Gyvūnų fiziologijos paruoštukė

1. Inkstų sandaros ir kraujotakos funkciniai ypatumai.Inkstai labai svarbūs palaikant organizmo vidinės terpės pastovumą. Per gausų inkstų kraujagyslių tinklą prateka didelis kiekis kraujo – 25 % širdies minutinio kraujo tūrio. Per 4- 5 minutes inkstai perfiltruoja visą organizmo kraują. Iš kraujo per parą išfiltruojama apie 150-180 litrų pirminio šlapimo, o iš jo inkstuose susidaro 1,5 - 2 l galutinio šlapimo. Inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas – nefronas. Nefroną sudaro inksto kūnelis ir kanalėlių sistema. Inksto kūnelį sudaro kapiliarų kamuolėlis apsuptas dvisiene kapsule. Kanalėliai yra vingiuotieji ir tiesieji. Nuo kapsulės prasideda vingiuotaisis proksimalinis kanalėlis. Jis pereina į tiesų, kuris leisdamasis ir kildamas sudaro į Henlės kilpą. Tiesusis kanalėlis pereina į vingiuotajį distalinį kanalėlį, o šis įteka į tiesųjį surenkamą kanalėlį. Nefrono veikla glaudžiai susijusi su inkstų kraujotaka. Arterinis kraujas į inkstą atiteka inksto arterija. Ji teka per inksto vartus ir skyla į segmentines, tarpskiltines arterijas. Iš kiekvienos tarpskiltinės arterijos išsišakoja įtekamosios (aferentinės) arteriolės. Inksto kūnelio kapsulėje kiekviena jų suskyla į kapiliarų kamuolėlį. Iš kapiliarų kamuolėlio išteka ištekamoji (eferentinė) arteriolė, kurios spindis yra mažesni suž įtekamosios arteriolės. Ištekamoji arteriolė dar kartą skyla į arterinius kapiliarus ir apraizgo nefono kanalėlius. Ties Henlės kilpa kapiliarai sudaro tiesiasias kraujagysles, kurios sudaro anastomozes ir surenka veninį kraują iš antrinio kapiliarų tinklo, o iš jų per lankines venas kraujas suteka į inkstų veną. Inkstų kraujotakos sistema palaiko pastovų filtrato dydį: aferentinių ir eferentinių arteriolių spindžio skirtumas lemia inkstų kraujotaką ir filtraciją. Aferentinių kraujagyslių susiaurėjimas lemia kraujotakos ir filtracijos sumažėjimą. Eferentinių kraujagyslių susiaurėjimas lemia filtracijos didėjimą, o kraujotakos mažėjimą. Inkste susidaro šlapimas. Šlapimas susidaro per 2 etapus. Pirminis šlapimas susidaro filtracijos būdu, kraujo plazmai iš kapiliarų kamuolėlio filtruojantis į Boumano kapsulę. Pro jį praeina, tik skystoji plazmos dalis - H2O ir plazmoje ištirpusios medž., elektrolitai. 1-inis šlapimą yra ultrafiltras ir jo sudėtis yra tokia pat kaip ir kraujo plazmos, tik joje nebus baltymų (nes filtras praleidžia tik mažo dydžio molekules, tad baltymas į filtratą nepatenka).taigi 1-inis šlapimas yra kraujo plazmos filtratas. Jo per parą susidaro 150-180L. Filtracija vyksta dėl kraujo (hidrostatinio) spaudimo, kuris paprastai priklauso nuo širdies darbo bei arteriolių tonuso. Dėka aukšto kraujospūdžio kamuolėlių kapiliaruose, susidaro filtracinis spaudimas, įvyksta filtracija. 2-inis šlapimas susidaro reabsorbcijos ir sekrecijos būdu inkstų kanalėliuose. Praeidamas pro proksimalinį vingiuotą inkstų kanalėlį inkstai reabsorbuoja 65proc, 20proc - Henlės kilpoj, 14-15proc - distaliniame vingiuotame kanallyje. Reabsorbacija vyksta iš kanalėlių į kraujagysles, tam labai svarbus epitelinis. Ši reabsorbcija vyksta per epikalinę ir bazolateralę inkstų kanalėlių membraną. Mechanizmai: 1) Antrine aktyvi pernaša, priešingu krypčių (antiportas) , reikalingas baltymas. Na iš spindžio juda į ląst. pagal konc grad (jį sukuria Na-K siurblys) taip pat su Na įnešama gliukozė, o iš ląst. išnesamas H (vyksta jų sekrecija).Na išnešami prieš konc grad, vadinasi Na yra reabsorbuojami. 2)tos pačios krypties antrine aktyvi pernaša (symportas) dalyvauja Na. Jie juda pagal konc grad, pries konc. grad.