Tautinės valstybės problema pagal Antaną Maceiną

5 psl. / 1511 žod.

Ištrauka

Antanas Maceina (1908-1987 m.) - vienas iškiliausių Lietuvos mąstytojų, poetas ir filosofas. Jis daugiausia dėmesio skyrė kultūros ir religijos filosofijai. Antanas Maceina garsėjo tuom, kad bandė jungti egzistencializmą su krikščioniškąja filosofija. Filosofas aukštino krikščioniškojo kelio pasirinkimą, kuris padeda tvirtą ir stabilų pamatą šeimai ir visuomenei, prisideda prie darnos ir santarvės kūrimo.

Nesvetimas Maceinai buvo tautos ir valstybės problematika. Jo drąsios, dažnai net nuostabą keliančios mintys apie tautinę valstybę bei savitai suvokiamą tautiškumą turbūt nepaliko nei vieno abejingo jo raštus skaičiusio žmogaus. Nors dabar stebimasi kai kuriomis jo iškeltomis idėjomis bei jų tinkamumu šiuolaikiniame pasaulyje (pavyzdžiui, aiškus nusistatymas prieš žydus bei holokausto palaikymas) , Maceinos idėjos sparčiai plito mitologizuotoje visuomenėje, šis filosofas netgi buvo laikinosios vyriausybės ideologas.

Savo „Tautoje ir Valstybėje“ jis apibrėžia, kas yra tauta- tai „organiška bendruomenė, jungiama iš vidaus, persunkianti visą gyvenimą“. Šio teksto pradžioje autorius aiškina valstybės atsiradimą - ji kyla iš laisvų sambūrių, o ne išsivysto natūraliai, šeimos pagrindu („Nors, logiškai imant, labai gražu, kad valstybė kyla iš šeimos, bet istoriškai valstybė kyla ne iš šeimos, tik iš laisvų sambūrių, iš savotiškų draugijų, kuriose vyrai visados yra pirmaeiliai ir vieninteliai veikėjai“) . Filosofas cituoja F. K. Wolff‘ą - „iš šeimos kyla tauta, bet ne valstybė“. Čia didelį vaidmenį atlieka tradicija- jos elementai laikomi tautiškumo požymiais.

Kaip minėta, Maceinai valstybė yra organiška bendruomenė. Pati bendruomenė, pasak jo, susiburia veikiama „išvidinio ryšio“. Tokia bendruomenė neturi tikslo, bet turi prasmę. Pasak Alvydo Jokubaičio, „Tai dabartinių liberalų kritikuojamas požiūris. Jų nuomone visuomenė skiriasi nuo bendruomenės, nes neturi galutinių tikslų ir siekių“. Tačiau A. Jokubaitis teigia, kad ir čia Maceina yra iš dalies teisus - tauta yra bendruomenės ir visuomenės sintezė.

1939 metais filosofas rašė: „Tautinis principas darosi naujos valstybės pagrindu.“. Taigi, Maceina teigia, kad valstybė turi būti sukurta tautiniu pagrindu, tauta - pagrindinis valdžios suverenumo šaltinis. Kiekviena tauta siekia savaip tvarkyti savo gyvenimą, tam tikslui kurdama valstybę su savomis valdžios institucijomis. „Tautinio principo dėjimas į valstybės pagrindą reiškia valstybės pasukimą visiškai nauja linkme, nes tautinis principas jau yra ne draugijinis, bet bendruomeninis“- rašė Maceina. Svarbu pažymėti tai, kad pats Maceina žiūrėjo į demokratiją neigiamai. Tautiečiai , jo nuomone, turi klausyti vado ir patys nesistengti galvoti.


Reziumė

Autorius
bluett
Tipas
Rašinys
Dalykas
Filosofija
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 22, 2015
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
5 psl.

Susiję darbai

Platonas „Valstybė“

Filosofija Referatas donatak
Filosofijai tenka nemažas vaidmuo žmogaus gyvenime, būtent filosofija eina pareigą, esminiu būdu surištą su aukštesne jo prigimties puse. Nerimstanti žmogaus dvasia, žvelgdama į...

Politinės minties istorija. Aristotelio valstybė

Filosofija Referatas vikaand
Senovės graikų filosofas Aristotelis savo darbuose kalbėdamas apie valstybę, nagrinėdamas jos santvarkos formas, analizuodamas visuomenės struktūrą savo apmąstymuose, piliečiams skiria nemažai dėmesio. Žmogus...

Kalbos ir rašto santykio problema

Filosofija Referatas 2013 m. linuxas
VDU filosofijos srities magistrantūros studento rašto darbas, nagrinėjantis kalbos ir rašto santykio problemą, remiantis Jacgues Derrida „ Apie gramatologiją"