Elektrinių dydžių matavimas ir matavimų paklaidos

1. Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.
2. Teorinė dalis.

Elektros srovę charakterizuoja tokie fizikiniai dydžiai: įtampa, srovės stipris, nuo kurių priklauso laidininko varža. Įtampa (U )matuojama voltmetrais (V), kilovoltmetrais (1 kV=103 V), milivoltmetrais (1 mV=10-3 V). Elektros srovės stipris (I) – ampermetrais (A), miliampermetrais (1 mA=10-3 A) ir mikroampermetrais(1µA=10-6 A). Varža (R) matuojama ommetrais, kiloommetrais (1 kΩ=103 Ω), megaommetrais (1 MΩ=106 Ω). Ribine verte xrib vadinama didžiausia matuojamojo dydžio vertė, kurią galima matuoti prietaisu. Ji pažymėta prie prietaiso gnybtų arba ją parodo prietaiso skalė ar matavimo prietaisų ribų perjungimo rankenėlė.

Matavimo prietaiso vienos padalos vertė n0 randama ribinę vertę xrib dalinant iš skalės padalų skaičiaus N:

(1)

Išmatuoto dydžio skaitinė vertė, kai n – rodyklės rodomų padalų skaičius:

(2)

Prietaisai, skirti nuolatinei srovei, pažymėti ženklu −. Kintamosios srovės prietaisai žymimi ženklu ~ arba RMS (skirti sinusinės elektros srovės efektinėms vertėms matuoti) bei TRMS − kitokių kintamųjų elektros srovių ir įtampų efektinių verčių matavimams.

Redukuotoji santykinė paklaida δr, dar vadinama prietaiso tikslumo klase, apibrėžia matavimo tikslumą. Ja vadinamas procentais išreikšto matuojamo dydžio absoliutinės paklaidos Δx santykis su xrib :

(3) Skiriamos 7 tikslumo klasės. Prietaisai, kurių tikslumo klasė δr = 0,1; 0,2; 0,5, vadinami preciziniais ir naudojami laboratoriniams matavimams, o technikoje naudojami δr = 1,0; 1,5; 2,5; 4 – techniniai prietaisai.