Kalba, kaip bendravimo priemonė, neatsiejama nuo tautos kultūros

3 psl. / 845 žod.

Ištrauka

Didelę įtaką kalbos ugdymui daro mūsų artimieji, nes nuo mažų dienų girdime ir atkartojame mūsų aplinkoje vartojamą kalbą, vartojame tos vietovės tarmę. Kalbą formuoja bendraamžiai, draugai, vėliau – bendradarbiai, šeimos draugai. Vartodami gimtąją lietuvių kalbą mes jaučiamės esantys tautos kultūros dalimi, kuri mus skiria nuo kitų pasaulio šalių. Visi žinome, kad mūsų kalba sena, garbinga, artima savo promotei - indoeuropiečių prokalbei. Apie ją, kaip apie vieną seniausiųjų, kalbama didžiausiuose pasaulio universitetuose. Bet kyla klausimas, kodėl mes patys savo gimtąją kalbą darkome svetimais žodžiais, vertiniais, trumpiniais, žargonais? Viešojoje kalboje aptarsiu pagrindines priežastis ,kurios lemia mūsų kalbos išdarkymą ir kaip nuo to apsisaugoti, juk kalba – mūsų bendravimo priemonė, kuri yra neatsiejama nuo tautos kultūros.


Turinys

  • 1. Emigracija daro įtaką kalbos savitumui, unikalumui.
  • 2. Besivystančios technologijos keičia žmonių bendravimo įpročius, pradedami vartoti trumpiniai, vertiniai, atsisakoma lietuviškų raidžių, nepaisoma skyrybos ženklų.
  • 3. Plinta anglicizmai: įmonės, viešbučiai pavadinami angliškais žodžiais, lietuvių dainininkai dainuoja tik angliškas dainas.
  • 4. Įkalinimo įstaigose esančių asmenų žargono vartojimas ir jo platinimas internetinėse svetainėse – erdvė žargono plėtrai.

Reziumė

Autorius
wilmelee
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bal 20, 2015
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
3 psl.

Susiję darbai

Lietuvoje tarmės laikomos didele vertybe ir saugotinu kultūros paveldu, bet viešumoje, žiniasklaidoje vartotina tik bendrinė, griežtai norminė kalba. Kokią įtaką ši kalbos politikos nuostata daro galimybėms puoselėti ir kalbą, ir jos tarmes? Savo įžvalgas paremkite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys lavex123
Tarmė yra regioninė kalbos atmaina. Gali trintis, nusitrinti mažų šnektų ribos, tačiau regioninė kalba lieka su visais to regiono tarmių atspindžiais. Mums patiems...

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

Literatūra Rašinys ziogas
Kalbininkas G. Subačius teigė, jog dėl globalizacijos lietuvių kalbos kokybė pasikeis, tačiau yra svarbu kad pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis....

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis(kalbininkas G. Subačius), įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Literatūra Rašinys patri
Kiekvienam žmogui jo gimtoji kalba yra pati gražiausia. Lietuviai didžiuojasi kalbantys ne tik skambia, bet ir viena iš pačių seniausių pasaulyje kalba. Bet...

Kalbotyros mokslų atstovas Deividas Kristalas teigia: ,,Pabandykite įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu anglų kalba ir toliau plistų kaip iki šiol. Galbūt kada nors tai būtų vienintelė kalba, kurios reikėtų mokytis , o jei taip nutiktų, tai būtų didžiausia pasaulį kada nors ištikusi nelaimė. Ar pritartumėte šiai minčiai? Argumentuokite savo požiūrį

Literatūra Rašinys eha112
Be abejo, tai būtų kada nors pasaulį ištikusi labai didelė nelaimė. Aš visiškai pritariu kalbotyros mokslų daktaro minčiai ir pabandysiu argumentuoti kalbininko mintį...