Kaip vaizduojama emigranto dalia XX a. II pusės ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje? Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

5 psl. / 1634 žod.
2015 m 12 klasės potemė. Prie potemės yra darbo planas ir literatūros sąrašas.

Ištrauka

Emigracija – ypatingai ryški problema šių laikų Lietuvoje. Daugelis žmonių emigruoja dėl prastų ekonominių sąlygų, siekdami susikurti geresnį gyvenimą kitur. Šių žmonių patirtys, patiriami vargai ir problemos įamžintos ne viename šiuolaikiniame romane. Visgi, apie emigraciją literatūroje kalbama ne tik šiandien. Tai buvo aktualu ir XX amžiaus II pusėje, vadinamoje pokario rašytojų kartoje. Tų laikų emigrantai taip pat susidurdavo su sunkia emigranto padėtimi, dirbdavo sunkius, nuobodžius darbus. Tačiau tarp šių laikų vaizduojamų emigrantų ir praėjusio amžiaus išeivių yra daugybė skirtumų, tokių kaip visiškai kitas santykis su tėvyne.

Dar senovės graikų dramaturgas Euripdas sakė: „Didžiausia nelaimė ― savosios tėvynės netekti“. Šią nelaimę patiria ir emigrantai, išvykdami iš tėvynės. Prarasdamas gimtąją šalį, kartu netenki ryšio su sava kalba, kultūra, žmonėmis ir aplinka. Nepaisant emigracijos minusų, kasmet šis procesas tik didėja. Emigranto dalia literatūroje buvo aptariama tiek XX amžiaus II pusėje, tiek aprašoma ir šiuolaikinių rašytojų. Savo kalboje apžvelgsiu, kuo panašus ir kuo skiriasi XX amžiaus II pusės ir dabartinių rašytojų vaizduojamas emigrantas.

Turinys

  • PLANAS
  • Tema: Literatūra ( Kultūra)
  • Potemė: Kaip vaizduojama emigranto dalia XX amžiaus II pusės ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.
  • Kalbėjimo tikslas: Pasiremiant įvairių lietuvių autorių kūriniais įrodyti kuo panašus ir kuo skiriasi XX amžiaus II pusės ir dabartinių rašytojų vaizduojamas emigrantas.
  • I. Įžanga: Emigracija – ypatingai ryški problema šių laikų Lietuvoje. Daugelis žmonių emigruoja dėl prastų ekonominių sąlygų, siekdami susikurti geresnį gyvenimą kitur. Šių žmonių patirtys, patiriami vargai ir problemos įamžintos ne viename šiuolaikiniame romane.Dėstymas:
  • 1. A. Škėmos intelektualiniam – psichologiniam romane ,,Balta drobulė‘‘ susiduriama su kasdienybės rutina palikus tėvynę.
  • a) Emigrantai dirba sunkius ir nuobodžius darbus.
  • b) Tiek XX amžiaus II pusėje, tiek dabar aprašomas emigrantas.
  • c) Dabar ir seniau emigrantai svetimoje šalyje išgyvena beprasmybę.
  • 2. K. Bradūnas, tautinės savimonės išsaugojimas XX amžiaus II pusėje, kai tuo tarpu dabartiniais laikais vaizduojami veikėjai bando atsikratyti savo kilmės.
  • a) Pokario rašytojai emigrantai nepamiršta savo kūryboje Lietuvos.
  • b) XX amžiaus II pusės poetams artima lietuviška kultūra.
  • c) Šiuolaikino rašytojo vaizduojamas emigrantas gėdijasi savo kilmės.
  • 3. B. Sruoga ,,Dievų miškas‘‘ XX amžiaus II pusėje daugelis žmonių emigrantais tapo ne savo noru.
  • a) XX amžiaus II pusės istorinės aplinkybės lėmė prievartinę žmonių emigraciją.
  • b) Emigranto dalia XX amžiaus II pusėje skaudi ir žiauri.
  • II. Išvada: Emigracija literatūroje aktuali buvo tiek XX amžiaus II pusėje, tiek ir šiuolaikinių rašytojų kūryboje. Išeivio dalia visada vaizduojama jautriai, nes tai skaudi ir aktuali tema.

Reziumė

Autorius
teraja
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Kov 17, 2015
Apimtis
5 psl.
Įvertinimas

Atsiliepimai

Patvirtintas užsakymas
daug geriau už "potemės" kalbą. Net neina palyginti, nauduojamasi visais autoriais kurie yra būtini, tiesiog tobula.

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ziogas
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis(kalbininkas G. Subačius), įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys patri
Kiekvienam žmogui jo gimtoji kalba yra pati gražiausia. Lietuviai didžiuojasi kalbantys ne tik skambia, bet ir viena iš pačių seniausių pasaulyje kalba. Bet...