Filosofijos paruoštukė

15 psl. / 8350 žod.

Ištrauka

Ištraukos:

  1. Kas yra filosofija? Kokia yra filosofijos struktūra?

Filosofija – meilė išminčiai, kritinė mąstymo analizė, vienintelė disciplina, kuri mėgina tikrovę suvokti visumos požiūriu. Iki filosofinio aiškinimo atsiradimo, žmonės tikrovę aiškino mitų pagalba. Iš pradžių aprėpdavo visą pasaulį, po to atsiskyrė mokslai: biologija, istorija, fizika. Aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi. Prasideda nuo metafizinių klausimų (apie viską), į kuriuos nėra galutinio atsakymo. Šių klausimų neišsprendžiamumas – vienas iš esminių filo būdingų bruožų. Atsižvelgia į fizinę gamtą. Filosofas visada ieško tiesos, teisingo atsakymo. Metafizika – terminas kilęs iš Aristotelio. Tai, kas yra už regimybės, neapčiuopiami dalykai (žmogaus dvasia, siela, etika). Filosofavimas – dievėjimo veiksmas (Platonas)

Struktūra. Filosofija skirstoma į teorinę ir praktinę.

  • l Teorinė: ontologija – būties teorija; gnoseologija – pažinimo teorija; filosofinė antropologija; kosmologija – gamtos filosofija; filosofinė teologija – apie Dievą.
  • l Praktinė filosofija: etika – mokymas apie moralų elgesį; poetika – mokymas apie kūrybą.

  1. Sokratas. Etinės pažiūros.

Sokratas (496 – 399 m. pr. Kr.) Pagal jį, išmintis – tai žinojimas, kaip reikia gyventi, todėl jam labiau rūpėjo etikos nei metafizikos klausimai. Domėjosi žmogumi, tuo, kas yra svarbiausia ir ką galima pakeisti ir pagerinti – etika ir logika.

  • l Dora – besąlygiškas gėris. Priskyrė žmonėms bendrąsias savybes, išskirdamas ypatingas dorovines savybes suformavo naują moralės sampratą. Moralės normos yra nerašytos ir atsiranda iš pačios dalyko prigimties. Jos nėra nustatytos žmonių, todėl yra visuotinės ir visiems vienodos.
  • l Dora – susijusi su nauda ir laime. Tik tai kas yra gera yra iš tikrųjų naudinga, bet žmonės nežino kas yra gera, todėl dažnai klysta ir elgiasi priešingai savo naudai. O laimingas yra tas, kuris pasiekia aukščiausiąjį gėrį, o aukščiausiasis gėris yra dora.
  • l Dora – žinojimas. Žinojimas yra pakankama doros sąlyga, nes blogis atsiranda iš nežinojimo (niekas žinodamas, sąmoningai blogio nedaro). Kad žmogus laikytųsi moralės normų reikalingas pažinimas.
  1. Platono trikampis. Demiurgas.

Platonas (427-347 m. pr. Kr.) Trikampis:

  • l Absoliutas (idėja, Dievas) – dvasios filosofija – mąstymas prasideda nuo idėjos, bando suvokti patyrimo galimybės sąlygas iš idėjos pusės.
  • l „Aš“ (Subjektas, siela) – savimonės filosofija – mąstymas prasideda klausimu apie „aš“, kaip apie bet kokio patyrimo subjektą.
  • l Būtis (substancija, pasaulis) – mąstymas prasideda nuo reiškinių, keliamas klausimas apie jų pagrindą. Klausiama apie patyrimo galimybes ne savimonėje.

Demiurgas – dieviškasis pasaulio kūrėjas. Kūrė pasaulį skatinamas gerumo. Gerumas buvo jo tikslas, dėl to sukūrė jį geriausią iš galimų. Kurdamas pasaulį, vadovavosi idėja, taigi idėjos yra pasaulio atsiradimo veiksnys. Demiurgas – veikimo priežastis, idėjos – pasaulio provaizdis.

