Lietuvos gyventojų emigracija

2-3) Migracija – žmogaus ar žmonių grupės keliavimas, kėlimasis iš vienos vietos į kitą. Procesas, per kurį žmonės išvyksta iš šalies, vadinamas emigracija, o keliaujantys žmonės vadinami emigrantais. Procesas, per kurį žmonės atvyksta į šalį, vadinamas imigracija, o atvykstantys žmonės – imigrantais.

Migracijos, kurios vyksta šalies viduje, vadinamos vidinėmis migracijomis. Jos gali vykti iš kaimo į miestą, iš miesto į kaimą, miestų teritorijose, regionuose ir pan.

Migracijos, kurios vyksta už gyvenamosios valstybės teritorijos, t. y. kai kertama valstybių siena, vadinamos išorinėmis arbatarptautinėmis migracijomis.

Migracijos priežastys gali būti labai įvairios.

Priverstinės migracijos priežastys: religinis ar politinis persekiojimas; karai, ginkluoti konfliktai; maisto trūkumas ir badas; stichinės nelaimės (potvyniai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai); gyventojų perteklius; priverstinis iškeldinimas iš gyvenamosios vietos dėl naujų statybų ar kitų vietovės plėtros planų; ekologinės nelaimės.

Savanoriškos migracijos priežastys: darbo pasiūla, didesni atlyginimai, mažesni mokesčiai; geresnės socialinės garantijos ir paslaugos (švietimas, sveikatos apsauga); šiltesnis, palankesnis klimatas ir kt.

Migracijos kliūtys: migracijos kontrolė ir ribojimas; lėšų migracijai stoka; nepakankama kvalifikacija ir išsilavinimas; ligos; šeimyninės aplinkybės ir kt.

4) Lietuvos gyventojų emigracija ir imigracija (10 metų apžvalga)

Lietuva – emigracijos valstybė. Šalies emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Per nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai. Individo lygmenyje galima įžvelgti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų emigracijos pasekmių. Emigrantai uždirba daugiau, tačiau ne visada išnaudoja savo potencialą, įgyja naujos patirties, tačiau gyvena toli nuo namų, svetimoje aplinkoje.

6. Lietuva ES šalių kontekste (2012-2014m.)

Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas, dažniausiai tūkstančiui gyventojų. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta (nes jos patrauklios ekonomiškai ar vykdo migrantų pritraukimo programas), neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės. Kitose šalyse išvykstančiųjų skaičius gerokai pranoksta atvykstančiuosius, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Airijoje, todėl jų neto migracija – neigiama. 2013 m. Lietuvoje neto migracija 1000 gyventojų buvo -5,7 ir tai buvo antras neigiamas rodiklis visoje ES. Didžiausias neigiamas rodiklis buvo Kipre (-14,0), teigiamas – Liuksemburge (19,0).

10) Top 10 emigracijos valstybių

Absoliuti dauguma gyventojų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, tačiau tyrimai rodo, kad sprendimą emigruoti lemia ir kiti veiksniai: socialinis nesaugumas, teisingumo trūkumas, netikėjimas ateitimi, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnės karjeros galimybės užsienyje. Didėja ir išvykstančiųjų studijuoti skaičius. Pagrindinės tikslo šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija ir Norvegija. Pagal valstybių pateiktus oficialius statistinius duomenis Jungtinėje Karalystėje gyvena 124 tūkst., Airijoje – 40 tūkst., o Norvegijoje – 24 tūkst. lietuvių.

11) Emigrantu amzius

Dėl emigracijos Lietuva praranda daug jaunų darbingo amžiaus gyventojų. 72 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik 39 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas (ypač kai imigracijos ar grįžtamosios migracijos srautai nėra dideli, o gimstamumas mažėja), sukelia rimtas demografines problemas – pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių. Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. Tik apie 1,3 proc. emigrantų sudaro 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojų – 18,4 proc.

12) Kiek pinigu persiuncia emigrantai

2014 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 5,5 mlrd. litų ir prilygo 4,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lyginant su 2013 m., privačių asmenų perlaidos išaugo 2,5 proc. Nors privačių asmenų atsiųstos piniginės perlaidos paprastai išleidžiamos vartojimui (prekėms įsigyti, būstui išlaikyti), krizės laikotarpiu jos gerokai sušvelnino ekonominio nuosmukio padarinius – kompensavo dėl „apkarpytų“ atlyginimų ar darbo praradimo sumažėjusias Lietuvos gyventojų pajamas. Tačiau ilgainiui, jeigu neinvestuojamos į verslo plėtrą ar inovacijas, piniginės perlaidos gali sukelti priklausomybę nuo užsienio šalyse gaunamų pajamų ir paskatinti infliacijos didėjimą. Palyginimui, 2014 m. iš Lietuvos privatūs asmenys išsiuntė 2,3 mlrd. litų.

Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydi

Pernai iš Lietuvos emigravo 38,8 tūkst. gyventojų, galutinius patikslintus duomenis pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2012 metais, 2013-aisiais emigrantų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst. (5,6 proc.).

Šių metų sausį Statistikos departamentas skelbė, kad iš Lietuvos emigravo 40,4 tūkst. piliečių. 35,5 tūkst. praėjusiais metais emigravusiųjų buvo Lietuvos piliečiai, jie sudarė 91,4 proc. visų emigrantų. Pernai iš Lietuvos išvažiavo 3,3 tūkst. užsieniečių, iš jų dauguma buvo Baltarusijos piliečiai (796), Rusijos (650) ir Ukrainos piliečiai (565).

Pernai į Lietuvą imigravo 22 tūkst. žmonių, daugumą jų (86,2 proc.) sudarė grįžę Lietuvos piliečiai, 13,8 proc. buvo užsieniečiai. Palyginti su 2012 metais, imigrantų skaičius padidėjo 2,2 tūkst., tuomet grįžusių (reemigravusių) Lietuvos piliečių skaičius augo 1,6 tūkst., užsieniečių – 550.

Nepaisant to, praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 16,8 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo.

Išvyko 19,3 tūkst. vyrų ir 19,5 tūkst. moterų, o imigravo 12 tūkst. vyrų ir 10 tūkst. moterų.

Į Lietuvą pernai grįžo 19 tūkst. (86,2 proc. visų imigrantų) Lietuvos piliečių ir imigravo 3 tūkst. (13,8 proc. visų imigrantų) užsieniečių.

Populiariausia išvykstančiųjų kryptimi išlieka Jungtinė Karalystė – emigravusių į ją skaičius siekė 17,9 tūkst. (46,1 proc.), 3,3 tūkst.(8,5 proc.) emigrantų tikslo šalimi rinkosi Airiją, po 3 tūkst. (po 7,7 proc.) – Norvegiją ir Vokietiją. Lietuvos gyventojai savo išvykimą deklaravo ir į Jungtines Amerikos Valstijas (1,3 tūkst., arba 3,3 proc.), Ispaniją (1,1 tūkst., arba 2,7 proc.), Baltarusiją, Švediją, Daniją (beveik po 1 tūkst., arba beveik po 2,5 proc.).Didžiausi grįžusiųjų srautai – taip pat iš Didžiosios Britanijos. Iš šios šlies grįžimą deklaravo 9,1 tūkst. (47,9 proc.) Lietuvos piliečių, 2,2 tūkst. (11,4 proc.) atvyko iš Airijos, 1,7 tūkst. (9,1 proc.) – iš Norvegijos, 1 tūkst. (5,5 proc.) – iš Vokietijos.

14. kas imigruoja i Lietuva?

Nors imigracija paprastai siejama su užsieniečių atvykimu į šalį, Lietuvoje didžiąją dalį imigrantų sudaro iš užsienio grįžtantys Lietuvos piliečiai. 2014 m. jie sudarė net 80 proc. visų atvykstančiųjų. Ženkliai išaugęs grįžtančiųjų skaičius aiškinamas tuo, kad 2009 m. įvedus privalomojo sveikatos draudimo prievolę, daugiau žmonių deklaruoja tiek savo atvykimą, tiek ir išvykimą. Yra ženklų, kad grįžtančiųjų skaičiaus augimą lemia ir po truputį atsigaunanti ekonomika.

Užsieniečių į Lietuvą atvyksta nedaug: 2014 m. į Lietuvą atvyko 4,8 tūkst. užsieniečių – iš jų apie 700 ES piliečių ir apie 4100 ne ES šalių piliečių. 2014 m. imigrantų skaičius didėjo ir dėl išaugusio darbo jėgos poreikio – buvo išduota daugiau leidimų dirbti nei 2013 m. Dauguma ES piliečių į Lietuvą atvyko iš Latvijos, Vokietijos ir Lenkijos, o daugiausia trečiųjų šalių piliečių – iš Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos.