Asmens ir tėvynės ryšys XIX a. literatūroje

1 psl. / 567 žod.

Ištrauka

XIX a. literatūroje atskleidžiami romantizmo bruožai išryškino tautos svarbą asmens gyvenime. Svarbiausiomis romantikų vertybėmis laikytos meilė bei pagarba tėvynei, gimtosios kalbos tausojimas, laisvės troškimas ir istorinės gimtojo krašto praeities žinios. Šiomis vertybėmis rėmėsi ir XIX a. rašytojai: Jonas Mačiulis – Maironis, Vincas Kudirka bei Antanas Baranauskas. Jų kūriniuose atsispindi meilė tėvynei, jos ilgesys, gamtos išskirtinumas bei nacionalinio išsivadavimo idėjos.

Maironis – vienas žymiausių Lietuvos poetų, kuris savo kūryboje atskleidė veržlaus, nerimastingo, laisvės trokštančio žmogaus paveikslą. Eilėraščių rinkinyje „Pavasario balsai“ atskleidžiamas laisvės troškimas bei nacionalinio išsivadavimo idėjos. Eilėraštyje „Užtrauksme naują giesmę“ lyrinis subjektas kalba tautos vardu, kviečia žmones kilti į kovą ir siekti nepriklausomybės: „Užtrauksme naują giesmę broliai / Kurią jaunimas tesupras.“ Gebėjimas aukotis rodo žmogaus dvasinę brandą, ištikimybę tautos vertybėms. Eilėraštyje „Nebeužtvenksi upės“ išryškinamas veržlus, tikslo siekiantis žmogus, kurį simbolizuoja nuolat tekanti upė: „Nebeužtvenksi upės bėgimo / Norint sau eitų ji pamažu.“ Upės įvaizdis atskleidžia tautos siekį išsivaduoti iš priespaudos bei nesustabdomą žmogaus norą tapti laisvu. Tokių nacionalinių idėjų skleidimas atsispindi ir Vinco Kudirkos eilėraštyje „Varpas“. Panaudotas varpo simbolis atskleidžia graudų tautos atgarsį: „Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu / Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo: / Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite!“ Pagal Mairinio sampratą meilė tėvynei yra veikli – tai darbas, kova, „karionė“. Taigi Maironio eilėraščiais „Užtrauksme naują giesmę“, „Nebeužtvenksi upės“ ir Vinco Kudirkos eilėraščiu „Varpas“ atskleidžiamos nacionalinio išsivadavimo idėjos.


Reziumė

Autorius
ela16
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 3, 2015
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
1 psl.

Susiję darbai