  1. Aristotelio judėjimo koncepcija. Priežastingumo koncepcija.

Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) Judėjimas – potencijos aktualizacija. Judėjimas – kūnų judėjimas „natūralios vietos“ link. Atstumas negali pakeisti judėjimo jėgos, nes yra santykis, o ne substancija. Judesys negali tęstis, jei nėra palaikomas nuolat veikiančios judinančios jėgos. Pirmuoju judintoju laiko Dievą.

Priežastinį ryšį aiškina taip: gamtoje gyva būtybė gimdo kitą tos pačios rūšies arba tokios pat formos būtybę, nors jų medžiaga yra ne ta pati. Priežastys priklauso nuo tikslų. Bet kokia raida turi keturias priežastis:

  • l formos – tam tikrą daiktą sąlygoja jo forma (namą – planas)
  • l materialioji – kiekvienas daiktas sudarytas iš materijos (namas – plytos)
  • l tikslo – nėra nieko, kas neturėtų kokio nors tikslo (namas saugo)
  • l veikiančioji – bet kuriai raidai reikalingas judintojas, kuris ją varytų pirmyn (namą – statybininkai). Ne medžiaga, o forma.
  1. Tomas Hobsas. Kūnų rūšys. Vertybė.

Tomas Hobsas (1588-1679, anglas) – materialistinės (natūralistinės) pakraipos filosofas. Laikėsi požiūrio, kad be kūno daugiau nieko nėra – neegzistuoja niekas išskyrus kūniškąją substanciją neegzistuoja.

Egzistuoja dvi kūnų rūšys:

  • l gamtiniai, nes sukurti gamtos.
  • l dalykai, reiškiniai, atsiradę žmonių valia, iš jų susitarimų ir sutarčių, vadinami valstybe.

Pagal Hobsą – aukščiausia vertybė yra savisauga. Kiekvienas organizmas stengiasi išvengti mirties, todėl kiekvienas elgiasi egoistiškai, pats sprendžia kas yra gerai. Taip pat kaip vertybę iškelia valstybę, nes kai nebuvo valstybės buvo visų karo prieš visus būsena. Šis karas niekada nebūtų pasibaigęs, jei ne savisaugos instinktas. Saugumas atsiranda tik tada, kai užuot reikalavus teisės į viską, žmonės sudaro visuomenės sutartį – valstybė – institucija, kurios valia apibrėžta visų sutartimi, laikoma visų valia.

  1. Racionalizmo ir empirizmo sankirta, pagrindiniai jų atstovai.

Racionalizmas – požiūris, kad pažinimo šaltinis yra protas. (Platonas, Demokritas, Dekartas, Spinoza, Leibnizas, Hegelis) Racionalizmas vyravo antikoje iki renesanso laikų, nes tuo metu vyravo metafizinė tematika, buvo ieškoma daiktų pradų, pirmųjų priežasčių. Manoma, kad protu galima įžvelgti tai, ko nemato akys. Remdamiesi loginiais argumentais galime įrodyti tai, ko nežinome iš patirties. Juslės leidžia mums pažinti tik išorinį daiktų pavidalą, neatskleidžia esmės. Juslinė patirtis negali būti tikrų žinių šaltiniu, nes tikrosios žinios yra aiškūs ir ryškūs, protu suvokiami teiginiai. Pasaulio tvarka yra protinga ir būtina, todėl tik protas gali ir privalo ją perprasti. Remdamiesi juslėmis mes galim pasakyti kas yra dabar, bet ne kas turi būti. Žinių visuotinumą ir būtinumą nusako tik protas.

