JAV Konstitucija

54 skaidr.

Ištrauka

PIRMOJI RAŠYTINĖ KONSTITUCIJA, GALIOJANTI IKI ŠIOL, YRA JAV KONSTITUCIJA






Vadovaujantis istoriniu kriterijumi, konstitucijas galima skirstyti į:


Senosios kartos konstitucijas (iki Pirmojo pasaulinio karo, pvz. JAV 1787)


viduriniosios kartos (tarpukario konstitucijos, pvz. Austrijos 1920, Airijos 1937 ir kt.)


Naujosios kartos konstitucijos – tai konstitucijos priimtos po antrojo pasaulinio karo (It..






Pagal plotą (9,83 milijonų km2) ir gyventojų skaičių (apie 306 milijonai) JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos teritorijos.






Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė trylika kolonijų, kurių atstovai 1776 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.


Dėl nuolatinio imigrantų iš Europos, o vėliau ir Azijos, srauto, teritorinės ekspansijos į Vakarus, išstumiant vietinius gyventojus ir aneksuojant didelę dalį Meksikos, taip pat industrializacijos XIX a. pab. JAV tapo viena iš didžiųjų vastybių. Šį statusą įtvirtino Pirmasis ir Antrasis pasaulinis karas.





Vietiniai JAV teritorijoje gyvenantys žmonės, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šią teritoriją iš Azijos. Jų migracija į šiuos kraštus prasidėjo prieš ne daugiau nei 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų). Keletas prieškolumbinių kultūrų, gyvenusių dabartinėje JAV teritorijoje, išvystė gan pažangų žemės ūkį, pasižymėjo architektūros srityje. Minėtoms kultūroms taip pat buvo būdinga valstybinio lygmens visuomenės. Prasidėjus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykščių amerikiečių mirė nuo atvežtų ligų, tokių kaip raupai, epidemijų metu.










Revoliuciniu laikotarpiu XVIII amžiais 7-8 dešimtmečiuose įtampa tarp Amerikos kolonijų ir Britanijos privedė prie JAV nepriklausomybės karo, vykusio nuo 1775 iki 1783 metų. 1775 metų birželio 14 dieną Kontinentinis kongresas, susirinkęsFiladelfijoje, įkūrė kontinentinę kariuomenę, vadovaujamą Džordžo Vašingtono. Šis Kontinentinis kongresas, skelbdamas, kad „visi žmonės yra sukurti lygūs” ir jiems yra suteiktos „tam tikros nenusavinamos teisės”, 1776 metų liepos 4 dieną priėmė nepriklausomybės deklaraciją, kurios didžiąją dalį parašė Tomas Džefersonas. Ši data šiais laikais yra švenčiama kaip JAV nepriklausomybės diena. 1777 metais priimti Konfederacijos straipsniai leido susikurti silpnai federalinei valdžiai, kuri veikė iki 1789 metų.









11 puslapis iš 54

Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymas. Džono Trumbulo 1817-1818 metų paveikslas









12 puslapis iš 54

JAV pajėgoms, kurioms talkino prancūzai, nepriklausomybės kare sutriuškinus Didžiąją Britaniją, ši turėjo pripažinti Jungtinių Valstijų nepriklausomybę ir šalies suverenitetą iki Misisipės upės. 1787 metais asmenys, norėję sukurti stiprią nacionalinę valdžią, sušaukė Konstitucinį suvažiavimą. Jungtinių Valstijų konstitucija buvo ratifikuota 1788 metais. Pirmieji nauji respublikos Atstovų rūmai, Senatas ir pirmasis prezidentas Džordžas Vašingtonas pradėjo darbą 1789 metais. JAV teisių bilis, draudžiantis asmens laisvių suvaržymą ir garantuojantis įvairią teisinę apsaugą, buvo priimtas 1791 metais.









