Humanitariniai mokslai / Literatūra

XIX a. lietuvių poetinė tradicija Maironio eilėraščiuose

0 atsiliepimų
Autorius:

Maironis – lietuvių poezijos kaitos bei atskaitos taškas – iki jo poetinis žodis jau buvo ištobulintas ne tik liaudies dainoje, bet ir poezijoje. Jis buvo „pirmasis esmiškai rašytinės poezijos kūrėjas, iš pagrindų ją modernizavęs, parodęs, ką gali lyrika, kaip literatūros rūšis, lyrikos formomis išskleisdamas platų individualaus subjektyvumo turinį, teigdamas asmens vertę ir reikšmingumą“ . Jo poezijos pagrindinės temos buvo asmens vidinis pasaulis bei modernaus subjektyvumo sklaida. Visgi, nė vieno poeto darbuose negalime pro akis praleisti to meto poetinės tradicijos apraiškų. Šiuo darbu norėčiau aptarti XIX a. poetinės tradicijos apraiškas Maironio poezijoje.
Maironio eilėraštyje „Lietuva brangi“ autorius kalba apie meilę tėvynei ir apie šalies gamtą, upes. Eilėraštyje minima srauni Dubysa, „tamsus Nevėžis“ , vaizdžiai apibūdinama gamta esanti šalia šių upių („Kaip puikūs slėniai sraunos Dubysos, / Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja“) , giriami šalies dvarai („Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne, / Baltai iš sodų žalių bekyšą!“ ) bei bažnyčios („Bažnyčios tavo ne tiek gražybe, / Ne dailės turtais, ne auksu žiba; / Bet dega meilės, maldos galybe, / Senųjų amžių gyva tikyba.“ ). Upė, jei tiksliau – Nemunas, minima ir jo eilėraštyje „Mano gimtinė“ („Ten, kur Nemunas banguoja“ ). Upės motyvas pastebimas ir pirmoje Prano Vaičaičio eilėraščio „Yra šalis, kur upės teka“ eilutėje. Ten taip pat pabrėžiama ir Lietuvos gamta bei pačios lietuvių tautos svetingumas, darbštumas. Kitame Vaičaičio eilėraštyje „Nemunas“, upė vaizduojama kaip gynėja („<..> Ir tąsyk Nemunas, kaipo galiūnas, / Pamatęs priešą kertant jo vaikus, / Pakėlė vandenis, kaipo galiūnas / Į gelmę glemžė priešus, lupikus.“ ) ir prieglobsčio suteikėja („Per ilgus amžius Nemunas vingiavo / Kaipo žaltys tarp girių ūžiančių, / Kur lietuviai turėjo gūžtą savo / Ir gynėsi nuo priešų draskančių.“ ). Abu poetai apie tėvynę kalba meiliai („Graži tu, mano brangi tėvyne“ ; „O tėviške! kaip mielas kraštas“ ), abiems ji be galo brangi. Minėtuose abiejų autorių eilėraščiuose Lietuva vaizduojama it upių ir puikios gamtos kraštas.

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
978 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
XIX amžiaus lietuvių poetinė tradicija Maironio eilėraščiuose
Rašinys XIX amžiaus lietuvių poetinė tradicija Maironio eilėraščiuose

Didysis lietuvių tautos poetas Jonas Mačiulis-Maironis mūsų literatūrai paliko neišsemiamus lyrinės poezijos klodus [...]

Kuo H. Radausko eilėraščiai panašūs ir kuo skiriasi nuo romantinės, simbolistinės, neoromantinės lietuvių poezijos tradicijos? (S. Nėris, J. Aistis, V.M. Putinas, Maironis)
Rašinys Kuo H. Radausko eilėraščiai panašūs ir kuo skiriasi nuo romantinės, simbolistinės, neoromantinės lietuvių poezijos tradicijos? (S. Nėris, J. Aistis, V.M. Putinas, Maironis)

Henrikas Radauskas – vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų.  Gimė 1910 metais, neoromantizmo gyvavimo laikotarpiu. Tačiau [...]

Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir lietuvių poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių lyginamoji analizė
Rašinys Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir lietuvių poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių lyginamoji analizė

Kai kurios H. K. Anderseno pasakos persmelktos gilaus liūdesio (kūdikių, vaikų mirtis, skurdas), ir pabaiga [...]

Pristatykite kelis lietuvių literatūros klasikų eilėraščius, tapusius dainomis. Paaiškinkite, kuriuo metu ir kodėl šie eilėraščiai virto dainomis
Rašinys Pristatykite kelis lietuvių literatūros klasikų eilėraščius, tapusius dainomis. Paaiškinkite, kuriuo metu ir kodėl šie eilėraščiai virto dainomis

Maironio, S. Nėries bei Justino Marcinkevičiaus dauguma eilėraščių virto dainomis, nes būtent šie poetai sugebėjo [...]

Lietuva Maironio lyrikoje
Rašinys Lietuva Maironio lyrikoje

Kiekvienas šios dienos lietuvis, paklaustas, kas yra didžiausias mūsų lyrinis poetas, mano nuomone, nė nedvejojęs [...]

Tarybų Lietuvos rašytojai ir poetai
Referatas Tarybų Lietuvos rašytojai ir poetai

Akivaizdu, kad pokario metais rašytojai, nepaisant jų ideologinių įsitikinimų nebuvo tikrieji literatūrinio [...]

Meilės atspindžiai Maironio poemoje „Jaunoji Lietuva“
Rašinys Meilės atspindžiai Maironio poemoje „Jaunoji Lietuva“

Juozas Rainys – pagrindinis Maironio „Jaunosios Lietuvos“ veikėjas, Lietuvos patriotas, visą savo gyvenimą skyręs Tėvynei.

Lietuva Maironio ir J. Aisčio poezijoje
Rašinys Lietuva Maironio ir J. Aisčio poezijoje

 Rašytojai Jonas Aistis ir Jonas Mačiulis, mums visiems gerai žinomas kaip Maironis, savo poezijoje mėgo [...]

Maironio eilėraščio ,,Išnyksiu kaip dūmas“ analizė
Rašinys Maironio eilėraščio ,,Išnyksiu kaip dūmas“ analizė

 Maironis – XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių  poetas, priklausęs romantizmo epochai. Maironio  [...]

J. Vaičiūnaitės eilėraščio „Žiemos lietus“ interpretacija
Rašinys J. Vaičiūnaitės eilėraščio „Žiemos lietus“ interpretacija

J.Vaičiūnaitė – XX a. antros pusės lietuvių poetė. Ji dažnai vadinama miesto poete, meilės lyrike.

Lietuva Maironio, J. Marcinkevičiaus ir B. Brazdžionio kūryboje
Rašinys Lietuva Maironio, J. Marcinkevičiaus ir B. Brazdžionio kūryboje

Tėvynė – tai meilės, vienybės ir grožio simbolis, žmogaus gyvenimo pradžia ir prasmė. Ypatingą reikšmę [...]

Justinas Marcinkevičius - XXa. antrosios pusės ir XXIa. Pradžios, sunkaus Lietuvos laiko, poetas
Konspektas Justinas Marcinkevičius - XXa. antrosios pusės ir XXIa. Pradžios, sunkaus Lietuvos laiko, poetas

Kontekstas : Poetinėje dramoje ,,Mažvydas'' Justinas Marcinkevičius vaizdavo šešioliktojo amžiaus pirmosios lietuviškos knygos autorių Martyną [...]