Praktikos ataskaita Biržų miškų urėdijos Pasvalio girininkijoje

58 psl. / 13454 žod.

Ištrauka

Miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Nepriklausomai nuo miškų nuosavybės formos miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms, tenkindamas ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes. Miškas ne tik teikia medieną ir kitus miško produktus, bet ir yra esminis ekologinės pusiausvyros faktorius, sudarydamas daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdydamas dirvos eroziją, absorbuodamas anglies dvideginį bei grynindamas orą, saugodamas gruntinius ir paviršinius vandenis, suteikdamas galimybę miesto ir kaimo gyventojams poilsiauti.Lietuvos miškai užima beveik trečdalį (apie 32,5 %) viso šalies ploto, arba apie 2120,9 tūkst. ha. Bendras sukauptas medienos tūris yra 401,1 mln. m³. Vidutinis medienos tūris 1 ha yra 199 m³/ha. Šalies miškų įvairovę lemia ne tik žmonių ūkinė veikla, bet ir gamtiniai veiksniai – reljefas, klimatas, dirvožemiai ir kt.Šalyje vyrauja spygliuočiai, užimantys 1 160 000 ha (59,5proc.) plotą, antroje vietoje – minkštieji lapuočiai (698 000 ha; 35,8proc.) medžiai. Medžiai tarnauja jautriu aplinkos pokyčių (tiek antropogeninės veiklos, tiek klimato) bioindikatoriumi. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje užregistruotos klimato atšilimo pasekmės miškams: eglynų nusilpimas ir džiūvimas, padidėjusi medžių defoliacija, miškų produktyvumo kitimas ir kt.Miškai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos turtų. Miškų ištekliai per paskutinius keletą dešimtmečių nuosekliai didėjo ir yra pakankami, kad galima būtų užtikrinti subalansuotą visuomenės reikmių tenkinimą. Pastarąjį dešimtmetį vykstant savaiminei renatūralizacijai, didėja miškų ir kitų gamtinių teritorijų plotai. Mišku apsodinus apleistą bei neproduktyvią žemę, Lietuvos miškingumas padidėjo beveik vienu procentu. Dideli miškų plotai skirti miško ekosistemų, dirvožemio, oro, vandens apsaugai, rekreacijai, kitoms ekologinėms ir socialinėms funkcijoms atlikti. Pakankamai aukšta miškų ūkyje dirbančių specialistų kvalifikacija. Rengiami neproduktyvios žemės apželdinimo mišku projektai. Patvirtinta Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija, Lietuvos miškingumo didinimo programa. Vykstant savaiminei renatūralizacijai ir tikslingam Lietuvos miškingumo, kitų daugiametės augalijos plotų didėjimui, bus apsaugota kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, sulėtės dirvožemio erozija, padidės ekologinis teritorijų stabilumas.Praktiką atlikau Biržų miškų urėdijos Pasvalio girininkijoje, kurios tikslas miško ekosistemų išsaugojimas, gausinimas, apsauga, priežiūra.


Turinys

  • Individuali užduotis4.
  • Įvadas5.
  • 1. Biržų miškų urėdijos Pasvalio girininkija6.
  • 1.1. Pasvalio girininkijos veiklos kryptys6.
  • 1.2. Tikslai6.
  • 1.3. Girininkijos veiklos teritorija 6-7.
  • 1.4. Miškų charakteristika 7-8.
  • 1.5. Praeito vykmečio (1996-2007) ūkinė veikla8.
  • Priedas9.
  • 2. Sodmenų išauginimas ir naudojama įranga10.
  • 2.1. Sodmenų kokybės įvertinimas 10-11.
  • 2.2. Sodmenų kokybės reikalavimai 11-12.
  • 2.3. Sodmenų iškasimas13.
  • 2.4. Sodmenų rūšiavimas, matavimas ir surišimas13.
  • 2.5. Sodmenų prikasimas ir laikymas 13-14.
  • 2.6. Sodmenų išauginimui naudojama įranga14.
  • 2.6.1. Mulčo barstytuvas14.
  • 2.6.2. Šaknų pakirtimo mašina15.
  • 2.6.3. Sodinukų kasamoji SR215.
  • 2.6.4. Lysvės formavimo plūga 15-16.
  • 2.6.5. Kultivatorius GS16.
  • 3. Miško įveisimas ir atkūrimas 17-19.
  • 3.1. Pasvalio girininkijos miško įveisimas ir atkūrimas19.
  • 3.1.1. Miško sėklinė bazė. 19-20.
  • 3.1.2. Miškų sausinimas.20.
  • 3.1.3.Miškų apsauga. 20-21.
  • 3.1.4. Medžioklės ūkis. 21-22.
  • 3.1.5. Rekreacinės infrastruktūros plėtra. 22-23.
  • 3.1.6. Kiti darbai.23.
  • 3.2. Želdavietės, želvietės ir dirvos paruošimas23.
  • 3.3. Miško želdinių ir žėlinių tikslinės medžių rūšys ir tankis 23-25.
  • 3.4. Miško atkūrimo, įveisimo, želdinių kokybės vertinimas 25-26.
  • 3.5. Miško sanitarinė apsauga atkuriant ir įveisiant mišką 26-27.
  • Priedai 28-36.
  • 4. Miško produktyvumo didinimo veiksniai 37-38.
  • 4.1. Skalsumas 38-39.
  • 4.2. Tankumas39.
  • 4.3. Medyno bonitetas40.
  • 4.4. Medyno rūšinė sudėtis40.
  • 4.5. Miško augimvietė 40-41.
  • 4.6. Medynų amžiaus klasės ir brandumo grupės 41-42.
  • 4.7. Medyno tūris ir prieaugis 42-43.
  • 4.8. Ugdomieji kirtimai 43-45.
  • 4.8.1. Medžių klasifikavimas vykdant ugdymo kirtimus45.
  • 4.8.2. Miško ugdymo kirtimų intensyvumas ir kartojimas 45-46.
  • Priedas47.
  • 4.9. Sanitariniai kirtimai 48-49.
  • 5. Miško apsauga ir priežiūra 50-52.
  • 6. Teisiniai dokumentai53.
  • 6.1. Miškų įstatymas53.
  • 6.2. Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija 53-54.
  • 6.3. Vidinės miškotvarkos projektas54.
  • 6.4. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai55.
  • 6.5. Prekybos mediena taisyklės55.
  • 6.7. Kiti teisiniai dokumentai56.
  • Priedas 57-60.
  • Išvados61.
  • Naudota literatūra62.

Reziumė

Autorius
aronas
Tipas
Praktikos ataskaita
Dalykas
Ekologija
Kaina
€5.50
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgp 26, 2014
Publikuotas
2012 m.
Apimtis
58 psl.

Susiję darbai