Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis(kalbininkas G. Subačius), įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

3 psl. / 1082 žod.

Ištrauka

Kiekvienam žmogui jo gimtoji kalba yra pati gražiausia. Lietuviai didžiuojasi kalbantys ne tik skambia, bet ir viena iš pačių seniausių pasaulyje kalba. Bet šiandien jau vėl galima išgirsti skambinant pavojaus varpais, kad lietuvių kalbai gresia pavojus, tik dabar mes patys esame sau priešai: turėdami visas galimybes puoselėti gimtąją kalbą, vis daugiau lietuvių pamiršta, kaip rašyti žodžius “ačiū”, “ąžuolas”, mįslė”, “vąšelis”. Kodėl lietuvis jau nebežino, ant kokios raidės užkabinti nosinę, kur uždėti brūkšnelį ar varnelę? Kodėl vis dažniau lietuvišką žodį keičia ne visiems suprantamas trumpinys, šiuolaikinių technologijų sukurtas naujadaras ar angliška/rusiška svetimybė? Kartais net sunku suprasti, kodėl kai kurios svetimybės taip lengvai prilimpa šnekamojoje kalboje išstumdamos gražų lietuvišką žodį. Kalbininkų nuomone, kalbos, jos struktūros kitimas yra neišvengiamas ir normalus dalykas. Tačiau kalbos pokyčiai negali būti chaotiški ir turi būti išlaikyta kalbos sistema. Ar kalbos atžvilgiu kai kurių kalbininkų lengvabūdiškas mąstymas priimtinas ir kas skatina tokią lietuvių kalbos “revoliuciją”? Visuomenėje šiandien vyrauja du požiūriai į lietuvių kalbą, jos ateitį: pirma, lietuvių kalba po truputį miršta ir nereikia baimintis į kalbą ateinančių svetimybių ar gramatikos pokyčių; antra, vidinės ir išorinės priežastys kalbos neturi per daug pakeisti ir už tai yra atsakingos reguliavimo institucijos.

Reziumė

Autorius
patri
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Bal 16, 2014
Apimtis
3 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ziogas
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys gretavgreta
Globalizacija iškelia į pirmą vietą rinką, tada žmogus lieka tik kaip darbo jėgos mašina, visada pasiruošusi prisitaikyti prie rinkos paklausos – dirbti tai,...

Kalbotyros mokslų atstovas Deividas Kristalas teigia: ,,Pabandykite įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu anglų kalba ir toliau plistų kaip iki šiol. Galbūt kada nors tai būtų vienintelė kalba, kurios reikėtų mokytis , o jei taip nutiktų, tai būtų didžiausia pasaulį kada nors ištikusi nelaimė. Ar pritartumėte šiai minčiai? Argumentuokite savo požiūrį

Literatūra Rašinys eha112
Be abejo, tai būtų kada nors pasaulį ištikusi labai didelė nelaimė. Aš visiškai pritariu kalbotyros mokslų daktaro minčiai ir pabandysiu argumentuoti kalbininko mintį...

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys deimantejov
Jau nuo seniausių laikų kalba laikoma kaip – nepamainomas kiekvienos tautos pagrindas, neatsiejama jos kultūros dalis. Kalba yra jos literatūros, kultūros kūrimo priemonė,...