Ekonomika ir verslas / Finansai

Prekybos įmonės analizė

0 atsiliepimų
Autorius:

Įvadas

Praktikos objektas: UAB „X“ veikla ir finansinė atskaitomybė.

Praktikos tikslas: Įtvirtinti studijų metu įgytas teorines žinias ir įgyti praktinio darbo įgūdžių savarankiškai atliekant UAB „X“ apskaitos bei finansinės veiklos analizę.

Praktikos uždaviniai:

  1. Susipažinti su UAB „X“ veikla;
  2. Apibūdinti buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje;
  3. Išnagrinėti UAB „X“ ilgalaikio turto, skolų, sąnaudų, pajamų, kapitalo apskaitą ir valdymą, finansinę atskaitomybę bei mokesčių sistemą;
  4. Atlikti UAB „X“ finansinės būklės analizę.
  5. Išanalizuoti UAB „X“ sąnaudų apskaitą, auditą ir valdymą;
  6. Išanalizuoti UAB „X“ pajamų apskaitą, auditą ir valdymą;
  7. Išnagrinėti UAB „X“ kapitalo, rezervų atidėjinių, dotacijų ir subsidijų bei finansinių rezultatų apskaitą;
  8. Išnagrinėti UAB „X“ finansinės atskaitomybės auditą;
  9. Išanalizuoti UAB „X“ mokamus mokesčius;
  10. Atlikti UAB „X“ finansinės būklės analizę.

Praktikos darbo metodai:

  1. Stebėjimas;
  2. Savarankiškas darbas renkant medžiagą baigiamosios praktikos ataskaitai;
  3. Įmonės veiklos ir finansinių rodiklių analizė.

Įgytos kompetencijos praktikos metu:

