Problemos, su kuriomis susiduria emigrantų vaikai

Dauguma tėvų priėmę sprendimą išvykti ir palikti savo atžalas seneliams ar giminaičiams mano, jog elgiasi teisingai. Svečioje šalyje jie puikiai uždirbs, tad galės aprūpinti savo vaikus visais jiems reikiamais dalykais, galės jiems suteikti gyvenimą, kurio jie nusipelnė ir kurio tėvai negalėjo jiems suteikti būdami gimtinėje. O ir vaikams nebus bereikalingo streso, galės augti mylinčioje aplinkoje, gimtoje šalyje, nereikės atskirti jų nuo draugų ir jiems jau įprasto gyvenimo. Tačiau tėvai net neįsivaizduoja kaip jaučiasi vaikas ir su kokias sunkumais jis susidurs.Pirmiausia tėvų daroma klaida yra manymas jog išvykę į užsienį dirbti savo atžaloms galės suteikti gyvenimą kurio jie nusipelnė ir viskuo juos aprūpinti. Taip, jie galės siųsti vaikams pinigų, gražiausių drabužėlių ir naujausių žaislų, bet ar tai viskas ko reikia augantiems vaikams? Tikrai ne. Įsitikinau tuo dar būdamas visai mažas. Kaiminystėje gyveno berniukas, kurio mama buvo išvykusi į užsienį užsidirbti ir palikusi jį tėčiui alkoholikui. Vaiko kambarys lūžo nuo žaislų gausos, jis nuolat vilkėjo gražiausius drabužėlius, tačiau per dienų dienas bastydavosi vienas gatvėje, o atėjus vakarui bijojo likti vienas, nes tėčio nuolat nebūdavo namie. Vyresni vaikai vienas po kito jį nuolat vedžiodavosi į savo namus pernakvoti. Gaila būdavo žiūrėti į penkiametį vaiką, kaip benamį besiblaškantį nuo vienų namų durų prie kitų ir kuris viską būtų atidavęs už galimybę turėti mamą šalia, už galimybę nesijausti našlaičiu turint abu tėvus.