Ypatingų poreikių vaikai ir jų mokymosi sunkumai

12 psl. / 2734 žod.

Ištrauka

Specialiųjų ugdymosi poreikių tema dėmesį patraukė, kai, perskaičiusi lakonišką informaciją, sužinojau, jog Lietuvoje kas dešimtas moksleivis turi ypatingų ugdymosi poreikių. Kadangi tai – iš tikrųjų didelis mokinių skaičius, natūraliai pirmiausia kilo mintis, kad šie statistiniai duomenys - klaidingi. Vis dėlto pasidomėjusi plačiau, įsitikinau, kiek mažai žinome apie realius mokyklose vykstančius procesus. Nors pastaruoju metu pasirodė daug publikacijų apie mažus mokytojų atlyginimus, švietimo sistemos ir darbo rinkos santykius, aukštojo mokslo kokybę, tačiau, regis, akiračio paribyje liko tai, be ko švietimo sistema neturėtų jokios prasmės – tai yra mokiniai, jų kasdienės bėdos ir džiaugsmai, jų poreikiai. Todėl nusprendžiau labiau pasidomėti „nemadinga“, bet tikrai labai aktualia tema – apie tai, kaip Lietuvoje yra įgyvendinamas siekis užtikrinti veiksmingą ugdymąsi specialiųjų poreikių mokiniams, apie tai, su kokiomis problemomis šioje srityje susiduriama, kokių tendencijų galima įžvelgti.

1991 metais priimtame Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme buvo pateiktas apibrėžimas: „ypatingų poreikių mokinys – mokinys, kurio galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų“. Jame pabrėžiamas mokinio kitoniškumas dėl mokymosi sunkumų, kurių sukelia jo turimas sutrikimas. Per pastaruosius penkiolika metų Lietuvos švietimo sistema labai keitėsi, kartu keitėsi ir požiūris į priežastis, sąlygojančias mokymosi sunkumus, su kuriais susiduria mokiniai. Pradėta akcentuoti ne vieną ar kitą mokinio negalią, bet dėmesys perkeltas į ugdymo procesą, prabilta apie specialias pagalbos vaiko ugdymo priemones. Ir apie materialines priemones, užtikrinančias kokybiško švietimo prieinamumą visiems vaikams.

Galima teigti, kad mokyklose įvyko tyli revoliucija. Mokykla atsivėrė mokinių individualių savybių įvairovei. Pradėta vadovautis prielaida, kad individualių mokinių skirtumai yra ne tik iššūkis mokytojams, mokyklų vadovams, bet ir svarbi tolerancijos, solidarumo ugdymo paskata. Mokiniai mokosi vienas iš kito, taip pat ir iš tarpusavio skirtumų. Remtasi taip pat psichologų, pedagogų išvadomis, kad įvairių sutrikimų turintys vaikai, mokydamiesi bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse, daug sparčiau tobulėja, nei uždaryti į stigmatizuotą getą.

Lietuva kuria lanksčią švietimo sistemą. Europoje egzistuoja ir kitokios sistemos, nors bendra Europos Sąjungos valstybėse tendencija labai aiški – kuo daugiau specialiųjų poreikių vaikų turi mokytis drauge su bendraamžiais bendrojo lavinimo mokyklose.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. PROJEKTAS “YPATINGŲ POREIKIŲ VAIKAI IR JŲ MOKYMOSI SUNKUMAI“7
  • 1.1. Projekto tikslas7
  • 1.2. Projekto uždaviniai7
  • 1.3. Dalyviai7
  • 1.4. Reikalingos priemonės8
  • 1.5. Projekto vadovai ir vykdytojai8
  • 1.6. Projekto trukmė ir vykdymo etapai8
  • 2. PRAKTINĖ PROJEKTO VEIKLA8
  • 2.1. Pirmasis etapas – teorinis pasirengimas8
  • 2.2. Antrasis etapas – praktinė veikla9
  • 2.3. Trečiasis etapas – vertinimas ir projekto tęstinumas11
  • PROJEKTO IŠVADOS11
  • LITERATŪRA12

Reziumė

Autorius
sarmi
Tipas
Praktikos ataskaita
Dalykas
Psichologija
Kaina
€2.70
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 19, 2018
Publikuotas
2009 m.
Apimtis
12 psl.

Susiję darbai

Humanistinė asmenybės teorija apie mokymą (SI)

Psichologija Referatas sigita
Asmenybės ugdymo rezultatai priklauso nuo vidaus ir išorės sąlygų. Labai svarbus kryptingas vidinių ir išorinių sąlygų, poveikių derinimas. Kiekviename iš mūsų glūdi kūrybiškumas....

Vaikai ne tokie kaip kiti. Autizmas

Psichologija Prezentacija marvita
Kas tai yra autizmas? Kaip nusakyti ar vaikas yra autistas? Kas sukelia klasikinį autizmą? Koks yra autisto vaiko pasaulis? Kokios taikomos gydymo metodikos?

Mokytojo asmenybė mokymosi procese

Psichologija Referatas rasa13
Mokytojas – kvalifikuotas asmuo, kuris moko kitą žmogų. Pirmieji mokytojai atsirado senovės Rytuose, Kinijoje, vienas ryškiausių pedagogų Konfucijus (551-479 pr.m.e.). Jis pirmas apibendrino...