Empirizmas – požiūris, kad pažinimo šaltinis yra juslinė patirtis. (Aristotelis, Baconas, Newtonas, Hume, Lokas). Įgyja įtaką 17 a., mokslo revoliucijos metu, kai gamtotyroje pradedamas taikyti eksperimentinis metodas. Baconas teigia, kad grynai teorinis gamtos mokslas yra bevaisis ir turi būti pakeistas pagrįstu stebėjimais ir eksperimentais. Pamatas – žmogaus protas tėra „švari lenta“, kurią užpildo patarymas. Empiristai manė, kad žinios apie gamtą negali būti visuotinės, būtinos, besąlygiškai tikros.

  1. Klasikinė tiesos samprata

Tiesa – teisinga mintis ar teorija. Teisinga mintis ar teorija atitinka tikrąją dalykų padėtį, faktus, tikrovę, atitinka mąstomus dalykus, nurodo jų tikrai turimas savybes ar tikruosius jų tarpusavio santykius. Kadangi šia tiesos samprata rėmėsi tiek Platonas, tiek Aristotelis, ji vadinama klasikine.

  1. Pragmatinė tiesos samprata.

Vis atsirandant keblumams, susijusiems su akivaizdumo ir loginės darnos sampratomis, buvo ieškoma tobulesnės tiesos teorijos. Pragmatinė samprata – viena įtakingiausių alternatyvų pastarosioms. Joje teisingumas siejamas su teiginio naudingumu žmogaus veiklai ar tos veiklos praktiniu efektyvumu. Atsirado 17 a. Didžiojoje Britanijoje, kurioje empirizmo šalininkai teigė, jog teisingumo pagrindas yra tik patyrimas ir faktai, o ne teoriniai išvedžiojimai. Dar toliau nuėjo Marksas, kuris praktiką supriešino teorijai. Tačiau teigti, jog jos nesusijusios, filosofai nesiryžo. Galų gale buvo prieita išvada, jog teorija (idėjos) yra mūsų veiksmų taisyklės ir kad praktiškai veikdami, mes vadovaujamės tam tikromis idėjomis.


Turinys

  • Kas yra filosofija, kokia jos kilmė, objektas ir tikslas bei istorija;
  • Žymiausi filosofai bei jų teorijos
  • Kuo filosofja skiriasi nuo meno, mokslo, ideologijos, realigijos ir filosofijos santykiais su pirmiau išvardytaios dalykais
  • Svarbiausios filosofijos sąvokos ir teorijos

Reziumė

Autorius
evelina1988
Tipas
Paruoštukė
Dalykas
Filosofija
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 18, 2016
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
15 psl.

Susiję darbai

Paruoštukas filosofijos egzaminui

Filosofija Konspektas 2009 m. mokytoja
Rasite, visas turinyje išvardintas sąvokas, bei jų trumpus aprašymus, ko pakanka atsakyti į filosofijos egzamino klausymą.

Mirties problema filosofijoje

Filosofija Referatas lukask
Vienas svarbiausių veiksnių, vienijančių žmoniją, yra mirtis. Dar negimė toks žmogus, kuris būtų nemirtingas, ir kuriam visiškai nerūpėtų mirties problema. Visi mes mirštame,...

Filosofijos teorija apie Platoną

Filosofija Paruoštukė 2013 m. natele
Aprašymas apie Platoną ir jo gyvenimą, keletas lentelių, kad būtų įmanoma lengviau suprasti teoriją. Svarbių sąvokų paaiškinimai ir paryškinimai tekste, kad būtų galima...

Pareiga filosofijoje

Filosofija Prezentacija ger2te
KantasImanuelis (Immanuel Kant,1724 – 1804) -Vokiečių Filosofas. Gimė Karaliaučiaus amatininko šeimoje. Savo gyvenimą Kantas susiejo su Karaliaučiaus Universitetu ir šiuo miestu. Du svarbiausi...

Kas yra filosofija?

Filosofija Referatas 2016 m. ddominyka
Remiantis A. Anzenbacher vadovėliu "Filosofijos įvadas" analizuojama ir samprotaujama kas yra filosofija?