13 puslapis iš 54

Požiūriai į vergiją keitėsi. Konstitucija gynė prekybą vergais tik iki 1808 metų. Šiaurinės valstijos uždraudė vergiją laikotarpyje tarp 1780 ir 1804 metų. Pietinės vergovinės valstijos liko vienintelės gynusios vergiją. Antrasis Didysis Pabudimas, prasidėjęs 1800 metais, leido evangelikalizmui tapti ta jėga, kuri paskatino įvairių socialinių reformų siekiančių judėjimų, įskaitant ir abolicionizmą, atsiradimą.









14 puslapis iš 54

Amerikiečių noras plėsti savo teritoriją į vakarus paskatino pradėti ilgai trukusius karus su indėnais. Taip pat buvo vykdoma indėnų pašalinimo iš jų gimtųjų žemių politika. 1803 metais, valdant prezidentui Tomui Džefersonui, iš prancūzų nusipirkus Luizianą, šalies teritorija padidėjo beveik dvigubai. 1812 metų kare, paskelbtame Britanijai dėl įvairių nuoskaudų, buvo pasiektos lygiosios, tačiau tai vis tiek sustiprino nacionalizmą Jungtinėse Valstijose. Eilė JAV kariuomenės įsiveržimų į Floridą 1819 metais privertė Ispaniją užleisti šias teritorijas Jungtinėms Valstijoms. 1845 metais Jungtinės Valstijos aneksavo Teksaso respubliką.






1846 metų Oregono sutartis su Britanija leido Jungtinėms Valstijoms kontroliuoti šių dienų šalies šiaurės vakarų teritoriją. Po JAV pergalės JAV-Meksikos kare, 1848 metais šaliai buvo perleista Kalifornija ir dalis šiandieninės JAV pietvakarių teritorijos.


1848–1849 metų Kalifornijos aukso karštinė dar labiau paskatino migraciją šalies viduje. Naujoji geležinkelių sistema palengvino naujakurių persikėlimą ir paaštrino konfliktus su Amerikos indėnais. Per maždaug 50 metų dėl odos ir mėsos buvo nužudyta daugiau nei 40 milijonų bizonų. Tai taip pat paspartino geležinkelių tiesimą. Bizonų, kurie buvo pagrindinis lygumų indėnų išgyvenimo resursas, praradimas buvo skaudus egzistencinis smūgis daugeliui indėnų kultūrų.


















Jungtinės Amerikos Valstijos yra seniausia pasaulyje egzistuojanti federacija. Tai konstitucinė respublika, kurioje dominuoja daugumos valdymas, tačiau mažumos teises gina įstatymas. Valstybė iš esmės yra sudaryta laikantis atstovaujamosios demokratijos principų, nors JAV piliečiai, gyvenantis ne JAV teritorijoje negali balsuoti už federalinius pareigūnus. Patikrinimų ir atsvaros sistema, apibrėžta aukščiausiame šalies teisiniame dokumente – JAV konstitucijoje, kontroliuoja federalinę valdžią. Pagal Amerikos federalinė sistemą, piliečiai paprastai yra pavaldūs trims valdžios lygiams: federalinei, valstijos ir vietinei valdžiai. Vietinės valdžios pareigos dažniausiai yra padalinamos apygardos valdžiai ir miestų savivaldoms. Dauguma atveju, vykdomosios ir leidžiamosios valdžios pareigūnai yra renkami apygardoje gyvenančių piliečių daugumos balsais. Federaliniame lygyje nėra proporcinio atstovavimo sistemos, o dar žemesniuose lygiuose ši sistema yra labai reta. Federaliniame ir valstijų lygmenyje teisėjų ir aukštų pareigūnų kandidatūras paprastai iškelia įstatymų vykdomosios institucijos, o įstatymų vykdomieji organai sprendžia, ar pritarti, ar atmesti pateiktą kandidatūrą. Tačiau keletas valstijų teisėjų ir pareigūnų vis dėlto yra renkami piliečių.









22 puslapis iš 54

Vakarinė Jungtinių Valstijų Kapitolijaus, kuriame renkasi Kongresas, pusė









23 puslapis iš 54

Federalinė valdžia yra sudaryta iš trijų šakų:


Įstatymų leidžiamoji valdžia. Sudaryta iš Kongreso, turinčio dvejus Rūmus: JAV Senatą ir JAV Atstovų Rūmus. Ši valdžios šaka leidžia įstatymus, skelbia karą, ratifikuoja sutartis, kontroliuoja valstybės biudžetą, turi teisę apkaltos būdu iš posto pašalinti pareigas einantį valdžios atstovą.