  1. Įgyta praktinio darbo prekybos įmonėje patirties;
  2. Gebėjimas studijų metu įgytas teorines žinias pritaikyti praktikos metu;
  3. Gebėjimas paisant etikos normų ir vertybių savarankiškai analizuoti gautą įmonės informaciją;
  4. Suvokta savarankiškos veiklos reikšmė profesiniame kontekste.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
8558 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Turinys
  • Praktikos planas3
  • Praktikanto darbo vertinimas, atliktas organizacijos praktikos vadovo5
  • Įvadas6
  • 1. UAB „X“ CHARAKTERISTIKA7
  • 2. BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS8
  • 3. ILGALAIKIO IR TRUMPALAIKIO TURTO APSKAITA13
  • 3.1. Ilgalaikio turto apskaita13
  • 3.2. Trumpalaikio turto apskaita15
  • 4. SKOLŲ VALDYMAS16
  • 4.1. Skolos tiekėjams16
  • 4.2. Pirkėjų skolos17
  • 5. SĄNAUDŲ APSKAITA IR VALDYMAS19
  • 6. PAJAMŲ APSKAITA IR VALDYMAS21
  • 7. KAPITALAS IR REZERVAI22
  • 8. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ23
  • 9. MOKESČIAI IR DEKLARACIJOS26
  • 10. FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ28
  • 10.1. UAB „X“ pelno (nuostolių) ataskaitos horizontalioji analizė28
  • 10.2. UAB „X“ balanso horizontalioji analizė28
  • 10.3. UAB „X“ veiklos kompleksinis vertinimas29
  • Išvados ir pasiūlymai33
  • Priedų sąrašas
  • 1 priedas. UAB „X“ buhalterinių sąskaitų planas
  • 2 priedas. UAB „X“ 2016 ir 2017 m. balansas
  • 3 priedas. UAB „X“ 2016 ir 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaita
  • 4 priedas. UAB „X“ pirkimo PVM sąskaita faktūra
  • 5 priedas. UAB „X“ pardavimo PVM sąskaita faktūra
  • 6 priedas. UAB „X“ pinigų priėmimo kvitas
  • 7 priedas. UAB „X“ 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos horizontalioji analizė
  • 8 priedas. UAB „X“ 2017 m. balanso horizontalioji analizė
  • 9 priedas. UAB „X“ veiklos kompleksinis vertinimas
  • ĮVADAS
  • Praktikos objektas: UAB „X“ veikla ir finansinė atskaitomybė.
  • Praktikos tikslas: Įtvirtinti studijų metu įgytas teorines žinias ir įgyti praktinio darbo įgūdžių savarankiškai atliekant UAB „X“ apskaitos bei finansinės veiklos analizę.
  • Praktikos uždaviniai:
  • 1. Susipažinti su UAB „X“ veikla;
  • 2. Apibūdinti buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje;
  • 3. Išnagrinėti UAB „X“ ilgalaikio turto, skolų, sąnaudų, pajamų, kapitalo apskaitą ir valdymą, finansinę atskaitomybę bei mokesčių sistemą;
  • 4. Atlikti UAB „X“ finansinės būklės analizę.
  • 5. Išanalizuoti UAB „X“ sąnaudų apskaitą, auditą ir valdymą;
  • 6. Išanalizuoti UAB „X“ pajamų apskaitą, auditą ir valdymą;
  • 7. Išnagrinėti UAB „X“ kapitalo, rezervų atidėjinių, dotacijų ir subsidijų bei finansinių rezultatų apskaitą;
  • 8. Išnagrinėti UAB „X“ finansinės atskaitomybės auditą;
  • 9. Išanalizuoti UAB „X“ mokamus mokesčius;
  • 10. Atlikti UAB „X“ finansinės būklės analizę.
  • Praktikos darbo metodai:
  • 1. Stebėjimas;
  • 2. Savarankiškas darbas renkant medžiagą baigiamosios praktikos ataskaitai;
  • 3. Įmonės veiklos ir finansinių rodiklių analizė.
  • Įgytos kompetencijos praktikos metu:
  • 1. Įgyta praktinio darbo prekybos įmonėje patirties;
  • 2. Gebėjimas studijų metu įgytas teorines žinias pritaikyti praktikos metu;
  • 3. Gebėjimas paisant etikos normų ir vertybių savarankiškai analizuoti gautą įmonės informaciją;
  • 4. Suvokta savarankiškos veiklos reikšmė profesiniame kontekste.
  • 1. UAB „X“ CHARAKTERISTIKA
  • Baigiamoji praktika atlikta automobilių stylingo, tiuningo bei aksesuarų prekyba internetu užsiimančioje įmonėje „X“, kuri veiklą pradėjo vykdyti X m. Nuo X m. sausio 6 d. tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuris vykdydamas veiklą vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei įmonės įstatais. Oficiali bendrovės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB), tuo tarpu būveinė įregistruota adresu Gatvė, Miestas, rajonas, Lietuvos Respublika.
  • UAB „X“ juridinio asmens kodas – XXXXXXXXX, PVM mokėtojo kodas - LTXXXXXXXXXXXX. Veiklos rūšis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakciją: 479100 - Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu. Pagal Institucinių sektorių ir subsektorių klasifikatorių ESA 2010, bendrovei priskirtas klasifikacinis kodas 11002: Ne finansų bendrovė - Nacionalinė privati.
  • UAB „X“ finansiniai metai trunka 12 mėnesių: pradžia laikoma sausio 1 d., pabaiga - gruodžio 31 d. Finansinė atskaitomybė rengiama remiantis finansinių metų paskutinės dienos buhalterinių sąskaitų duomenimis. Bendrovės veiklos laikotarpis yra neribotas.
  • Bendrovės įstatinis kapitalas yra X Eurų, kurie yra padalyti į X nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė yra X Eurai. UAB „X“ įstatuose numatyta, kad kiekviena visiškai apmokėta akcija ją turinčiam akcininkui bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą.
  • Bendrovės valdymo struktūrą sudaro vienasmenis valdymo organas – direktorius bei visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi šiuo metu visos UAB „X“ akcijos priklauso vienam asmeniui – direktoriui, jo raštiški sprendimai yra prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.
  • UAB „X“ organizacinei struktūrai galima priskirti vyr. buhalterę, atsakingą už įmonės finansines operacijas bei apskaitos darbų atlikimą, pavyzdžiui: apskaitos dokumentų ir sąskaitų knygų rengimą ir pildymą, ataskaitų sudarymą, mokesčių bei deklaracijų administravimą.
  • Mažas įmonės organizacinės struktūros sudėties skaičius grindžiamas pagrindine įmonės veikla – internetine prekyba. Šiuo metu bendrovė neturi oficialios fizinės parduotuvės, kurioje užsiimtų prekybine veikla, tad didesnis darbuotojų skaičius – kasininkų ar sandėlininkų, pardavimų vadovo - nėra reikalingas. Šiuo metu įmonė rengia investicinį projektą, kuriame numatyta įsteigti filialą Klaipėdos rajone, kuriame būtų teikiamos automobilių aksesuarų įmontavimo paslaugos bei suteikiama galimybė klientui apžiūrėti prekes prieš jas įsigijant. Taigi, plečiant UAB „X“ veiklą ateityje, bus sukurta naujų darbo vietų, tad ir organizacinė struktūra taps platesnė bei įvairesnė.
  • 2. BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS
  • UAB „X“ apskaita tvarkoma vadovaujantis šiais finansinę apskaitą ir įmonių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Verslo apskaitos standartais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir priimtais teisės aktais.
  • Bendrovės apskaita tvarkoma ir finansinė atskaitomybė rengiama vadovaujantis žemiau pateikiamais bendraisias apskaitos principais:
  • 1. įmonės principu – UAB „X“ yra laikoma atskiru apskaitos vienetu, į kurio apskaitą įtraukiamas tik bendrovei priklausantis turtas, nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai;
  • 2. veiklos tęstinumo principu – finansinė atskaitomybė rengiama ir bendrovės apskaita tvarkoma darant prielaidą, kad UAB „X“ yra pajėgi ir gali tęsti vykdomą veiklą artimiausioje ateityje;
  • 3. periodiškumo principu – įstaigos veikla yra suskirstyta į ataskaitinius laikotarpius – finansinius metus, trunkančius 12 mėnesių, kuriems pasibaigus, bendrovė privalo parengti finansinę atskaitomybę;
  • 4. pastovumo principu – UAB „X“ pasirinktas konkretus apskaitos metodas turi būti taikomas kiekvienais finansiniais metais, pokyčiai galimi tik tuo atveju, jeigu jie padėtų geriau atspindėti bendrovės finansinių metų turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimus;
  • 5. piniginio mato principu – visas UAB „X“ disponuojamas turtas, nuosavas kapitas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje yra išreiškiami piniginiu vienetu;
  • 6. kaupimo principu – bendrovės patiriamos pajamos registruojamos tik tada, kai yra uždirbamos, o sąnaudos registruojamos jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą;
  • 7. palyginimo principu – per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos bendrovės pajamos yra siejamos su to paties laikotarpio sąnaudomis uždirbant minėtas pajamas;
  • 8. atsargumo principu – bendrovės pasirinkti apskaitos metodai turi būti tokie, kurie neleistų nepagrįstai padidinti arba sumažinti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų vertę;
  • 9. neutralumo principu – UAB „X“ apskaitos informacija yra pateikiama nešališkai, ji neturi įtakos apskaitos informacijos vartotojų sprendimams ir nėra siekiama jokio iš anksto numatyto rezultato;
  • 10. turinio svarbos principu – bendrovės ūkinės operacijos į apskaitą yra įtraukiamos pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, ne tik pagal juridinę formą.
  • UAB „X“ apskaita yra tvarkoma dvejybiniu įrašu: kiekvienos ūkinės operacijos vertė įrašoma į atitinkamos buhalterinės sąskaitos debetą, o jai lygi suma – į kitos ūkinei operacijai tinkančios sąskaitos kreditą.
  • Bendrovės apskaita tvarkoma bei ūkinės operacijos atliekamos naudojant nuo 2015 m. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – eurą. Esant būtinybei, naudojama ir euro, ir užsienio valiuta. Ūkinės operacijos, susijusios su užsienio valiuta, bendrovės apskaitoje yra perskaičiuojamos į eurus remiantis Lietuvos banko nustatytu užsienio valiutos santykiu, galiojančiu ūkinės operacijos atlikimo dieną.
  • Įmonėje, kurioje atlikta baigiamoji praktika, apskaitos dokumentai yra surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė užsiima tarptautine veikla (įsigija prekes iš užsienio tiekėjų bei parduoda ne tik Lietuvos Respublikos gyventojams), prireikus, apskaitos dokumentai yra surašomi ir lietuvių, ir užsienio (anglų) kalba.
  • UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarko vyriausioji buhalterė, kurią į pareigas priimti ir atleisti gali tik bendrovės direktorius. Šis asmuo, vykdydamas darbines pareigas privalo vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais bei įmonės vidaus dokumentais. Vyriausioji buhalterė yra atsakinga už visų įmonės buhalterinių įrašų teisingumą, už savalaikį mokesčių ir įmokų apskaičiavimą bei deklaravimą, bendrovės duomenų pateikimą Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
  • Tiek UAB „X“ direktorius, tiek vyriausioji buhalterė yra atsakingi už teisingą apskaitos dokumentų surašymą laiku, už apskaitos dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Bendrovės administracijai patikėta atsakomybė išsaugoti apskaitos dokumentus.
