Kaip istorinis pasakojimas susieja mane su tautos praeitimi

1 psl. / 209 žod.

Ištrauka

Gyvendami XXI amžiuje kasdien vis labiau domimės savo tautos praeitimi ir siekiame ją pažinti. Šiam norui patenkinti yra begalė priemonių: internetas, mokslinės knygos, istoriniai šaltiniai. Visgi, ar kada nors pagalvojame, kad net ir istorinis pasakojimas įvairiausiais būdais kiekvieną iš mūsų gali susieti su savos tautos praeitimi?

Istorinių pasakojimų skaitymas man padeda lengviau suvokti anksčiau gyvenusių lietuvių jausmus ir išgyvenimus. Juk kiekvienas naujas laikotarpis suteikia vis ko nors naujo, nepatirto. Dabartiniame pasaulyje gyvenantiems žmonėms, tarp jų ir man, yra vis sunkiau suvokiama praeitis, ką jau bekalbėti apie seniau gyvenusių bendrataučių jausmus. Žinoma, istorijos žinojimas leidžia pažinti vieną ar kitą laikotarpį, įvykius ir t.t. Vis dėlto geriausia priemonė pažinti anksčiau gyvenusį žmogų yra to žmogaus biografija. Viena iš tokių memuarinių knygų yra B.Sruogos romanas „Dievų miškas“. Tai yra meistriškai parašytas memuarinis romanas apie 1939 -1945 metais veikusią Štuthofo koncentracijos stovyklą, į kurią pateko B.Sruoga. Romane nusakomi ne tik įvykiai, bet ir žmonių jausminės būsenos. Tai, kas buvo jaučiama, kuo buvo gyvenama toje koncentracijos stovykloje, nusakyti yra labai sunku, todėl, norėdamas nupasakoti įvykius ir žmonių jausmus, B.Sruoga pasitelkia ironiją. Jos dėka XXI amžiaus žmogus gali bent pabandyti suprasti anksčiau gyvenusių žmonių išgyvenimus.Taigi, nors ir ne visiškai viską suprasdama, iš istorinių pasakojimų galiu galiu sužinoti skirtingu laiku gyvenusių žmonių išgyvenimus – savo tautos išgyvenimus.


Reziumė

Autorius
justjustė
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 30, 2015
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
1 psl.

Susiję darbai

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ABC12345
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys gretavgreta
Globalizacija iškelia į pirmą vietą rinką, tada žmogus lieka tik kaip darbo jėgos mašina, visada pasiruošusi prisitaikyti prie rinkos paklausos – dirbti tai,...