Vargonai

10 skaidr.

Ištrauka

Etimologiškai žodis "vargonai" yra kilęs iš graikiško žodžio "organon", reiškiantį " įrankį".

Vargonai yra didžiausias ir turtingiausias muzikinių spalvų, dinamikos, garsų skalės požiūriu muzikos instrumentas. Tačiau kol tokiais tapo, turėjo praeiti nemažai laiko.

Vargonų prototipu galima laikyti prieš penkis tūkstančius metų Kinijoje naudotą instrumentą - šengą (sheng). Šis instrumentas buvo nešiojamas, padarytas iš bambukinių vamzdžių. Klaviatūros ir dumplių šiame instrumente nebuvo: pūsta plaučiais, o oro patekimas reguliuotas užspaudžiant pirštais oro dėžėje esančias skylutes.

Instrumentas, kurį galima pavadinti vargonais šiandiene prasme, buvo sugalvotas tūlo graiko Ktesibijoso (Ctesibios) III am. pr. Kr., gyvenusio Aleksandrijoje. Jie ypatingi tuo, kad oro spaudimo vienodumui palaikyti naudotas vanduo, todėl šie vargonai vadinti vandens vargonais. Nors techniniu požiūriu buvo genialiai sumąstyti, tačiau dėl nepraktiškumo ilgainiui išnyko: problemą sudarė labai gremėzdiškos vandens talpos. Šalia vandens vargonų naudoti ir odinių dumplių vargonai, kurie netrukus ir išplito po visą Romos imperiją.

Pradžioje jie naudoti kaip pasilinksminimų instrumentas, kuriuo grodavo pokylių, gladiatorių kautynių, vaidinimų metu.

Žlugus Romos imperijai, vargonus toliau naudojo Bizantijos imperija, vėliau jie paplito Rytuose, arabų šalyse.

Vakarų Bažnyčia ilgai priešinosi vargonų naudojimui liturginiams tikslams, nes skaudžių persekiojimų prisiminimai, kuomet skambant vargonams nuo laukinių žvėrių ir gladiatorių žūdavo tūkstančiai krikščionių, bei piktinimasis pagonišku gyvenimu vertė atsiriboti nuo šio muzikos instrumento kaip pagoniško gyvenimo apraiškos.

Vargonus Vakarų Bažnyčioje įteisino popiežius Vitalianus (657 - 672). Nepaisant to, juos priimta su dideliu pasipriešinimu ir nepasitenkinimu.

Vargonai Europoje išplito Karolio Didžiojo (9 am. po Kr.) dėka, kadangi jo įsakymu ir lėšomis ne vienoje bažnyčioje buvo pastatyti nauji vargonai. Maža to, paties valdovo rūmuose stovėjo tų laikų požiūriu labai geri vargonai. Galiausiai diduomenės tarpe prestižo reikalu tapo savo rūmuose turėti gerus vargonus.

Pradėti rašyti traktatai apie vargonų statybą, atsirado daugybė dirbtuvių ir statybos specialistų. Vargonų statyba ir muzika labiausiai klestėjo baroko laikotarpiu.

Žinoma, kad XIV amžiuje naudoti dviejų tipų vargonai: nešiojami ir pastovūs. Nešiojami buvo didesnių gabaritų pozityvai bei visai nedideli portatyvai.


Reziumė

Autorius
laurutele
Tipas
Prezentacija
Dalykas
Muzika
Kaina
€1.15
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgp 13, 2017
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
10 skaidr.

Susiję darbai