  • UAB „X“ yra laikoma maža bendrove, tad jos vardu įsigyti numeruoti apskaitos blankai ir jų išdavimas, apskaita, tinkamas naudojimas bei saugojimas yra šiuos blankus išrašančio asmens – įmonės direktoriaus – atsakomybė. Tuo tarpu vyriausioji buhalterė privalo stebėti, kad PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų bei išlaidų orderiai būtų numeruojami laikantis tvarkos ir eiliškumo.
  • Bendrovės, kurioje atliekama baigiamoji praktika, darbuotojai, vykdydami jiems paskirtas darbines pareigas privalo vadovautis visuotinai priimtomis etikos ir darbo etiketo normomis, jų profesinę etiką reglamentuojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinės etikos normomis bei darbo tvarkos taisyklėmis. Bet kokia darbuotojo veika, pažeidžianti visuotinai priimtas etikos ir darbo etiketo normas, gali būti laikoma svariu pagrindu patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn.
  • Bendrovės kasos operacijos atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatomis bei kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja įmonių kasos darbo organizavimą. Šiuo metu, UAB „X“ kasos operacijas registruoja bendrovės direktorius kasos pajamų bei kasos išlaidų orderiuose. Esant būtinybei, ateityje gali būti sukurta nauja darbo vieta kasininko pareigybei atlikti. Bendrovės kasininkas yra materialiai atsakingas už visų jo atsakomybėje gautų pinigų saugumą, patiriamus nuostolius dėl sąmoningų kasininko veiksmų, netinkamo ar nesąžiningo patikėtų pareigų vykdymo.
  • Prireikus, bendrovėje gali būti išmokami avansai grynaisiais pinigais bendrovės darbuotojams – atskaitingiems asmenims. Atskaitingų asmenų sąrašas bei išmokamos sumos dydis privalo būti patvirtintas bendrovės direktoriaus įsakymu. Tuo tarpu, atskaitingas asmuo po atsiskaitymo gautais iš bendrovės pinigais, privalo įmonės vyr. buhalterei pateikti avanso apyskaitą, įrodančią pinigų sumokėjimą bei grąžinti nepanaudotą sumą.
  • UAB „X“ prekių atsargos apskaitoje registruojamos jų tiekėjų nurodytais kodais ir terminais. Bendrovės atsargų kiekinė bei suminė apskaita yra vykdoma remiantis gautomis sąskaitomis faktūromis ir atsargų judėjimo suvestiniu žiniaraščiu. Atsargų inventorizacija atliekama esant būtinybei, tačiau ne rečiau kaip kartą per dvylika mėnesių. Turimų atsargų apimtis (kiekis) nustatomas naudojant matavimo priemonę – vienetą.
  • UAB „X“ pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims yra taikoma laikinė darbo apmokėjimo sistema. Darbuotojų – direktoriaus ir vyr. buhalterės – valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą – 2,45 Eur. Bendrovės darbuotojų sutikimu, darbo užmokestis yra mokamas vieną kartą per mėnesį grynaisiais pinigais arba banko pavedimu.
  • Visos UAB „X“ ūkinės operacijos privalo būti pagrįstos apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus. Apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys yra kaupiami ir sisteminami specialiuose finansinės apskaitos registruose – ūkinių operacijų suvestinėse.
  • Įstaigos apskaitos dokumentai yra segami į bylas, registruojami chronologine-sistemine tvarka ir yra saugomi. Turimų dokumentų apsauga yra užtikrinama siekiant išvengti jų panaudojimo ne teisės aktų nustatyta tvarka.
  • Bendrovės archyve dešimt metų privalu saugoti apskaitos dokumentus, kurie yra surašyti ūkinių operacijų metu, pavyzdžiui: kasos ir banko dokumentus, bankų pranešimus, materialinių vertybių priėmimo, perpardavimo bei nurašymo aktus, važtaraščius, PVM sąskaitas faktūras, kvitus bei avansines apyskaitas. Taip pat numatyta saugoti darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų bei atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius, pažymas dėl mokestinių lengvatų, kasos knygas, kasos operacijų žurnalus, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus bei kitus apskaitos dokumentus.
  • Visi kompiuteriu parengti dokumentai yra išspausdinami ir saugomi įprasta tvarka bylose.
  • UAB „X“ naudojami žemiau išvardyti apskaitos registrai:
  • Bendrasis žurnalas – UAB „X“ buhalterė šį žurnalą pildo naudodamasi buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“. Šiame žurnale pateikiama informacija apie įrašą: data, sąskaitų korespondencija, suma, valiuta, operacijos paskirtis ir kt.
  • Didžioji knyga – šiame apskaitos dokumente surenkami duomenys iš registrų, apskaičiuojami bendrovės buhalterinių sąskaitų likučiai.
  • Apskaitos registruose įrašai užregistruojami chronologine tvarka remiantis apskaitos dokumentais. Pasibaigus finansiniams bendrovės metams, minėti apskaitos registrai yra įrišami į bylas.
  • Bendrovės apskaita tvarkoma naudojant kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“. Ši programa leidžia užregistruoti prekių pirkimą ir pardavimą, naujus klientus ir tiekėjus, vidines operacijas (išmokėtus avansus, darbo užmokestį ir kt.) bei kitas reikalingas ūkines operacijas. Naudojant šią sistemą, patogu stebėti įmonės balansą iš karto po ūkinių operacijų patvirtinimo, taip pat nesudėtinga atsekti ūkinių operacijų sąskaitų korespondencijas, taigi, patogu ieškoti atsiradusių klaidų.
  • UAB „X“ rengia metinę finansinę atskaitomybę, kurioje apibendrinami finansinių metų duomenys. Ji sudaroma remiantis finansinių metų paskutinės dienos, t. y. gruodžio 31 d., buhalterinių sąskaitų duomenimis. Metinė bendrovės finansinė atskaitomybė parengiama bendrovės vyr. buhalterės per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
  • Finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti, bendrovė rengia labai mažų įmonių finansinę atskaitomybę, kurią sudaro:
  • 1. Balansas (2 priedas);
  • 2. Pelno (nuostolių) ataskaita (3 priedas).
  • Balanso ataskaita yra sudaryta iš dviejų dalių: pirmojoje dalyje pateiktas bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto dydis bei sudėtis. Antroje dalyje pateikiami turto finansavimo šaltiniai – nuosavas kapitalas ir bendrovės įsipareigojimai. Visi keturi minėti elementai atskleidžia momentinę įmonės būklę finansinio laikotarpio pabaigoje. Balansas leidžia nusakyti bendrovės kapitalo struktūrą, įvertinti įsiskolinimo lygį, finansinį likvidumą, apyvartinio kapitalo dydį. Remiantis balanso ataskaitoje pateiktais duomenimis, apskaičiuojami įmonės finansinio patikimumo rodikliai, kuriais remdamiesi įmonės partneriai, esami ir potencialūs tiekėjai gali įvertinti bendradarbiavimo riziką.
  • Pelno (nuostolių) ataskaita skirta įvertinti bendrovės veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Šioje ataskaitoje atskirai rodomos kiekvienos bendrovės veiklos – pagrindinės, finansinės ir investicinės bei kitos veiklos pajamos ir sąnaudos. Atlikus šios ataskaitos analizę galima įvertinti, kaip bendrovei sekėsi vykdyti prekybinę veiklą, ar pavyko pagerinti prekybinius rezultatus. Pelnas arba nuostolis yra laikomas pagrindiniu įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodikliu.
  • UAB „X“ finansinę atskaitomybę pasirašo įstaigos direktorius bei vyr. buhalterė.
  • 3. ILGALAIKIO IR TRUMPALAIKIO TURTO APSKAITA
  • Kiekvienos aktyviai veiklą vykdančios bendrovės valdymo kokybę įtakoja turimo turto valdymas ir apskaita. Teoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad turtu gali būti laikomi ekonominiai ištekliai, turintys tam tikrą vertę bei kuria disponuodama bendrovė tikisi ateityje gauti tam tikrą naudą. Apskaitoje išskiriamos dvi turto rūšys – ilgalaikis ir trumpalaikis turtas.
  • 3.1. Ilgalaikio turto apskaita
  • UAB „X“ veikloje ilgalaikiu materialiuoju turtu laikomas fizinę formą turintis turtas, kurį ketinama naudoti ilgiau nei vienerius metus, pavyzdžiui, sandėlys ar transporto priemonė.
  • Pirminio ilgalaikio turto pripažinimo metu - t.y., įsigijus, pagaminus ar nemokamai gavus, ilgalaikis turtas apskaitoje yra užregistruojamas jo įsigijimo arba pagaminimo savikaina. Duomenys apie naujai įgytą ilgalaikį turtą yra turėtų būti surašyti į ilgalaikio materialiojo turto kortelę UAB „X“ buhalterinės apskaitos programoje. Ten ilgalaikio turto vienetui yra suteikiamas inventoriaus numeris, nurodoma turto įsigijimo data, turto grupė, mato vienetas, įsigijimo būdas, savikaina, likvidacinė vertė ir kita su ilgalaikiu materialiuoju turtu susijusi informacija.
  • Per¬kai¬no¬jus bendrovės il¬ga¬lai¬kį ma¬te¬ria¬lų¬jį tur¬tą, jo ver¬tės pa¬di¬dė¬ji¬mo su¬ma būtų didinamas il¬ga¬lai¬kio ma¬te¬ria¬lio¬jo tur¬to per¬kai¬no¬ji¬mo re¬zer¬vas. Perkai¬no¬tam tur¬tui nu¬ver¬tė¬jus, jį nu¬ra¬šius, per¬lei¬dus, ne¬at¬ly¬gin¬ti¬nai per¬da¬vus ki¬tam ūkio subjektui ar¬ba nu¬dė¬vė¬jus, ma¬ži¬na¬mas il¬ga-lai¬kio ma¬te¬ria¬lio¬jo tur¬to per¬kai¬no¬ji¬mo re¬zer¬vas.
  • Ilgalaikio materialiojo turto nusidevėjimą numatyta apskaičiuoti atsižvelgiant į jo naudojimo laiką metais, taikant tiesinį nusidevėjimo apskaičiavimo metodą. Nenaudojamo turto nusidevėjimo suma nėra apskaičiuojama. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas nenaudojamu, kai jis nėra naudojamas dėl remonto darbų. Kai apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas nebeatlieka savo paskirties, jis yra perleidžiamas arba nurašomas.
  • UAB „X“ praktikos metu neturi jokio ilgalaikio materialaus turto. Bendrovei nėra reikalinga transporto priemonė prekių išvežiojimui, nes yra naudojamasi kurjerių paslaugomis. Bendrovė taip pat neturi savo vardu įsigijusi jokių pastatų, kuriuose būtų sandėliuojamos prekės.
  • UAB „X“ apskaitoje ilgalaikiu nematerialiuoju turtu laikoma intelektinė nuosavybė, pavyzdžiui: patentai, licencijos, prekės ženklas ir prestižas. Šis turtas neturi fizinės išraiškos, yra įsigijamas naudoti prekių gamybai ar paslaugų tiekimui. Šio turto įsigijimas yra itin rizikingas, kadangi įmonei bankrutavus, nei programinės įrangos, nei prestižo ar licencijų negalima nei paskirstyti bendrovės akcininkams, nei parduoti. Šiuo metu UAB „X“ nėra įsigijusi jokio ilgalaikio nematerialaus turto: bendrovė neužsiima jokia veikla, kuriai būtų reikalinga licencija arba patentas.
  • Finansinis ilgalaikis turtas atspindi tam tikras UAB „X“ teises bei privilegijas, dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Finansiniam turtui priskiriami kitų įmonių vertybiniai popieriai, pavyzdžiui, akcijos ir obligacijos. Ši turto rūšis turi įmonei teikti naudą ilgesniu nei vienerių metų laikotarpiu. Finansinio turto naudojimo efektyvumas yra labiausiai susijęs su spekuliacija, siekiant kuo daugiau uždirbti iš pirkimo - pardavimo sandorių. Įmonės, kuri įsigijo vertybinių popierių, priimti sprendimai reikšmės finansinio turto efektyvumui neturi. Šis turtas naudojimo laikotarpiu nėra nudėvimas ar amortizuojamas. UAB „X“ šiuo metu nedisponuoja jokiu ilgalaikiu finansiniu turtu.
