Puslaidininkių plėvelių cheminis nusodinimas ir tyrimas

Grynuose puslaidininkiuose (pvz., Si, Ge), sužadinus kovalentinėse jungtyse lokalizuotus valentinius elektronus į laidumo energetinę juostą, valentinėje energijų juostoje lieka nesukompensuoti teigiami krūviai, kurie vadinami skylutėmis. Laidumas elektros srovei susideda iš elektronų laidumo juostoje judėjimo link teigiamo elektros lauko poliaus ir skylučių valentinėje juostoje judėjimo priešinga kryptimi. Tai puslaidininkiai su savituoju laidumu arba grynieji puslaidininkiai.

Įvedus į puslaidininkį priemaišų (pvz., P, As, Sb arba B, Ga, In į Si ar Ge), jos sukuria diskretinius donorinius ar akceptorinius lygmenis, kurių energija yra draustinių energijų juostoje (energijų plyšyje tarp juostų), atitinkamai netoli laidumo ar valentinės juostų. Tokiu atveju, sužadinti elektronus iš valentinės juostos į akceptorinius lygmenis arba iš donorinių lygmenų į laidumo juostą yra žymiai lengviau, negu per visą draustinę juostą. Todėl priemaišinio puslaidininkio laidumas žemose temperatūrose yra didesnis, negu gryno. Elektronai, esantys donoriniuose lygmenyse ar perėję dėl sužadinimo į akceptorinius lygmenis, nesukuria laidumo elektros srovei. Laidumą suteikia arba elektronai, sužadinti iš donorinių lygmenų į laidumo juostą (n-tipo priemaišinis laidumas, n-tipo priemaišinis puslaidininkis) arba skylutės, atsiradusios valentinėje juostoje dėl dalies elektronų sužadinimo į akceptorinius lygmenis (p-tipo priemaišinis laidumas, p-tipo  priemaišinis puslaidininkis). Ši sužadinimo energija vadinama donorinių ar akceptorinių lygmenų aktyvacijos energija (Ed, Ea).

Metaluose krūvio nešėjų (elektronų) koncentracija yra praktiškai pastovi, todėl jų laidumas keliant temperatūrą mažėja dėl krūvininkų judrumo mažėjimo. Puslaidininkiuose ir dielektrikuose ni (elektronų laidumo juostoje ir skylučių valentinėje juostoje skaičius) keliant temperatūrą didėja eksponentiškai, todėl taip pat kinta ir jų laidumas. Priemaišiniams puslaidininkiams žemose temperatūrose dominuoja priemaišinis p ar n tipo laidumas su nedidele aktyvacijos energija, kuris prie tam tikros temperatūros įsisotina, sužadinus visus akceptorinius ar donorinius lygmenis. Toliau keliant temperatūrą, pradeda dominuoti ir eksponentiškai didėti savas laidumas.