"Aukštųjų Šimonių likimas" knygos analizė

Šimonis – pirmasis knygos veikėjas, nuo kurio viskas ir prasideda. Jis stiprios valios žmogus, gimti namai ir sava žemelė jam pati brangiausia. Vokiečiams, kurie norėjo užgrobti jo namus jis pasakė: „Kol aš gyvas, kiekvienas svetimųjų teperžengs mano namų slenkstį kaip svečias, bet niekada kaip šeimininkas“. Taip ir mirė, primuštas vokiečių, paskutinis bajoras Šimonis. Kalbant apie „Aukštujų Šimonių likimas“ bene daugiausia liaupsių visada susilaukia knygoje pavaizduota paskutinioji Urtė Šimonikė, kuri yra beturtė, priversta eiti dirbti pas ūkininkus ir naiviai pamilusi jų sūnų, ji pagimdo nesantuokinę dukrą ir tampa visuomenės atstumtąja. Urtės duktė Roželė yra priversta kęsti patyčias ir luošumą, ji laikoma pastumdėle. Pabaigoje, paskutiniajai Šimonių giminės atstovei Rožei,nors ir karo metu, likimas nusišypso ir leidžia jai patirti truputėlį meilės