  • UAB „X“ ilgalaikio turto pokyčiai – įsigijimas, nusidevėjimas ar pardavimas – yra registruojami bendrovės buhalterinėse pirmos klasės sąskaitose.
  • Atvejais, kai ilgalaikis turtą numatyta įvesti į eksploataciją, turi būti užpildomas ilgalaikio materialiojo turto atidavimo eksploatuoti aktas. Šiame dokumente nurodoma, kada ilgalaikis turtas yra įsigytas, kada yra perduodamas naudoti ūkinėje veikloje, iki kada jį numatoma naudoti bei kokia ilgalaikio turto likvidacinė vertė. Akte taip pat turi būti nurodyta, kokiai turto grupei priskiriamas į eksploataciją įvedamas ilgalaikis turtas bei kam jis yra naudojamas. Dokumentas turi būti patvirtintas bendrovės direktoriaus.
  • Pradėjus ilgalaikio turto remontą, turi būti pasirašytas remonto darbų priėmimo aktas bei užpildoma ilgalaikio turto remonto sąnaudų kortelė, kurioje nurodomos remonto metu patirtos išlaidos, remonto užbaigimo data bei remonto išlaidų bei turto įsigijimo savikainos procentinis santykis. Kai šis santykis viršija 50 proc., ilgalaikio turto vertė yra didinama.
  • Prireikus įvertinti UAB „X“ ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą, būtų galima pasirinkti atlikti bendrovės efektyvumo rodiklių – turto grąžos, ilgalaikio turto apyvartumo, ilgalaikio turto atnaujinimo koeficiento, ilgalaikio turto likvidavimo koeficiento, naudingumo koeficiento – analizę.
  • Bendrovei įsigijus ilgalaikį turtą pagal lizingo sutartį, įsigytas ilgalaikis turtas ir ilgalaikiai įsipareigojimai turi būti registruojami apskaitoje turto vertės dengimo suma, o jeigu palūkanos nenumatytos - diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą minimalių lizingo įmokų suma.
  • Šiuo metu UAB „X“ neturi įsigijusi jokio ilgalaikio turto pagal lizingo sutartį. Ateityje, pagal lizingo sutartį įsigytas bendrovės turtas finansinėse ataskaitose turės būti parodomas ilgalaikio turto grupėse atsižvelgiant į įsigyto turto rūšį, tačiau analitinėse sąskaitose jis turėtų būti registruojamas atskirai. Lizingu įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimą numatyta skaičiuoti pagal tą pačią apskaitos politiką, kuri taikoma nuosavam ilgalaikiam turtui.
  • Taigi, aptarus UAB „X“ ilgalaikio turto apskaitą išsiaiškinta, kad bendrovė nedisponuoja jokiu ilgalaikiu turtu. Nors ne visų bendrovių veiklai yra reikalingas nuosavas ilgalaikis turtas, toks kaip pastatai, transporto priemonės ar kompiuterinė įranga, tačiau visiškas ilgalaikio turto nebūvimas neigiamai veikia bendrovės efektyvumo rodiklius. Šiuo metu bendrovė prisiima labai didelę riziką bankroto atveju, kadangi visiškai neturi turto, kuriuo galėtų padengti prisiimtus įsipareigojimus.
  • Kadangi UAB „X“ neturi ilgalaikio turto, praktikantės nuomone būtų tikslinga trumpai aptarti ir bendrovės trumpalaikio turto sudėtį bei apskaitą.
  • 3.2. Trumpalaikio turto apskaita
  • Trumpalaikiu turtu UAB “X” apskaitoje laikomas turtas, kuris yra sunaudojamas ekonominei naudai – pelnui – pasiekti per vienerius metus. Trumpalaikiui turtui yra priskiriamos atsargos – žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės, prekės skirtos perparduoti; taip pat per vienerius metus gautinos sumos – pirkėjų įsiskolinimai, gautinas pridėtinės vertės mokestis, iš atskaitingų asmenų gautinos sumos; bei pinigai ir pinigų ekvivalentai – pinigai banke ir kasoje.
  • UAB „X“ naudojamas FIFO (angl. first in, first out) apskaitomų atsargų įvertinimo būdas – pirmiausia parduodamos tos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai.
  • Bendrovės balanso ataskaitoje, kurią galima rasti 2 priede, matoma UAB „X“ trumpalaikio turto sudėtis 2016 ir 2017 metais. Akivaizdu, kad didžiausią dalį įmonės trumpalaikio turto sudėtyje užima atsargos – prekės, skirtos perparduoti. Ne mažiau reikšmingą dalį sudaro bendrovės turimos lėšos banke.
  • Pirminiai dokumentai, reikalingi atsargų – prekių, skirtų perparduoti - apskaitai:
  • 1. prekės kortelė;
  • 2. atsargų apskaitos kortelė;
  • 3. atsargų likučių sandėlyje apskaitos žiniaraštis;
  • 4. prekių priėmimo aktas.
  • UAB „X“ trumpalaikis turtas registruojamas sąskaitų plano 2 klasės sąskaitose. 
  • 4. SKOLŲ VALDYMAS
  • Vykdydama veiklą, UAB „X“ susiduria su dviejų rūšių skolomis. Pirmoji – pirkėjų skolos, kurios susiformuoja bendrovei suteikiant galimybę klientui apmokėti už prekes per dviejų savaičių laikotarpį. Antroji – skolos tiekėjams, kuomet bendrovė pasirenka už produkciją sumokėti vėliau dėl tam tikrų priežasčių.
  • UAB „X“ per savo veiklos laikotarpį niekada nebuvo paėmusi banko paskolos, tad paskolų dokumentai ir procedūra baigiamosios praktikos metu nebuvo išanalizuota.
  • 4.1. Skolos tiekėjams
  • UAB „X“ įsigydama prekes, skirtas perparduoti, ne visada turi galimybę iš karto sumokėti visą reikiamą sumą tiekėjams, arba randa efektyvesnių būdų, kur tuo metu galima panaudoti lėšas, tad pasirenka galimybę prekes įsigyti skolon.
  • 1 lentelė
  • UAB „X“ skolos tiekėjams
  • Tiekėjas Bendra skola Pradelsta Nepradelsta
  • 31+ 30-16 15-1 0-14 15-29 30+
  • Tiekėjas 1 1756,00 Eur 839,00 Eur 917,00 Eur
  • Tiekėjas 2 790,00 Eur 790,00 Eur
  • Iš viso: 2546,00 Eur 839,00 Eur 1707,00 Eur
  • Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis UAB „X“ 2018 m. balandžio 4 d. skolų tiekėjams kortelėje pateiktais duomenimis
  • Kaip matyti aukščiau pateiktoje 1 lentelėje, baigiamosios praktikos įmonėje metu bendrovės skolos tiekėjams dydis siekė 2546,00 Eur. Kadangi skolų tiekėjams sąrašas nėra platus, galima daryti prielaidą, kad UAB „X“ nėra linkusi dažnai įsigyti prekes skolon. Taip pat iš lentelėje pateiktų duomenų galima matyti, kad įsiskolinimų sumos nėra itin didelės, taip pat nėra įsiskolinama ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui. Teigiamai galima vertinti tai, kad bendrovė neturi pradelstų skolų, tad galima daryti prielaidą, kad yra moki ir patikima.
  • Apmokant skolas tiekėjams, pirmenybė yra teikiama tam įsipareigojimui, kurio apmokėjimo terminas yra arčiausiai pabaigos.
  • UAB „X“ yra sudariusi nemažai bendradarbiavimo sutarčių su tiekėjais, tad įprastai atskiros sutartys perkant prekes skolon nėra sudaromos. Įsigijus prekių skolon, bendrovei yra atsiunčiama PVM sąskaita faktūra (4 priedas), su nurodymu, kokią suma ir iki kokios datos bendrovė turi apmokėti.
  • Bendrovės apskaitoje skolos tiekėjams yra registruojamos skolų apskaitos kortelėje. Su skolomis tiekėjams susijusios ūkinės operacijos yra registruojamos buhalterinėje sąskaitoje442.
  • 4.2. Pirkėjų skolos
  • UAB „X“ klientams yra suteikiama galimybė už įsigytas prekes sumokėti per dviejų savaičių laikotarpį.
  • 2 lentelė
  • UAB „X“ pirkėjų skolos
  • Pirkėjas Bendra skola Pradelsta Nepradelsta
  • 31+ 30-16 15-1 0-14 15-29 30+
  • Pirkėjas 1 700,00 Eur 700,00 Eur
  • Pirkėjas 2 220,00 Eur 220,00 Eur
  • Pirkėjas 3 229,45 Eur 229,45 Eur
  • Pirkėjas 4 55,00 Eur 55,00 Eur
  • Pirkėjas 5 59,90 Eur 59,90 Eur
  • Pirkėjas 6 380,00 Eur 380,00 Eur
  • Pirkėjas 7 68,43 Eur 68,43 Eur
  • Pirkėjas 8 57,70 Eur 57,70 Eur
  • Pirkėjas 9 46,96 Eur 46,96 Eur
  • Pirkėjas 10 183,76 Eur 183,76 Eur
  • Pirkėjas 11 73,00 Eur 73,00 Eur
  • Pirkėjas 12 57,70 Eur 57,70 Eur
  • Pirkėjas 13 53,00 Eur 53,00 Eur
  • Iš viso: 2184,90 Eur 2184,90 Eur
  • Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis UAB „X“ 2018 m. balandžio 4 d. pirkėjų skolų kortelėje pateiktais duomenimis
  • Kaip matyti aukščiau pateiktoje 2 lentelėje, baigiamosios praktikos metu UAB „X“ pirkėjų skolų dydis siekė 2184,90 Eur. Skolų sumos svyruoja nuo 47 Eur iki 700 Eur. Daugiausia įsiskolinusių klientų yra fiziniai asmenys, tačiau pastebima ir juridinių asmenų. Dėl asmenų, įsiskolinusių įmonei, konfidencialumo, pateiktoje lentelėje vardai ir pavardės nėra nurodomi.
  • Sutartys su asmenimis, įsiskolinusiais įmonei, įprastai nėra sudaromos raštu. Klientai, pirkdami prekę elektroninėje parduotuvėje, pasirenka vieną iš apmokėjimo būdų – pirkimą skolon. Tokiu būdu, pirkėjui yra nusiunčiama elektroninė PVM sąskaita faktūra (5 priedas), kurioje yra nurodoma data, iki kurios turi būti atliktas apmokėjimas.
  • Visos įmonės klientų skolos iki šiol yra apmokėtos laiku, išieškoti skolų įmonės veiklos laikotarpyje dar nėra tekę. Taigi, įmonės klientus galima laikyti mokiais ir patikimais asmenimis.
  • Žemiau pateikiamas sąrašas dokumentų, kurie yra naudojami bendrovės skolų apskaitai tvarkyti:
  • 1. Skolų įmonei apskaitos kortelė;
  • 2. Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos žiniaraštis ir kortelė;
  • 3. Skolų įmonei (debitorių) inventorizacijos aprašas;
  • 4. Skolų suderinimo aktas.
  • Tiek įsiskolinę pirkėjai, tiek pati įmonė dažniausiai savo skolas apmoka bankiniu pavedimu. Nors klientai gali pasirinkti apmokėti grynaisiais už skolas, tokių atvejų pasitaiko itin retai. UAB „X“ yra naudinga, kad klientai savo skolas apmokėtų bankuose laikoma valiuta, kadangi tai užtikrina saugumą, kad gaunami pingai yra tikri ir legalūs. Tai ypač aktualu po euro valiutos įvedimo Lietuvoje 2015 metais, kuomet rinkoje pradėjo cirkuliuoti netikros, padirbtos piniginės kupiūros.
  • Iki šiol UAB „X“ nėra tekę suderinti tarpusavio skolas, kadangi tiek pati įmonė laiku susimoka kreditoriams bei turi mokius klientus. Prireikus, visos UAB „X“ skolos finansinių metų pabaigoje būtų inventorizuojamos skolos sumą derinant su skolininku arba kreditoriumi. Tai taikoma inventorizuojant pirkėjų skolas, išankstines įmokas tiekėjams, įsipareigojimus tiekėjams, bankas, gautas išankstines įmokas, valstybės ir „Sodros“ biudžetui mokėtinas sumas ir kt.
  • Derinant tarpusavio skolas, būtų surašomi du skolų suderinimo akto egzemplioriai, kuriuose būtų nurodoma mokėtina arba gautina skola, jos atsiradimo priežastis bei data. Suderinimo akto gavėjas patvirtindamas arba nurodydamas skolos nesutapimo priežastis vieną skolų suderinimo akto egzempliorių turėtų grąžinti pateikėjui. Įmonė, gavusi skolininko ar kreditoriaus patvirtinimą, skolą laikytų inventorizuota ir galėtų įtraukti ją į inventorizacijos aprašus.
  • 5. SĄNAUDŲ APSKAITA IR VALDYMAS
  • Bendrovė, kurioje atlikta praktika, užsiima prekybine veikla, tad šio skyriaus tikslas nustatyti, kaip UAB „X“ apskaičiuoja parduodamų prekių savikainą.
  • Įstaigos perparduodamų prekių savikainos pagrindą sudaro suma, už kurią įmonė įsigijo prekę iš tiekėjo. Į prekės savikainos apskaičiavimą taip pat įtraukiamos kintamos transportavimo išlaidos bei importo į Lietuvos Respubliką 4-5 proc. mokestis nuo bendros krovinio vertės, kuris priklauso nuo įvežamos prekės rūšies.
