J. Biliūno „Brisiaus galo“ ir J.Savickio „Ad astros“ novelių palyginimas

Jonas Biliūnas – XIX a. pab. – XX a. pradž. Rašytojas, realizmo atstovas. Novelių centre – atstumta, nereikalinga būtybė, kuriai nebėra vietos kasdieniniame pasaulyje. J.Biliūno kūrybai būdinga gradacija, laipsniškas perėjimas nuo vieno dalyko prie kito. Pasaulį vaizduoja realistiškai, tačiau labiau gilinasi į žmogaus vidų, jausmus.

Jurgis Savickas – XX a. rašytojas, kurio kūryba artimiausia ekspresionistų pasaulėžiūrai. Kūrybai būdingas netikėtumas, ironija, kaukės įvaizdis, polinkis šokiruoti.

Tematika:

Novelėje „Brisiaus galas“ parodomas kontrastas tarp senatvės ir jaunystės, tarp silpnumo, bejėgiškumo ir stiprybės, visų jaučiamo dėmesio ir pagarbos, supriešinami naudos siekimas ir teisingumo idėja. Kūrinyje kalbama ne apie šeimininką, kuris nušauna šunį, o apie mylintį ir atleidžiantį Brisių. Pabrėžiama senatvės ir nereikalingumo problema. Paradoksalu, tačiau žmogaus šaltakraujiškumas ir nejautrumas atsigręžia prieš tą, kuris dar jaunystėje jautėsi jo mylimas, gerbiamas bei reikalingas: „ E juk buvo jaunas ir jisai, stiprus ir visų branginamas.“

Novelėje „Ad astra“ ironiškai plėtojama žmogaus ir šuns ryšio tema, pasakojamas ūkininko Dalbos noras reformuoti savo gyvenimą ir ūkį. Reformą nutaria pradėti atsikratydamas nukaršusio šuns.