Įstatymų vykdomoji valdžia. JAV prezidentas yra vyriausias JAV ginkluotųjų pajėgų vadas. Šis pareigūnas gali vetuoti įstatymų projektus, kol šie neįsigaliojo. Jis taip pat skiria savo kabineto narius ir kitus pareigūnus, administruojančius ir priverčiančius vykdyti federalinius įstatymus ir politiką.


Teisminė valdžia. JAV Aukščiausiasis teismas ir žemesnieji federaliniai tesimai, kurių teisėjai yra paskiriami prezidento, pritarus JAV Senatui. Šios valdžios pareigūnai išaiškina įstatymus arba panaikina tuos, kurie prieštarauja konstitucijai.










24 puslapis iš 54

JAV Atstovų Rūmuose dirba 435 nariai. Kiekvienas narys atstovauja savo kongresinę apygardą. JAV Atstovų Rūmų nariai yra renkami dvejiems metams. Rūmų vietos yra proporcingai paskirstomos valstijoms, remiantis valstijų gyventojų skaičiumi. Vienas toks paskirstymas galioja 10 metų. Po dešimties metų vietų skaičius valstijoms yra nustatomas, remiantis naujausiais valstijų gyventojų skaičiaus duomenimis. Pagal 2000 metų skaičiavimą, 7 valstijos turi po vieną vietą JAV Atstovų Rūmuose, o Kalifornija, daugiausiai gyventojų turinti valstija, turi 53 vietas.


Jungtinių Valstijų Senate dirba 100 narių, po du iš kiekvienos valstijos. Senatoriai yra renkami šešerių metų kadencijai. JAV prezidentas yra renkamas ketveriems metams. Žmogus negali būti išrinktas prezidentu daugiau nei du kartus. Prezidentas yra renkamas netiesioginiu balsavimu. JAV prezidentas yra renkamas, naudojantis netiesiogine rinkikų kolegijos sistema, pagal kurią lemiami rinkėjų balsai yra paskirstomi proporcingai su rinkikų kolegijos balsais.


JAV Aukščiausiajam teismui vadovauja Vyriausiasis Aukščiausiojo teismo teisėjas. Aukščiausiąjį teismą sudaro 9 nariai, renkami iki gyvos galvos. Valstijų valdžios institucijos yra sudaromos panašiu principu kaip ir federalinė valdžia, išskyrus Nebraskos valstiją, kurios įstatymų leidžiamoji institucija turi tik vienerius rūmus. Valstijų gubernatoriai yra renkami tiesioginiu balsavimu.



Pirmajame JAV konstitucijos straipsnyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti pristatytas į teismą, kad būtų išsiaiškintas žmogaus suėmimo teisėtumas.









Turinys

  • KAIP JAV PRIEJO PRIE KONSTITUCIJOS IR APIE PACIA JAV KONSTITUCIJA, JOS SKIRTUMUS IR TAPATUMUS SU LR KONSTITUCIJA

Reziumė

Autorius
ermakarova
Tipas
Prezentacija
Dalykas
Teisė
Kaina
€1.15
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Sau 17, 2016
Apimtis
54 skaidr.
Įvertinimas

Susiję darbai

Lietuvos valstybės konstitucijų ypatumai

Teisė Referatas show-off
Kiekvienam piliečiui teisė suprantama visų pirma kaip atitinkama tvarka visuomenėje, kurią, visuomenė pati nustato, palaiko ir apsaugo jos funkcionavimą.Konstitucinė teisė-tai valstybės aukščiausios galios...

Aš ir LR konstitucija

Teisė Rašinys aistelyteee
Konstitucija – pagrindinis normatyvinis aktas arba kelių pagrindinių norminių teisės aktų visuma, fiksuojanti valstybės gyvenimo pagrindus. Konstitucinės teisės normos turi kitų teisės normų...