  • Kai UAB „X“ yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su tiekėju ir tapusi oficialiu prekės ženklo atstovu Lietuvoje, tiek parduodamos prekės savikaina, tiek pardavimo kaina yra nustatoma tiekėjo. Į šią kainą jau yra įskaičiuotas tiek PVM mokestis, tiek transportavimo bei išmuitinimo išlaidos ir antkainis. Taigi, pildant įmonės apskaitą, nurodoma tokia prekės savikaina, kokią nurodė tiekėjas.
  • Kai kurie prekių tiekėjai pasirenka platintojams nustatyti parduodamų prekių kainas, siekdami, kad jų produkcijos kainos būtų vienodos arba kuo įmanoma panašesnės visose prekybos vietose. Galima teigti, kad tokiu būdu yra sumažinamas konkurencingumas tarp įmonių, užsiimančių tų pačių prekių platinimu, tačiau kartu daromas teigiamas poveikis prekinio ženklo vardui.
  • 3 lentelė
  • UAB „X“ tiesioginių ir netiesioginių išlaidų sąrašas
  • Eil. Nr. Tiesioginės išlaidos Netiesioginės išlaidos
  • 1. Kurjerio (transportavimo) paslaugos Internetinės parduotuvės domenas
  • 2. Pakavimo plėvelė Reklama internete
  • 3. Lipni juosta Mobiliojo ryšio paslaugos
  • 4. Kanceliarinės prekės
  • Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis UAB „X“ pirkimo važtaraščiais
  • Aukščiau pateiktoje 3 lentelėje sudarytas preliminarus bendrovės tiesioginių ir netiesioginių išlaidų sąrašas. Tiesioginėms sąnaudoms priskiriamos medžiagos, žaliavos ir paslaugos, kurios yra reikalingos parduodant produktą ir jį pristatant klientui: kurjerio paslaugos pristatant prekes klientams bei prekės supakavimui reikalingos medžiagos – pakavimo plėvelė bei lipni juosta.
  • Kadangi parduodamų prekių dydis skiriasi, nėra paskaičiuota, kiek tiesioginių išlaidų (lipnios juostos ar pakavimo plėvelės) tiksliai tenka vienai prekei parduoti. Šios medžiagos yra perkamos didemena, atsargos papildomos jas sunaudojus. Tiesioginių išlaidų poreikis atsispindi pirkimo kvituose bei pirkimo PVM sąskaitose faktūrose. Šių sąnaudų kiekis priklauso nuo parduodamos produkcijos kiekio.
  • Netiesioginėms įmonės išlaidoms priskiriamos kanceliarinės prekės (spausdinimo popierius, spausdinimo rašalas, įmonės atspaudai, buhalterinės knygos ir kt.). Sėkmingai įmonės prekybai reikalinga internetinė parduotuvė bei jos reklama, taip pat mobiliojo ryšio paslaugos, konsultuojant klientus telefonu. UAB „X“ apskaitoje netiesioginės išlaidos priskiriamos veiklos sąnaudoms.
  • Visų netiesioginių išlaidų mokestis yra mėnesinis ir pastovus, išskyrus kanceliarines prekes. Šių prekių ir paslaugų poreikis ir įsigijimas, kaip ir tiesioginių išlaidų, atsispindi įmonės pirkimo PVM sąskaitose faktūrose bei čekiuose.
  • UAB „X“ taip pat patiria su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas. Tiek įmonės direktoriaus, tiek vyr. buhalterės darbo užmokesčiui užfiksuoti naudojamas darbo užmokesčio žiniaraštis bei mėnesinis darbo laiko apskaitos žiniaraštis.
  • Būsimųjų laikotarpių sąnaudos susidaro tais atvejais, kuomet įmonė per ataskaitinį laikotarpį avansu apmoka už būsimais laikotarpiais gautinas tęstinio pobūdžio paslaugas, pavyzdžiui, reklamą internetinėje erdvėje. Už šias paslaugas sumokėtos sumos bus tolygiai pripažįstamos sąnaudomis ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, kai bus patiriamos. Sumokėtos sumos ateinančių laikotarpių sąnaudų straipsnyje ir parodomos balanso C dalyje - „Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos“.
  • 6. PAJAMŲ APSKAITA IR VALDYMAS
  • UAB „X“ apskaitoje, pardavimo operacijų įforminimui naudojami šie pirminiai dokumentai:
  • 1. Pinigų priėmimo kvitas (6 priedas);
  • 2. Banko išrašai.
  • Pardavimo pajamas registruoja PVM sąskaitos faktūros.
  • Kaip matyti UAB „X“ balanse (2 priedas), įmonė kitos veiklos pajamų neturi. Tačiau šioms pajamoms galėtų būti priskiriamos gautos pajamos iš netipinės veiklos, ilgalaikio turto perleidimo pelnas.
  • Finansinės ir investicinės veiklos pajamomis laikomos palūkanos už suteiktas paskolas klientams, už banke laikomus pinigus, taip pat pelnas dėl valiutos kurso pasikeitimo, delspinigiai už pavėluotus klientų atsiskaitymus, dividendų pajamos ir kt.
  • Pajamos bendrovės apskaitoje registruojamos ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.
  • Pažvelgus į UAB „X“ pelno (nuostolio) 2016 ir 2017 m. ataskaitą (3 priedas) matyti, kad įmonės pajamos analizuojamu laikotarpiu smarkiai išaugo. Pajamų padidėjimą 2017 m. iš esmės nulėmė praplėstas prekių asortimentas, buvo sudaryta nemažai naujų bendradarbiavimo sutarčių, tapta kelių prekės ženklų oficialiu (kai kuriais atvejais – ir vieninteliu) atstovu Lietuvoje, taip pat pardavimus paskatino efektyvi reklama internetinėje erdvėje.
  • 7. KAPITALAS IR REZERVAI
  • Nuosavas įmonės kapitalas yra reikšminga verslo dalis. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, skaičiuojami įmonės finansinių rezultatų rodikliai. Teorijoje nurodoma, kad nuosavam kapitalui priskiriamas įstatinis kapitalas, pasirašytasis neapmokėtas kapitalas, akcijų priedai, savos akcijos perkainojimo rezervas, privalomasis rezervas, savų akcijų įsigijimo rezervas bei nepaskirstytas pelnas.
  • UAB „X“ veikloje, nuosavam kapitalui priskiriamas tik įstatinis kapitalas bei nepaskirstytas pelnas.
  • Dotacijomis ir subsidijomis laikomos tokios finansavimo priemonės, kurios apima paramą, suteikiančią ekonomės naudos konkrečiai įmonei. UAB „X“ nėra gavusi jokių dotacijų ir subsidijų, artimiausiu metu nėra planuojama teikti paraiškas jas gauti, tad jų apskaita įmonėje nėra reikalinga ir vedama.
  • UAB „X“ finansinis rezultatas – grynasis pelnas arba nuostolis - yra apskaičiuojamas ir metinės ataskaitos paruoštos per keturis mėnesius nuo fiskalinio laikotarpio pabaigos. Finansinis rezultatas yra apskaičiuojamas remiantis paskutinės finansinių metų dienos duomenimis. Finansinio rezultato apskaičiavimas patikėtas įmonės vyr. buhalterei.
  • Galima teigti, kad šiuo metu UAB „X“ yra sparčioje augimo fazėje. Siekiant efektyviau panaudoti turimą kapitalą, pasirinkta uždirbtą metinį pelną investuoti į tolimesnę verslo plėtrą bei pardavimų didinimą, o ne išmokėti dividendus. Kadangi įmonė visiškai nemoka dividendų, tai reiškia, kad dividendų išmokėjimo koeficientas yra lygus nuliui.
  • Kai ateityje įmonė turės laisvų pinigų ir nuspręs išmokėti įmonės akcininkams dividendus, išmokėjimas privalės būti patvirtintas visuotiniame įmonės akcininkų susirinkime. Dividendai bus skiriami tiems asmenims, kurie susirinkimo teisių apskaitos dienos pabaigoje bus laikomi UAB „X“ akcininkais.
  • 8. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ
  • Įsteigdama įmonę, UAB „X“ Juridinių asmenų Registrui (toliau - JAR) yra pateikusi įmonės steigimo aktą, įstatus bei prašymą užregistruoti Juridinių asmenų Registre bei įgaliojimą.
  • UAB „X“ yra priskiriama labai mažo dydžio įmonėms, kadangi gaunamos pajamos per metus neviršija 700 tūkst. eurų, turto vertė nėra didesnė nei 350 tūkst. eurų bei darbuotojų skaičius yra mažesnis už 10. Taigi, šio dydžio įmonėms reikalinga JAR pateikti tik trumpą metinės finansinės atskaitomybės rinkinį, kurį sudaro trumpas balansas bei trumpa pelno (nuostolių) ataskaita.
  • Labai mažoms įmonėms nėra privaloma rengti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto bei metinio pranešimo, tačiau balanso ataskaitoje privalo būti užpildyta speciali lentelė, kurioje yra nurodomos įmonės vadovui išmokėtos ir paskolintos sumos, gautos garantijos, laiduotos sumos, užstatai, pasižadėjimai dėl pensijų bei supirktos savos akcijos.
  • 4 lentelė
  • UAB „X“ teikiamų dokumentų VMI prie FM sąrašas
  • Eil. Nr. Formos tipas, kodas, versija Formos pavadinimas Pastaba
  • 1. FR0438 v.2 Ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis
  • 2. FR0564 v.3 Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaita
  • 3. FR0572 v.4 Mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija Pildyta iki
  • 2017-12-31
  • 4. FR0573 v.4 Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija
  • 5. FR0600 v.2 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija
  • 6. FR0671 v.2 Gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys Pildyta iki
  • 2016-09-01
  • 7. FR0672 v.2 Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys Pildyta iki
  • 2016-09-01
  • 8. FR0711 v.3 Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas
  • 9. GPM313 v.1 Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija Pildoma nuo
  • 2018-01-01
  • 10. PLN204 v.4 Metinė pelno mokesčio deklaracija (pildo pelno siekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys)
  • Šaltinis: sudaryta autorės remiantis UAB „X“ VMI prie FM pateiktų formų sąrašu
  • Aukščiau pateiktoje 4 lentelėje matyti, kokius dokumentus UAB „X“ pateikia (bei anksčiau pateikdavo) Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaip matyti, šiuo metu įmonė periodiškai pateikia 7 deklaracijų ar ataskaitų formas.
  • UAB „X“ Valsybinei mokesčių inspekcijai iki kitų kalendorinių metų balandžio 15 dienos privalo pateikti duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas, pateikiant FR0711 ataskaitos formą. Įmonės atveju, šioje formoje deklaruojamos įmonės akcininkų įnašai, kurių suma viršija 600 Eur sumą. Ši ataskaitos forma pateikiama naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.
  • UAB “X” VMI pateikia prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos formą FR0564. Patiektų prekių apmokestinamoji vertė šioje ataskaitoje įrašoma tą kalendorinį mėnesį, kurį PVM mokėtojui atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM už į kitą ES valstybę narę, taikant 0 procentų PVM tarifą, patiektas prekes kitoje ES valstybėje narėje. Forma FR0564 pateikiama iki kito kalendorinio mėnesio 25 dienos.
  • Iki 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „X“ elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai kiekvieną mėnesį pateikdavo FR0671 ir FR0672 formas, kuriose pateikiami duomenys iš įmonės laisva forma pildomo gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro. Ši forma buvo teikiama iki mokesčio administratoriaus nuosprendžio atšaukti nurodymą teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis.
  • PVM sąskaitų faktūrų registrai buvo tvarkomi ir formos FR0671 FR0672 pildomos, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.
  • Į šiuos registrus buvo įtraukiamos visos išrašytos ir gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus:
  • • kasos aparato kvitus, kurie laikomi PVM sąskaitomis faktūromis (kuro kvitai);
  • • supaprastintas PVM sąskaitas faktūras;
  • • PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų PVM sąskaitas faktūras.
  • Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro formoje FR0671 UAB „X“ įsigydama prekes registruodavo visas per ataskaitinį mėnesį gautas PVM sąskaitas faktūras; kreditines PVM sąskaitas faktūras; iš pirkėjų gautus debetinius dokumentus, taip pat už pardavėją (pirkėjo) surašytas PVM sąskaitas faktūras bei trečiojo asmens surašytas PVM sąskaitas faktūras.
  • Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro formoje FR0672 UAB „X“ registruodavo visas per mokestinį laikotarpį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kreditines PVM sąskaitas faktūras, debetinius dokumentus; taip pat PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įformintas prekių suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti ar ilgalaikio turto pasigaminimas; už pardavėją pirkėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras; trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei avanso gavimo PVM sąskaitas faktūras.
  • Įmonės teikiamos deklaracijų formos GPM313, FR0600, FR0573, FR0572, FR0438 bei PLN204 plačiau aptariamos 9-ąjame baigiamosios praktikos ataskaitos skyriuje „Mokesčiai ir deklaracijos“ (žr. 19-20 psl.).
  • Kitame puslapyje esančioje 5 lentelėje matomas UAB „X“ pateikiamų dokumentų Sodrai sąrašas:
  • 5 lentelė
  • UAB „X“ teikiamų dokumentų Sodrai sąrašas
  • Eil. Nr. Formos tipas, kodas, versija Formos pavadinimas Pastaba
  • 1. Pran. 1-SD, 07 Pranešimas apie valstybinio socialinio draudimo pradžią
  • 2. Pran. IG-1, 03 Įgaliojimas atstovauti draudėją santykiuose su Sodra
  • 3. Pran. SAM, 05 Samdomiems darbuotojams apskaičiuoti atlyginimai bei įmokos „Sodrai“ Pildyta iki
  • 2016-12-31
  • 4. Pran. SAM, 06 Samdomiems darbuotojams apskaičiuoti atlyginimai bei įmokos „Sodrai“ Pildoma nuo
  • 2017-01-01
  • 5. Pran. NP-SD, 05 Pranešimas dėl pašalpos skyrimo NP-SD Pildyta iki
  • 2016-12-31
  • 6. Pran. NP-SD, 06 Pranešimas dėl pašalpos skyrimo NP-SD Pildoma nuo
  • 2017-01-01
  • Šaltinis: sudaryta autorės remiantis UAB „X“ Sodrai pateiktų formų sąrašu
  • UAB „X“ apie naujai priimtą darbuotoją informuoja Sodrą pateikdama 1-SD pranešimą apie valstybinio socialinio draudimo pradžią. Šis pranešimas pateikiamas ne vėliau nei viena darbo diena iki darbuotojui pradedant dirbti.
  • UAB „X“ Sodrai yra pateikusi įgaliojimą IG-1, kuriuo leidžiama įmonės vyr. buhalterei atstovauti įmonę santykiuose su Sodra.
  • Kiekvieną mėnesį įmonė Sodrai pateikia pranešimą SAM apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus bei Valstybinio socialinio draudimo įmokas. Šis pranešimas už einamąjį mėnesį teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos.
  • Darbuotojui kreipusis į darbdavį dėl ligos, pastarasis turi paskaičiuoti ligos išmoką iš savų lėšų bei Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikti NP-SD pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo. Įmonė šį pranešimą pasibaigus laikinąjam darbuotojo nedarbingumui, jeigu nedarbingumas tęsiasi trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų. Pasitaikius atvejui, kuomet darbuotojo nedarbingumas tęstųsi ilgiau, pranešimas būtų teikiamas už kiekvieną pasibaigusį 14 k. d. laikotarpį imtinai.
  • NP-SD pranešimas Sodrai teikiamas ne vėliau kaip kalendorinio mėnesio 15 ir paskutinę dieną. Jeigu paskutinė NP-SD pranešimo pateikimo termino diena yra ne darbo diena – t. y. šeštadienis ir sekmadienis ar oficialios šventės diena, šio pranešimo pateikimo termino data laikoma po jos einanti darbo diena.
  • 9. MOKESČIAI IR DEKLARACIJOS
  • Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad mokesčius bei kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Mokėti mokesčius yra kiekvieno ūkio subjekto prievolė, tačiau kiekvieno juridinio asmens mokamų mokesčių sąrašas priklauso nuo vykdamos veiklos, įmonės dydžio ir kitų faktorių.
  • Siekdama paskatinti tam tikras verslo šakas, padidinti jų konkurencingumą, valstybė tam tikrais atvejais taiko mokesčių lengvatas. Vykdant įmonės, kurioje atliekama baigiamoji praktika, veiklą, yra taikoma pelno mokesčio lengvata.
  • UAB „X“ nuo darbuotojų darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį paskaičiuoja ir sumoka 31,18 proc. dydžio įmokas Sodrai: pensijų socialiniam draudimui, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nedarbo socialiniam draudimui, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui, sveikatos draudimui. Į šią procentinę dalį įeina ir 0,2 proc. privalomasis garantinis fondas. Įmokos kodas –252.
  • Kaip ir kiekvienas juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą Lietuvoje, kuomet už atlygį vykdomas prekių tiekimas, UAB „X“ moka standartinį 21 proc. pridėtinės vertės mokestį. Mokestinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo. Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos forma FR0600 yra pateikiama ne vėliau kaip praėjus 25 dienoms po mokestinio laikotarpio pabaigos. Už mokestinį laikotarpį apskaičiuota PVM suma sumokama ne vėliau kaip iki 25 dienos po mokestinio laikotarpio pabaigos. Deklaracija teikiama elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).
  • UAB „X“ mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu teikia iki kito mėnesio 15 dienos. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė teikdavo FR0572 formą - mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją, nuo 2018 m. sausio 1 d. – naująją, GPM313 formą.
  • Naujoje mėnesinėje pajamų deklaracijos formoje GPM313 privaloma bendra suma deklaruoti per ataskaitinį mėnesį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas ne tik A klasės apmokestinamąsias išmokas ir nuo jų išskaičiuotą ar savo lėšomis sumokėtą pajamų mokestį, bet ir B klasės išmokas, nuo kurių išskaičiavo ar savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį, ir nuo B klasės išmokų išskaičiuotą arba savo lėšomis sumokėtą pajamų mokestį.
  • UAB „X“ pateikia ir metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formą ir jos FR0573A, FR0573U priedus. Ši deklaracija ir jos priedai pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos.
  • Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (finansiniams metams), iki birželio 15 d. įmonė turi pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją PLN204 ir sumokėti joje apskaičiuotą pelno mokestį. Mokamas pelno mokesčio tarifas – 5 proc. Deklaracija teikiama elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą.
  • Kartu su metine pelno mokesčio deklaracijos PLN204 forma, UAB ,,X” pateikia užpildytą FR0438 ataskaitą apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis. Ši metinė ataskaita turi būti pateikiama mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos.
  • 10. FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ
  • Planuojant tolimesnę bendrovės veiklą bei priimant sprendimus verslo valdyme, svarbu žinoti esamą finansinę įmonės būklę bei gebėti prognozuoti galimus pakitimus ateityje: kokių pajamų galima tikėtis, koks bus įmonės pelningumas, kokios įsipareigojimų vykdymo galimybės ir pan. Šie rodikliai padeda priimti pagrįstus strateginius bei taktinius sprendimus, išvengti rizikų, užtikrinti veiksmingą bendrovės funkcionavimą.
  • Siekiant įvertinti UAB „X“ finansinę būklę, atlikta horizontalioji 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos bei balanso analizės, taip pat atliekamas įmonės veiklos kompleksinis vertinimas.
  • 10.1. UAB „X“ pelno (nuostolių) ataskaitos horizontalioji analizė
  • UAB „X“ finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų analizė pradėta nuo 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos horizontaliosios analizės. Atliekant šią analizę naudotasi bendrovės 2016 ir 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos (3 priedas) duomenimis.
  • Atliktoje pelno (nuostolių) ataskaitų horizontaliojoje analizėje (7 priedas) matyti, kad 2017 m. bendrovei buvo itin sėkmingi. Pardavimo pajamos 2017 m. įmonėje išaugo kiek daugiau nei 2 kartus, tuo tarpu bendrasis pelnas išaugo daugiau nei 3 kartus. Tai reiškia, kad bendrovės vadovybė sugebėjo optimizuoti sąnaudas bei už mažesnę savikainą uždirbti daugiau pelno.
  • Horizontaliojoje analizėje taip pat matyti, kad neženkliai išaugo bendrovės veiklos sąnaudos. Šis prieaugis atsirado dėl žaliavų, reikalingų prekės supakavimui, poreikio padidėjimo išaugus prekybinėms apimtims. Taip pat pastebimas UAB „X“ finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų išaugimas net 1,7 karto.
  • Pardavimo pajamoms išaugus vos 3 kartus, UAB „X“ mokamas 5 proc. pelno mokestis išaugo net 5 kartus. Tačiau tai ženkliai neįtakojo bendrovės 2017 m. finansinio rezultato – pelno, kuris taip pat išaugo net 5 kartus lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu.
  • Apibendrinant atliktą 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos analizę, galima teigti, kad įmonei šiuo metu sekasi sėkmingai vykdyti veiklą. Nors šiuo metu rezultatai itin sparčiai auga, artimiausių kelių metų laikotarpiu bendrovė gali tikėtis rodiklių stabilizavimosi, kadangi rinkoje atsiras naujų konkurentų, taip pat gali sumažėti parduodamų prekių paklausa.
  • 10.2. UAB „X“ balanso horizontalioji analizė
  • Atliktoje UAB „X“ 2017 m. balanso horizontaliojoje analizėje (8 priedas) matyti, kad bendrovės disponuojamas trumpalaikis turtas išaugo net 4,5 karto lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Didžiausią dalį trumpalaikio turto sudaro atsargos bei pirkėjų įsiskolinimai.
  • Tuo tarpu UAB „X“ nuosavas kapitalas per finansinius 2017 metus išaugo kiek daugiau nei 4 kartus. Didžiausią įtaką turėjo smarkiai išaugęs bendrovės nepaskirstytas pelnas 2017 m. Taip pat atliktoje balanso analizėje matyti, kad net 6 kartus išaugo bendrovės trumpalaikių įsipareigojimų suma lyginant su ankstesniais metais.
  • Atliktoje bendrovės 2017 m. balanso horizontaliojoje analizėje galima pastebėti ir neigiamai vertinti faktą, kad įstaiga neturi jokio ilgalaikio turto. Įsigijus įmonės vardu ilgalaikio turto, būtų didinamas bendrovės pardavimų pajėgumas, veiklos efektyvumas bei keliamas darbo našumas.
  • 10.3. UAB „X“ veiklos kompleksinis vertinimas
  • Remiantis UAB „X“ 2016 ir 2017 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis (2 ir 3 priedai), atliktas bendrovės finansinės veiklos kompleksinis įvertinimas, kuris pateiktas UAB „X“ veiklos analizės 9 priede.
