota, matomos šviesos diapazone gali išskirti iki 150-200 atspalvių. Daugelis mus supančių objektų iš dalies sugeria, iš dalies atspindi natūralią (saulės ir kt.) arba dirbtinę šviesą. Tuomet kyla įdomus ir svarbus klausimas: iš kur gaunama daugybė spalvų, atspalvių, jei natūralių ir dirbtinių šviestuvų skleidžiama šviesa yra vienspalvė, dažniausiai balta? Pasak Bagdono, optika pateiktų atsakymą, kad saulės ir kitų kūnų skleidžiama balta šviesa yra polichromatinė, susidedanti iš daugybės įvairaus bangos ilgio monochromatinės šviesos spindulių. Mūsų nervų sistemoje visi šie spinduliai susimaišo į vieną baltą šviesą.

Visos spalvos yra skirstomos į dvi grupes: neutralias arba achromatines (balta, pilka, juoda spalvos) ir chromatines (Bagdonas, 1977, p. 95). Chromatinės spalvos skirstomos į grynas (spektrines, monochromatines), jos gaunamos suskaldžius baltą šviesą į atskirus monochromatinius spindulius, ir negrynas, jos gaunamos sumaišius kelis monochromatinius spindulius.

Spalvas galime apibūdinti trijais pagrindiniais požymiais: ryškumu (skaidriu), spalviniu tonu, sodrumu (Bagdonas, 1977, p. 96). Šviesos ryškumas tai intensyvumo, adaptacijos, bangos ilgio ir kontrasto funkcija. Spalvos tonas priklauso nuo bangos ilgio. Sodrumą galime apibūdinti skirtumu tarp baltos ir chromatinės spalvų. Balta spalva turi nulinį sodrumą, prie jos pridedant, pavyzdžiui geltonos spalvos, balta spalva pamažu gelsvės – tokiu būdu keičiame sodrumą (grynumą).

Spalvų matavimas vadinamas kolorimetrija (Vaitkevičius, 2002, p. 74-75). Kolorimetrinis bandymas atliekamas tokiu būdu: tiriamasis mato dvi regimojo lauko sritis. Į vieną iš jų projektuojama bet kurios spalvos šviesa, o kita sritis yra apšviečiama trijų spalvų pastovios spalvos šviesos šaltiniais. Vaitkevičius nurodo, kad šiuo metu susitarta tokiems matavimams naudoti monochromatinius šviesos šaltinius, kurių bangos ilgiai ya 700,0; 546,1 ir 435,8. Kai informacijos apie šviesos stiprį nereikia, naudojamos dvimatės x,y spalvio koordinatės (praktiniams skaičiavimams trimatės R,G,B koordiatės nėra patogios). Naudojant dvimates koordinates grafiškai spalvas patogu pavaizduoti Maksvelio trikmapio plokštumoje.

Darbo tikslai

1. Nustatyti fono įtaką spalvų suvokimui.
2. Bandymo rezultatus atvaizduoti spalvinių koordinačių x,y plokštumoje.
3. Paaiškinti gautus rezultatus.

Palyginti, kaip skiriasi bandymo rezultatai, kai antrame bandyme skritulys yra mažesnis, už esantį pirmame.