M.S Sarbievijus teigia: Dorybė vengia, net jei verta yra, / šlovingo garso” Kaip vertinama dorybė literatūroje?

Nuo senų laikų buvo vertinamas doras žmogus. Tokį žmogų visi gerbė ir mėgo. Doru žmogumi galima buvo pasitikėti, jis niekada neatsisakydavo padėti. Lietuvių rašytojai, tokie kaip J.Biliūnas, K.Donelaitis, J.T Vaižgantas, savo kūriniuose taip pat vaizdavo dorus ir gerus žmones ir skirtingai juos vertino.

Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ vertinamas darbštumas ir pareigos atlikimas. Poemoje aprašomi būrų darbai. Būrai dirba visais metų laikais išskyrus žiemą. Jie yra darbštūs, vertina savo darbą, nors kartais turi ir ydų. Poemoje būrų prižiūrėtojas Pričkus stebi, ar būrai gerai atlieka savo darbą. Kartais jis juos bara už tinginiavimą, girtuoklystę, vagiliavimą. Pričkus stengiasi pamokyti būrus sakydamas, jog tik dirbdami jiee yra tokie sveiki, dori žmonės, priešingai nei ponai, kuriems rūpi tik skaniai pavalgyti, tinginiauti ir būrus peikti.

Autoriaus požiūriu, lietuviai turi būti darbštūs ir gerai atlikti savo pareigą. Darbštus žmogus visada yra gerbiamas. Tokiam žmogui yra lengviau ir įdomiau gyventi, nei tam, kuris mėgsta tik voliotis lovoje ir nieko neveikti.