  • Pelnas yra labiausiai apibendrinantis įmonės veiklą rodiklis, glaudžiai susijęs su disponuojamu turtu, kapitalu, esamais įsipareigojimais, pajamomis ir sąnaudomis. Pelno rodikliai atspindi visą juridinio asmens veiklą, ūkinių reiškinių tarpusavio ryšius bei darbo našumą, atskleidžia pardavimo proceso pelningumą. Žemiau pateiktame 2-ame paveiksle matoma UAB „X“ bendrojo ir grynojo pelningumo rodiklių dinamika 2016 – 2017 metais.
  • 2 pav. UAB „X“ pelningumo rodiklių dinamika
  • Šaltinis: sudaryta autorės remiantis atlikta UAB „X“ 2016 – 2017 m. kompleksine analize
  • Bendrojo pelningumo rodiklis parodo, kiek bendrojo metinio bendrovės pelno tenka vienam pardavimo pajamų eurui. Kaip matoma 2 paveiksle, UAB „X“ bendrojo pelningumo rodiklis 2016 m. viršijo 20 proc. reikšmę, o 2017 m. galime matyti šio rodiklio padidėjimą net 7 procentiniais punktais. Bendrasis pelningumo rodiklis yra vertinamas teigiamai, kai jo kitimo riba yra nuo 15 iki 35 proc., o vertinama nepatenkinamai, kai yra mažesnis nei 7 procentai. Taigi, UAB „X“ bendrasis pardavimo pelnas, kurio reikšmė išaugo nuo 20 iki 27 proc., yra vertinamas gerai. Augantis bendrovės bendrojo pelningumo rodiklis sufleruoja, kad įmonėje rinkodara yra pakankamai racionali, kainų ir konkurencijos politikos orientacija yra teisinga, kadangi produkcijos pardavimo rezultatai yra gerėjantys.
  • Grynojo pelningumo rodiklis yra laikomas vienu plačiausiai vertinamų santikinių rodiklių, kuris padeda apibūdinti įmonės veiklos efektyvumą, bei atskleidžiantis, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų eurui atskaičius valdymo išlaidas bei mokesčius. 2 paveiksle pateiktoje diagramoje matyti, kad UAB „X“ grynojo pelningumo rodiklis 2016 m. siekė apie 9 proc., o 2017 m. šis rodiklis beveik dvigubai išaugo – net 8 proc. punktais.
  • Finansų analizės metodikoje nurodoma, kad grynasis pardavimo pelningumas yra vertinamas teigiamai, kai rodiklio reikšmė svyruoja nuo 10 iki 25 proc., o nepatenkinamai, kai yra mažesnis negu 5 procentai. Taigi, UAB „X“ grynojo pelningumo rodiklį 2017 m. galima vertinti gerai. Peržvelgus bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad finansiniais metais bendrovė sugebėjo sumažinti pardavimo savikainą bei išlaikyti proporcingas veiklos sąnaudas, įtakojančias įstaigos grynąjį pelną.
  • Pelningumo rodikliams yra priskiriami ir turto bei kapitalo grąžos rodikliai, kurie yra pateikiami 3 paveiksle:
  • 3 pav. UAB „X“ pajamų apsaugos rodiklių dinamika
  • Šaltinis: sudaryta autorės remiantis atlikta UAB „X“ 2016 – 2017 m. kompleksine analize
  • Turto pelningumo rodiklis atspindi įmonės viso turimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto naudojimo efektyvumą, įmonės vadovo gebėjimą turimą turtą valdyti, saugoti bei kontroliuoti. Šis rodiklis padeda įvertinti analizuojamos įmonės ūkinę, gamybinę bei investicinę veiklas.
  • Kaip matyti 3 paveikslo diagramoje, UAB „X“ turto pelningumo rodikliai analizuojamu laikotarpiu yra itin aukšti, siekiantys daugiau nei 50 procentų. Tiek 2016, tiek 2017 finansiniais metais bendrovės turto pelningumą teoriškai galima įvertinti labai gerai, kadangi viršija 20 proc. ribą. Tačiau tiek šio, tiek kitų su įmonės turtu susijusių rodiklių vertinimas negali būti laikomas konstruktyviu ir tinkamu– bendrovė nedisponuoja jokiu ilgalaikiu turtu, tad ateityje įsigijus ilgalaikio turto, turto grąžos rodikliai taptų mažesni.
  • Kapitalo grąžos rodiklis objektyviausiai atspindi UAB „X“ finansinės veiklos efektyvumą. Šis rodiklis leidžia spręsti apie bendrovės investicijų pelningumą, jų naudojimo efektyvumą bei galimybę gauti dividendus. 3 paveikslo diagramoje matyti, kad 2017 m. UAB „X“ kapitalo grąžos rodiklis padidėjo beveik 12 proc. punkto. Atlikti skaičiavimai rodo, kad vienas bendrovės nuosavo kapitalo euras 2016 m. uždirbo 65 centus grynojo pelno, tuo tarpu 2017 m. šis pelnas išaugo iki 77 centų.
  • Teoriniu požiūriu bendrovių nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis vertinamas teigiamai, kai viršija 10 proc. ribą, tad galima teigti, kad UAB „X“ kapitalo grąžos rodikliai yra labai geri. Daugiausia įtakos 2017 m. nuosavo kapitalo pelningumo rodiklio padidėjimui turėjo grynojo pelno padidėjimas išaugus pardavimų apimtims bei nuosavo kapitalo padidėjimas dėl praėjusių ataskaitinių metų nepaskirstyto pelno prieaugio.
  • Metodikoje grynojo apyvartinio kapitalo rodikliai yra laikomi įmonės mokumą atspindinčiais rodikliais, kurie atskleidžia juridinio asmens gebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus turimomis mokėjimo priemonėmis. Apyvartinio kapitalo rodikliai leidžia numatyti problemas, su kuriomis bus susidurta ateityje.
  • 4 pav. UAB „X“ apyvartinio kapitalo rodiklių dinamika
  • Šaltinis: sudaryta autorės remiantis atlikta UAB „X“ 2016 – 2017 m. kompleksine analize
  • Iš 4 paveikslo matyti, kad UAB „X“ apyvartinis kapitalas analizuojamu laikotarpiu išaugo net 29 tūkst. eurų, toks pokytis vertinamas itin teigiamai. Finansiniais 2017 metais padidėjusi bendrovės apyvartinio kapitalo suma yra net 5 kartais didesnė nei 2016 m. apyvartinio kapitalo suma. Apyvartinio kapitalo padidėjimą lėmė smarkiai išaugusi trumpalaikio turto – atsargų – suma, net 274 proc. lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
  • Konkurencingos šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis labai svarbu, kad įmonės apyvartinio kapitalo dydis būtų teigiamas ir linkęs augti, tad UAB „X“ apyvartinio kapitalo padidėjimas nagrinėjamu laikotarpiu rodo, kad bendrovės finansinė padėtis yra ganėtinai stabili, šiuo metu nėra rizikos įmonės tęstinimui.
  • Iš atliktų kitų UAB „X“ kompleksinei analizei priskiriamų rodiklių skaičiavimų matyti, kad bendrovės finansinio pajėgumo įvertinimo lygis 2016 metais yra geras, siekiantis net 13 balų, tuo tarpu 2017 metais bendrovės finansinis pajėgumas sumažėjo 0,25 balo, tačiau išlieka vertinamas gerai. Net 10 rodiklių 2016 m. įvertinti kaip labai geri, tik vienas rodiklis – ilgalaikio turto apyvartumas prekyboje – yra įvertintas kaip blogas, kadangi įmonė nedisponuoja ilgalaikiu turtu. Tuo tarpu 2017 metais sumažėjo labai gerai įvertinamų rodiklių skaičius iki 8: suprastėjo UAB „X“ skolos ir nuosavybės sverto koeficiento reikšmė, taip pat turto apyvartumo rodiklis. Visgi, 2017 m. pastebimas teigiamas grynojo pelningumo rodiklio pokytis.
  • Geras bendrovės kompleksinis įvertinimas leidžia teigti, kad įmonės veiklą galima laikyti pavyzdinga kitų, panašia veikla užsiimančių įmonių kontekste. Taip pat galima teigti, kad bendrovės veikla yra pelninga, įmonė moki.
  • Visgi, atlikta kompleksinė analizė nėra ypatingai tiksli ir teisingai atskleidžianti UAB „X“ finansinės veiklos padėtį. Kadangi, kaip jau aptarta, bendrovė nedisponuoja jokiu ilgalaikiu turtu, atliekant įmonės kompleksinę analizę nebuvo galima apskaičiuoti tam tikrų rodiklių, pavyzdžiui, auksinės balanso taisyklės koeficiento, ilgalaikio įsiskolinimo koeficiento bei ilgalaikio turto apyvartumo prekyboje. Tad šių rodiklių netinkamas įvertinimas kompleksinėje analizėje gali lemti neteisingų išvadų apie UAB „X“ finansinės veiklos padėtį pateikimą.
  • Išvados ir pasiūlymai
  • 1. Baigiamoji praktika atlikta automobilių stylingo, tiuningo bei aksesuarų prekyba užsiimančioje UAB „X“, kuri vykdo užsakomojo pardavimo internetu veiklą. Nuo studijų metu naudotų pavyzdinių bendrovių modelių ši įmonė skiriasi tuo, jog savo veikla užsiima dar gana neilgą laikotarpį. Praktikos metu įgytos žinios apie bazinį privalomų apskaitos dokumentų komplektą, kuris yra būtinas siekiant teisėtai vykdyti naujai įsteigtos bendrovės veiklą.
  • 2. UAB „X“ apskaita tvarkoma vadovaujantis finansinę apskaitą ir įmonių veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiais teisės aktais bei bendraisiais apskaitos principais. Kaip ir studijų metu atliktuose buhalteriniuose uždaviniuose, bendrovės apskaita yra tvarkoma dvejybiniu įrašu, yra naudojami bendrojo žurnalo ir didžiosios knygos apskaitos registrai. Esminis skirtumas – studijų metu apskaitą mokytasi tvarkyti naudojant „Stekas“ apskaitos programą, tuo tarpu įmonėje naudojama „Rivilės“ buhalterinės apskaitos programa.
  • 3. UAB „X“ neturi įsigijusi jokio materialiojo ar nematerialiojo ilgalaikio turto. Nors ne visų bendrovių veiklai yra reikalingas nuosavas ilgalaikis turtas, ateityje tai gali neigiamai paveikti bendrovės efektyvumo rodiklius, apsunkinti tikslų, kokybišką ir tikrovę atspindintį įmonės finansinės veiklos įvertinimą. Šiuo metu bendrovė prisiima itin didelę riziką bankroto atveju, kadangi visiškai neturi turto, kuriuo galėtų padengti įsipareigojimus. Siekiant sumažinti šią riziką bendrovei būtų galima pasiūlyti įsigyti ilgalaikio turto – pvz., sandėlį, kuris finansiniu požiūriu būtų naudingas ne tik veiklos rodikliams, bet ir skatintu pardavimų apimčių didinimą.
  • 4. Atlikus bendrovės skolų apskaitos analizę nustatyta, kad UAB „X“ nėra linkusi dažnai įsigyti prekes skolon. Dažniausiai įsiskolinimų sumos nėra itin didelės, už prekes įsipareigojama sumokėti 30 dienų laikotarpiu. Bendrovė savo veiklos laikotarpiu nėra pradelsusi laiku sumokėti skolas, tad įstaigą galima įvertinti kaip mokią bei patikimą.
  • 5. Pagrindinės UAB „X“ veiklos sąnaudos – atsargos, skirtos perparduoti. Mažiau reikšmingą sąnaudų dalį sudaro netiesioginėms išlaidoms priskiriamos kanceliarinės prekės, reklama bei mobiliojo ryšio paslaugos bei tiesioginėms išlaidoms priskiriami prekių pakavimo reikmenys. Įmonės sąnaudų savikainą sudaro perkės, skirtos perparduoti, įsigijimo kaina, transportavimo išlaidos bei muito mokestis.
  • 6. UAB „X“ pardavimo pajamos apskaitoje yra registruojamos ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento. Įmonės finansiniai rezultatai atskleidžia, kad pardavimo pajamos 2016-2017 m. laikotarpiu smarkiai išaugo. Tai lėmė atnaujintas prekių asortimentas pradėjus bendradarbiauti su naujais tiekėjais.
  • 7. Atlikus bendrovės kapitalo ir rezervų analizę galima teigti, kad šiuo metu UAB „X“ yra sparčioje augimo fazėje. Siekiant efektyviau panaudoti turimą kapitalą, pasirinkta uždirbtą metinį pelną investuoti į tolimesnę verslo plėtrą bei pardavimų didinimą.
  • 8. UAB „X“ finansinę atskaitomybę sudaro dokumentai, periodiškai pateikiami Juridinių asmenų registrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai. Juridinių asmenų registrui kasmet pateikiamas trumpas finansinės atskaitomybės rinkinys – metinis balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita. Tuo tarpu VMI bendrovė periodiškai pateikia mėnesines bei metines pajamų mokesčio deklaracijas, ataskaitas apie kontrol

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Prekybos įmonės UAB „Bimbo Italija“ marketingo analizė
Kursinis darbas Prekybos įmonės UAB „Bimbo Italija“ marketingo analizė

Šiandieniniame versle vartotojo tenkinimas tapo vienintelis prasmingas verslumo požymis. Laimi tik tas verslas, kuris patenkintų [...]

Prekybos įmonės veiklos analizė
Prezentacija Prekybos įmonės veiklos analizė

  Praktikos tikslas - įtvirtinti studijų metu įgytas teorines žinias ir įgyti praktinio darbo įgūdžių [...]

Rankdarbių įmonės „Dygsnis“ steigimo ir veiklos plėtros tarptautinėje rinkoje analizė
Diplominis darbas Rankdarbių įmonės „Dygsnis“ steigimo ir veiklos plėtros tarptautinėje rinkoje analizė

Temos aktualumas. Smulkus ir vidutinis verslas – neatsiejama kiekvienos šalies ekonomikos dalis. Tai vienas iš [...]

Įmonės veiklos analizė
Paruoštukė Įmonės veiklos analizė

KTU Įmonės veiklos analizės testo klausimai su pažymėtais teisingais atsakymo variantais. Čia 3 variantai. [...]

Transporto  įmonės plėtros galimybių analizė
Kursinis darbas Transporto įmonės plėtros galimybių analizė

 Transporto paslaugų įmonės yra labai reikšmingos tiek valstybei, tiek visuomenei. Transporto paslaugos užtikrina prekybos egzistavimą [...]

Įmonės „X“ veiklos analizė ir tobulinimo kryptys
Diplominis darbas Įmonės „X“ veiklos analizė ir tobulinimo kryptys

Lietuvai sparčiai integruojantis į bendrą Europos transporto sistemą, pasaulyje patikrinti logistikos mokslo ir verslo sprendimai [...]

Įmonės
Kursinis darbas Įmonės "X" pardavimų didinimo analizė

Temos aktualumas. Įmonių, užsiimančių pramogų verslu, tikslas yra kuo pelningiau, mažesnėmis sąnaudomis parduoti prekes, plėsti [...]

Įmonės „Saugus jausmas“ reklamos analizė
Kursinis darbas Įmonės „Saugus jausmas“ reklamos analizė

Dauguma žmonių į reklamos veikimo sferą kasdieniniame gyvenime patenka kaip reklamos auditorijos atstovai. Marketingo specialistui [...]

Pasirinktos įmonės valdymo analizė ir sprendimo priėmimo proceso esmė
Referatas Pasirinktos įmonės valdymo analizė ir sprendimo priėmimo proceso esmė

Galima teigti, kad visas mūsų gyvenimas susideda iš problemų ir sprendimų, kuriuos mes priimame (arba [...]

Įmonės “X” valdymo analizė
Referatas Įmonės “X” valdymo analizė

Oficialus organizacijos „X” pavadinimas nėra nurodomas, nes taip galima surinkti ir atskleisti daugiau darbui [...]

Įmonės “X” valdymo analizė
Referatas Įmonės “X” valdymo analizė

Oficialus organizacijos „X” pavadinimas nėra nurodomas, nes taip galima surinkti ir atskleisti daugiau darbui reikalingos [...]

Įmonės turto ir kapitalo struktūros bei dinamikos analizė
Kursinis darbas Įmonės turto ir kapitalo struktūros bei dinamikos analizė

Lietuvos ekonomikai, rinkai ir socialinei gerovei svarbus ne tik pelningas, greit besivystantis ar masinę gamybą [...]

Įmonės „X“ vartotojų poreikių analizė (žūklės reikmenų parduotuvės pavyzdžiu)
Kursinis darbas Įmonės „X“ vartotojų poreikių analizė (žūklės reikmenų parduotuvės pavyzdžiu)

Spartūs verslo aplinkos pokyčiai verčia įmones, siekiančias išsilaikyti rinkoje, ieškoti konkurencinių pranašumų, aktyviau remtis rinkodara.

Įmonės veiklos aplinkos analizė
Kursinis darbas Įmonės veiklos aplinkos analizė

ĮVADAS AB Linas Agrogoup – viena iš didžiausių Baltijos šalyse agroverslo grupių, kurios pagrindinė veikla yra [...]

X įmonės valdymo metodų analizė
Kursinis darbas X įmonės valdymo metodų analizė

Temos aktualumas. Kiekvienos naujos įmonės veikla ap¬ima materialinių vertybių, būtinų visuomenei, gamybą, paskirstymą ir vartojimą [...]